Diabetinė neuropatija

Tai nervų pažeidimas, kuris atsiranda sergant cukriniu diabetu. Didelis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervines skaidulas, labiausiai – kojose ir rankose. Priklausomai nuo pažeidžiamų nervų, simptomai gali varijuoti nuo skausmo, jutimo sutrikimų galūnėse iki virškinimo, šlapimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų. Vieniem simptomai gali būti nežymūs, kitiems sąlygoti neįgalumą. Diabetinė neuropatija yra rimta diabeto komplikacija, todėl labai svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Viso organizmo nervinės skaidulos, ypač rankose ir kojose.

Globaline prasme diabetinė neuropatija paliečia beveik 2% visos populiacijos. Segantys cukriniu diabetu turi 20% riziką sirgti. Tai viena dažniausių, iki 75%, netrauminių galūnių amputacijos priežasčių.

Rizikos veiksniai: aukštas cukraus kiekis kraujyje, hiperlipidemija, rūkymas, vyresnis amžius.

Pagrinde išskiriami keturi faktoriai, kurie dalyvauja diabetinės neuropatijos atsiradime:
•    Mikrovaskulinė liga: kraujagyslių ir nervų ligos yra labai susiję. Kraujas, maitinantis nervines skaidulas, atiteka kraujagyslėmis. Esant jų konstrikcijai, sumažėja kraujo pritekėjimas, o tuo pačiu ir nervo mityba. Progresuojant neuropatijai, plonėja kapiliarų pamatinė membrana, storėja endotelis, kas nulemia sumažėjusį aprūpinimą deguonimi.
•    Glikuoti baltymai: esant ląstelės viduje gliukozės pertekliui, ji jungiasi su tam tikrais baltymais, pažeidžia jų struktūrą ir funkciją, kas nulemia neuropatijos ir kitų diabeto komplikacijų atsiradimą.
•    Proteinkinazė C: ląstelės viduje esantis gliukozės perteklius aktyvuoja proteinkinazę C. Pastarosios inhibitoriai didina nervinio impulso sklidimo greitį nervų skaidulose.
•    Sorbitolio/aldolazės reduktazė: gliukozė yra reaktyvus produktas, jeigu jis nėra neutralizuojamas, organizme randa su kuo sureaguoti. Todėl perteklius aktyvuoja alternatyvius metabolizmo kelius, kurie sąlygoja aktyviųjų radikalų susidarymą. Dauguma organizmo ląstelių gliukozei pernešti į vidų naudoja insuliną. Nuo insulino nepriklausanti gliukozės pernaša vyksta nervų, tinklainės ir inkstų ląstelėse, todėl jose daug didesnė gliukozės pertekliaus rizika. Tokioje ląstelėje dalis gliukozės sunaudojama energijai gauti, likusi pertekliaus dalis yra perdirbama, susidaro sorbitolis, kuris negali pereiti per ląstelės sienelę, kaupiasi ir sukuria osmotinį stresą, kuomet vandens molekulės plūsta į ląstelę ir ją pažeidžia.

Nervų pažeidimų mechanizmai:
Sensomotorinė polineuropatija: ilgos nervų skaidulos yra labiau pažeidžiamos nei trumposios. Sumažėję jutimai ir išnykę refleksai prasideda pėdose ir kyla į viršų. Gali atsirasti naktinis skausmas, kuris apibūdinamas kaip deginimas, badymas, gali būti bukas arba aštrus. Prarandami giluminiai jutimai, pacientui tampa sunku suvokti, kokioje padėtyje, kaip stovi jo galūnė. Progresuojant ligai, gali atsirasti galūnių opos, prisidėti infekcijos, didėja traumų ir galūnės amputacijos rizika. Diabetikams gana dažnas riešo tunelinis sindromas.
Autonominės nervų sistemos neuropatija: autonominė nervų sistema reguliuoja širdies ir kraujagyslių, plaučių, kaulų, riebalinio audinio, virškinamojo trakto, prakaito liaukų, lytinę ir šlapimo takų sistemos veiklas. Dažniausiai pasitaiko ortostatinė hipotenzija, kuomet dėl įnervacijos pažeidimų kraujagyslės neatlaiko reikiamo spaudimo, reikalingo užtikrinti kraujo pritekėjimą į smegenis, ir žmogus trumpam netenka sąmonės. Sulėtėjusi virškinamojo trakto motorika gali nulemti blogesnį geriamų vaistų pasisavinimą, bakterijų augimą plonojoje žarnoje, tuo sukeliant pilvo pūtimą ir viduriavimą. Pažeidus šlapimo takų motoriką, gali atsirasti dažnesnis šlapinimasis, šlapimo nelaikymas ar kaip tik susilaikymas, ko pasekoje atsiranda šlapimo takų infekcijos.
Galvos nervų neuropatija: dažniausiai pažeidžiamas daugumą akies judesių, vyzdžio sutraukimą ir voko pakėlimą reguliuojantis nervas. Pirmieji simptomai paprastai būna skausmas ir dvejinimasis.

Simptomai priklauso nuo to, kokie nervai yra pažeisti:
•    Skausmas, deginimas, nejautrumas ir dilgčiojimas galūnėse
•    Sutrikęs kūno dalies padėties jutimas
•    Viduriavimas
•    Seksualinė disfuncija
•    Šlapimo nelaikymas
•    Veido, burnos ir voko nusvirimas
•    Regos sutrikimai
•    Galvos svaigimas
•    Raumenų silpnumas
•    Fascikuliacijos
•    Dispepsija

Ligos gydymas apima ligos progresavimo sulėtinimą, skausmo mažinimą, komplikacijų rizikos mažinimą ir funkcijos atstatymą.
Ligos progresavimą galima sulėtinti kontroliuojant savo cukraus kiekį kraujyje. Rekomenduojama, jog nevalgius glikemija būtų palaikoma tarp 3,9 ir 7,2mmol/l, pavalgius – ne daugiau 10mmol/l. Glikuoto hemoglobino koncentracija mažesnė nei 7. Taip pat tikslinga kraujo spaudimo kontrolė, sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas.

Skausmo mažinimas:
•    Antitraukuliai vaistai: gabapentinas, pregabalinas ir karbomazepinas. Šalutiniai poveikiai – mieguistumas, vangumas, tinimas.
•    Antidepresantai: tricikliai antidepresantai, seratonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai. Šalutiniai poveikiai: sausumas burnoje, prakaitavimas, mieguistumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
•    Lidokaino pleistrai: vietiškai klijuojami ant skaudančios vietos, gali sukelti bėrimus .
•    Opiodai: tramadolis ir oxokodomas. Skatina pripratimą.

Komplikacijų rizikos mažinimas:
•    Šlapimo takų problemos: anticholinerginiai preparatai, taisyklingo šlapinimosi technikos.
•    Virškinimo problemos: mitybos įpročių korekcija.
•    Ortostatinė hipotenzija: vartoti pakankamai skysčių, vengti alkoholio, lėčiau stotis.
•    Seksualinė disfunkcija: vyrams – viagra, penio implantai; moterims – lubrikantai.

http://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diabetic-neuropathy/basics/treatment/con-20033336