Ligos pažeidžiamas organas ar kūnos dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Širdies aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai, kuomet keičiasi širdies susitraukimų skaičius ir pobūdis. Plazdėjimo metu skilveliai susitraukinėja dažnai, bet reguliariai, virpėjimo – visiškai neritmiškai. Pagal trukmę ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir lėtinis.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, ko pasekoje neužtikrinamas pilnavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir maisto medžiagomis bei deguonimi.Dėl sutrikusio širdies ritmo ilgainiui gali susiformuoti kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliavę į įvairius organus, sutrikdyti jų kraujotaką (įvyksta vadinamoji tromboembolija). Gali vystytis insultas, infarktas, plaučių embolija.
Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys
Širdies aritmija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Šie ritmo sutrikimai vystosi kai dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulse sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga). Retesnė priežastys - su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais).
Ligos simptomai ir požymiai
Kai kurių trumpalaikų širdies ritmo sutrikimų galime nepajausti.Jei skilvelių susitraukimai tampa labai dažni, ligonis skundžiasi „širdies plakimu“. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Ligos diagnostika
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausęs dažną ir neritmišką širdies veiklą bei apčiuopęs nereguliarų pulsą). Diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiografija (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi prieširdžių plazdėjimui ar virpėjimui būdingi pokyčiai.
Ligos gydymas
- širdies susitraukimų dažnio retinimas (širdį veikiančiais glikozidais, beta blokatoriais arba kalcio kanalų blokatoriais);
- ritmo atstatymas (antiaritminiais vaistais arba elektrokardioversija);
- tromboembolijų profilaktika (krešėjimą mažinančiais vaistais).
Kai kuriais ligos atvejais rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu, plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba, sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros. Esant reikalui, implantuojamas elektrinis kardiostimuliatorius.
Jei aritmiją sukėlė gretutinė liga (širdies yda, tireotoksikozė), būtinas tinkamas jos gydymas.
Ligos prevencija
Norint išvengti širdies ritmo sutrikimo labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūnos dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Širdies aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai, kuomet keičiasi širdies susitraukimų skaičius ir pobūdis. Plazdėjimo metu skilveliai susitraukinėja dažnai, bet reguliariai, virpėjimo – visiškai neritmiškai. Pagal trukmę ritmo sutrikimas gali būti priepuolinis (paroksizminis) ir lėtinis.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, ko pasekoje neužtikrinamas pilnavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir maisto medžiagomis bei deguonimi.Dėl sutrikusio širdies ritmo ilgainiui gali susiformuoti kraujo krešuliai. Jų dalys gali atskilti ir su krauju nukeliavę į įvairius organus, sutrikdyti jų kraujotaką (įvyksta vadinamoji tromboembolija). Gali vystytis insultas, infarktas, plaučių embolija.
Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys
Širdies aritmija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Šie ritmo sutrikimai vystosi kai dėl įvairių priežasčių sutrinka normalus elektrinio impulse sklidimas. Dažniausiai tą lemia įvairios širdies ligos (reumato sukelta dviburio vožtuvo yda, miokarditas, dilatacinė kardiomiopatija, koronarinė širdies liga). Retesnė priežastys - su širdimi tiesiogiai nesusijusios ligos (arterinė hipertenzija, plaučių arterijos embolija, tireotoksikozė, apsinuodijimas alkoholiu ar vaistais).
Ligos simptomai ir požymiai
Kai kurių trumpalaikų širdies ritmo sutrikimų galime nepajausti.Jei skilvelių susitraukimai tampa labai dažni, ligonis skundžiasi „širdies plakimu“. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Ligos diagnostika
Gydytojas ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį (stetoskopu išklausęs dažną ir neritmišką širdies veiklą bei apčiuopęs nereguliarų pulsą). Diagnozei patvirtinti atliekama elektrokardiografija (EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi prieširdžių plazdėjimui ar virpėjimui būdingi pokyčiai.
Ligos gydymas
- širdies susitraukimų dažnio retinimas (širdį veikiančiais glikozidais, beta blokatoriais arba kalcio kanalų blokatoriais);
- ritmo atstatymas (antiaritminiais vaistais arba elektrokardioversija);
- tromboembolijų profilaktika (krešėjimą mažinančiais vaistais).
Kai kuriais ligos atvejais rekomenduojama radiodažnuminė abliacija. Jos metu, plono elektrodo, įvesto per kateterį į širdį pagalba, sunaikinamos ritmo sutrikimą sukėlusios ar jį palaikančios struktūros. Esant reikalui, implantuojamas elektrinis kardiostimuliatorius.
Jei aritmiją sukėlė gretutinė liga (širdies yda, tireotoksikozė), būtinas tinkamas jos gydymas.
Ligos prevencija
Norint išvengti širdies ritmo sutrikimo labai svarbi savalaikė gretutinių ligų diagnostika ir tinkamas gydymas.
