Kas yra celiakija?
Celiakija – tai virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis dėl neįprastos imuninės reakcijos į glitimą. Celiakija dar žinoma kaip:
- spru;
- netropinė spru;
- glitimo netoleravimas;
- glitimui jautri enteropatija.
Glitimas – tai iš kviečių, miežių, ryžių, kvietrugių gaminamame maiste esantis baltymas. Jo taip pat randama avižose, apdorotose kartu su kitais grūdais. Glitimo gali pasitaikyti net kai kuriuose vaistuose, vitaminuose, lūpų dažuose. Glitimo netoleravimas, dar žinomas kaip jautrumas glitimui, apibūdinimas kaip organizmo negebėjimas virškinti, skaidyti glitimo. Kai kurie celiakija sergantys asmenys skundžiasi lengvu jautrumu glitimui, o kiti serga sunkios formos celiakija.
Sergant celiakija, imuninės sistemos atsakas į glitimą sukuria toksinus, naikinančius gaurelius (angl. villi). Šie gaureliai – tai nedideli į pirštus panašūs plonosios žarnos iškilai. Kai jie pažeidžiami, organizmas nebegali pasisavinti maisto medžiagų. Taip suprastėja mityba, pasireiškia kiti rimti sveikatos sutrikimai, įskaitant ir ilgalaikius žarnyno pažeidimus.
Nacionalinio diabeto, virškinimo bei inkstų ligų instituto duomenimis, maždaug 1 iš 141 amerikiečio serga celiakija. Pacientams negalima vartoti jokios formos glitimo, t. y. jie turi atsisakyti didžiumos duonos produktų, kepinių, alaus bei maisto produktų, kuriuose glitimas naudojamas kaip stabilizatorius.
Kokie celiakijos simptomai?
Celiakijos simptomai dažnai susiję su žarnyno bei virškinimo sistema, tačiau gali pasireikšti ir kitose organizmo vietose. Vaikams ir suaugusiesiems pasireiškia skirtingi simptomai.
Vaikams pasireiškiantys celiakijos simptomai
Vaikai, sergantys celiakija, gali jaustis pavargę, irzlūs. Gali būti mažesnio ūgio, nei turėtų būti, lėčiau bręsta lytiškai. Kiti dažnai pasitaikantys simptomai:
- svorio netekimas;
- vėmimas;
- pilvo pūtimas;
- pilvo skausmai;
- nuolatinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- šviesios, riebios, blogo kvapo išmatos.
Suaugusiesiems pasireiškiantys celiakijos simptomai
Celiakija sergantys suaugusieji jaučia simptomus virškinimo sistemoje. Vis dėlto daugeliu atvejų simptomai pasireiškia ir kitose organizmo vietose. Gali pasitaikyti:
- geležies stokos anemija;
- sąnarių skausmas, sąstingis;
- kaulų silpnumas, trapumas;
- nuovargis;
- traukuliai;
- odos ligos;
- rankų ir kojų aptirpimas, dilgčiojimas;
- dantų išblukimas, emalio praradimas;
- blyškios žaizdelės burnoje;
- nereguliarios menstruacijos;
- nevaisingumas, persileidimas.
Pūslelinis dermatitas – tai kitas paplitęs celiakijos simptomas – labai niežtintis odos bėrimas iš mazgelių ir pūslelių. Gali atsirasti ant alkūnių, sėdmenų ir kelių. Pūslelinis dermatitas paveikia 15–25 proc. celiakija sergančių asmenų. Pacientai, kuriems pasireiškia dermatitas, paprastai nejaučia virškinimo sistemos simptomų.
Svarbu pastebėti, kad simptomai gali skirtis, priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant:
- kūdikio maitinimo krūtimi laiką;
- amžių, kai asmuo pradėjo vartoti glitimą;
- suvartojamo glitimo kiekį;
- žarnyno pažeidimų sunkumą.
Kai kurie pacientai nepatiria jokių simptomų. Vis dėlto dėl ligos gali išsivystyti ilgalaikės komplikacijos.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali sirgti celiakija, nedelsdami susitarkite su gydytoju dėl susitikimo. Delsiant diagnozuoti ir gydyti, labiau tikėtinos komplikacijos.
Kam kyla didesnė rizika sirgti celiakija?
Celiakija sergama šeimomis. Čikagos medicinos centro universiteto duomenimis, tikimybė žmogui susirgti celiakija yra 1 iš 22, jei ši liga jau diagnozuota jo tėvams ar broliams, seserims.
Pacientai, kurie serga kitomis autoimuninės sistemos ligomis ir kuriems diagnozuoti tam tikri genetiniai sutrikimai, labiau linkę sirgti celiakija. Su celiakija siejamos būklės:
- vilkligė;
- reumatoidinis artritas;
- 1 tipo diabetas;
- skydliaukės ligos;
- autoimuninė kepenų liga;
- Adisono liga;
- Sjogreno sindromas;
- Dauno sindromas;
- Ternerio sindromas;
- laktozės netoleravimas;
- žarnyno vėžys;
- žarnyno limfoma.
Kaip diagnozuojama celiakija?
Diagnozavimas prasideda nuo medicininės apžiūros bei asmens medicinos istorijos įvertinimo.
Gydytojai atlieka įvairius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę. Celiakija sergančių žmonių organizme dažnai yra didelis kiekis antiendomizinių antikūnų (EMA) bei antikūnų prieš audinių transgliutaminazę (tTGA).
Paprastai atliekami kraujo tyrimai:
- bendrasis kraujo tyrimas;
- kepenų funkcijos tyrimai;
- cholesterolio tyrimas;
- šarminės fosfatazės lygio tyrimas;
- serumo albumino tyrimas.
Pūsleliniu dermatitu sergantiems žmonėms diagnozuoti celiakiją gali padėti odos biopsija. Ją atliekantis gydytojas paima nedidelius odos audinio mėginius ir tiria mikroskopu. Jei odos biopsija ir kraujo tyrimų rezultatai rodo celiakiją, vidinės biopsijos daryti nebūtina.
Tais atvejais, kai kraujo tyrimai ar odos biopsijos rezultatai nėra aiškūs, celiakijai diagnozuoti gali būti reikalinga viršutinės plonosios žarnos endoskopija. Jos metu nedidelis vamzdelis, vadinamas endoskopu, per burną įstumiamas į plonąją žarną. Nedidelė kamera prie endoskopo leidžia gydytojui ištirti žarną, pamatyti, ar pažeisti gaureliai. Gydytojas taip pat gali atlikti žarnos biopsiją, tam iš žarnos reikia paimti audinio.
Kaip gydoma celiakija?
Vienintelis būdas gydyti celiakiją – visam laikui iš raciono pašalinti glitimą. Taip bus atkurti žarnų gaureliai, o maisto medžiagos vėl bus tinkamai įsisavinamos. Gydytojas pamokys, kaip vengti glitimo laikantis sveikos ir maistingos dietos. Medicinos personalas taip pat duos patarimų, kaip skaityti maisto produktų etiketes, kad galėtumėte nustatyti glitimo turinčias sudedamąsias dalis.
Pašalinus iš raciono glitimą, ligos požymiai gali sumažėti vos per kelias dienas. Vis dėlto nevertėtų visiškai atsisakyti glitimo, kol nėra nustatyta tiksli diagnozė. Iš anksto atsisakius glitimo, gali būti paveikti tyrimų rezultatai, todėl diagnozė gali būti klaidinga.
Kokio maisto vengti sergant celiakija?
Laikytis glitimo neturinčių produktų dietos nėra paprasta. Laimė, nemažai įmonių dabar jau gamina įvairių produktų be glitimo. Jų galima rasti prekybos centruose ir specializuotose maisto prekių parduotuvėse. Tokių maisto produktų etiketės pažymėtos „Be glitimo“.
Jei sergate celiakija, svarbu žinoti, kokį maistą valgyti saugu. Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių nustatyti, ką valgyti, o ko vengti.
Venkite šių produktų:
- kviečių;
- speltos kviečių;
- rugių;
- miežių;
- kvietrugių;
- „Bulgur“ kruopų;
- kietųjų kviečių;
- manų kruopų;
- stambaus malimo viso grūdo miltų;
- manų košės.
Grūdai be glitimo bei krakmolas:
- grikiai;
- kukurūzai;
- burnočių sėklos;
- marantos;
- kukurūzų miltai;
- ryžių, sojų, kukurūzų, bulvių, pupelių miltai;
- kukurūzų tortilijos;
- bolivinės balandos;
- ryžiai;
- tapijoka.
Sveikas maistas be glitimo:
- nevoliota džiūvėsėliuose, niekuo nepadengta, nemarinuota šviežia mėsa, žuvys, paukštiena;
- vaisiai;
- dauguma pieno produktų;
- krakmolingos daržovės, tokios kaip žirniai, bulvės, įskaitant saldžiąsias bulves ir kukurūzus;
- ryžiai, pupelės ir lęšiai;
- daržovės;
- vynas, distiliuotas likeris, sidras, kiti spiritiniai gėrimai.
Vengti, išskyrus atvejus, kai ant etiketės nurodyta „Be glitimo“:
- alus;
- duona;
- tortai ir pyragai;
- saldainiai;
- košės;
- sausainiai;
- krekeriai;
- skrebučiai;
- garnyrai;
- mėsos ir jūros gėrybių pakaitalai;
- avižos;
- makaronai;
- perdirbti mėsos gaminiai priešpiečiams, dešrelės, dešrainiai;
- salotų padažai;
- padažai (įskaitant sojų padažą);
- skrudinta vištiena;
- sriubos.
Simptomai turėtų sušvelnėti per kelias dienas ar savaites po to, kai sureguliuosite dietą. Vaikų žarnynas paprastai atsikuria per 3–6 mėnesius. Suaugusiųjų žarnyno gijimas gali trukti net keletą metų. Žarnynui visiškai atsikūrus, organizmas vėl tinkamai pasisavina maisto medžiagas.