Opa- sąvoka apimanti židininio pobūdžio skrandžio ir 12p.ž. gleivinės pakitimus ir tam tikrus klinikinius smptomus.
Epidemiologija (lietuvoje/per metus):Ligotumas 54.000. Hospitalumas 9.200. Pagal sergamumą užima 5 vietą. Kasmet operuojama 2400 sergančiųjų( 490 dėl kraujavimo, 600 dėl prakiurimo kiti dėl lėtinės penetracijos, stenozės, įtariant suvėžėjimą.) Letališkumas po operacijos 7-8% dėl kraujavimo. Po prakiurimo 6%, o po planinės operacijos 2%.
Anatominės Skrandžio ypatybės
Kraujotakos ypatumai
Skrandyje skiriamos dvi sistemos ir keturi šaltiniai (a.gastrica sinistra et dextra-mažoji kreivė, a. gastroepiploica sinistra et dextra-didžioji kreivė). Distalinėje skrandžio dalyje tarp abiejų sitemų 80% žmonių nėra ryšio (prof. Serapinas)
gleivinės struktūra:
a) fundalinė (HCl gaminanti gleivinė)
b) antralinė (HCl negamina, bet gamina šarminį sekretą ir hormoną gastriną.
Toks pasiskirstymas ne visuose amžiaus etapuose 2/3 žmonių po 50 m. HCl
negaminantis plotas padidėja iki subcardia,gimus antralinė zona yra labai maža.
Įnervacija:
a) parasimpatinė- ateina per n.vagus, reguliuoja skrandžio motoriką ir sekreciją
b) simpatinė – ne taip svarbi
c) autonomiunė, todėl perpjovus n.vagus skrandžio peristaltika išlieka – 3 judesiai per min.
Funkcinės savybės:
1. rezervuarinis maišas, kuris vykdo maisto smulkinimą ir tolesnę evakuaciją
2. “nuolatinė ginkluotos taikos būsenoje”. Skrandį ir duodenum nuolat veikia agresyvūs faktoriai- HCl, mikrobai, maistas ir svetimkūniai.
Anatominės opų savybės:
1. turi mėgstamą lokalizaciją- 98% opų lokalizuojasi mažosios kreivės kraujagyslių teritorijoj, 2%- didžiosios kreivės baseine
2. plinta tik proksimaline kryptimi
3. opų susigretinimo dažnumas yra vienodas nuo duodenum iki antrum
Etiopatogenezė
Etiologija
Nėra aiški.Teorijos:
1. Kraujotakos sutrikimo teorija( skr. krjg embolija, trombozė, ko pasėkoje išemija)
2. Peptinė teorija(padidėjęs rūgštingumas, skr. sultys dirgina gleivinę,suvirškinamos apmirusios dalys Õišopėjimai)
3. Trauminė teorija(L.ašofo: fizinis ar cheminis gleivinės sužalojimas, kuris įgyja opėjančią eigą. Priežastis nežinoma.)
4. Uždegiminė teorija(opa-gastrito ar duodenito kompl.)
5. Alerginė teorija(opa- tai skr. aud r-ja į įv. sensibilizuojančius veiksnius)
6. Neurogeninė teorija(Rokitanskis:dirginant n. vagus, didėja rūgštingumas, atsiranda erozijos, hemoragijos, opos)
7. <span style="font-fami