Tai sutrikęs epitelio augimas ir formavimasis, tiksliau – epitelio proliferacija nesant uždegimo, kai susidaro epitelio židinių, kurių pamatinio sluoksnio aktyvumas padidėjęs, bet neišplinta už pamatinės membranos ribų. Paprastai CIN nustatoma moterims iki 45 metų, daugiausia – 25–29 metų. CIN diagnozuoti pirmiausia atliekamas tepinėlio citologinis tyrimas. Jei tyrimas rodo patologiją, atliekama kolposkopija, kurios tikslas – nustatyti pažeistus gimdos kaklelio plotus, iš kurių bus imama biopsinės medžiagos histologiniam tyrimui. Šiuo tyrimu patvirtinami pirmųjų dviejų tyrimų duomenys. Biopsija gali būti tikslinė, kai audinio paimama biopsinėmis žnyplėmis iš kolposkopijos metu nustatytų labiausiai pakitusių sričių. Jei pamatyti patologinių pokyčių neįmanoma ar jie yra gimdos kaklelio kanale, atliekamas gimdos kaklelio išgrandymas (kiuretažas) arba konusinė biopsija, t. y. išpjaunama visa transformacijos zona, – tokiu atveju biopsija yra diagnostinė ir gydomoji.
Klasifikacija
CIN1, arba lengva displazija, – pamatinio epitelio sluoksnio, kurio aktyvumas padidėjęs, ląstelės su atipiniais branduoliais užima ne daugiau kaip trečdalį epitelio storio. CIN2, arba vidutinė displazija, – padidėjusio aktyvumo pamatinis sluoksnis užima nuo trečdalio iki dviejų trečdalių epitelio;
CIN3/CIS (carcinoma in situ), arba sunki displazija, – visiškai sutrikęs ląstelių dauginimasis ir pakitęs epitelis užima daugiau negu du trečdalius epitelio sluoksnio.
Natūrali eiga. CIN1 gali virsti normalia gimdos kaklelio būkle. Kita vertus, bet kurios stadija CIN gali progresuoti iki gimdos kaklelio vėžio, ypač CIN3. CIN1 savaime išnyksta 50–60proc., lieka nepakitusi – 30–41 proc., progresuoja į vėžį – apie 1 proc. atvejų. CIN2 savaime išnyksta 40–43 proc., pasilieka nepakitusi – 40–48 proc. progresuoja į vėžį – 5 proc. atvejų. CIN3 savaime išnyksta 33 proc., pasilieka nepakitusi – 55 proc., progresuoja į vėžį – daugiau kaip 12 proc. (pagal Int J Gynecol Pathol 1993; 12:186/Modern Pathol 1990; 3:679).
Gydymas. Gydymo taktika priklauso nuo CIN stadijos ir laipsnio.
Gydymo metodai:
• Paviršinis (destrukcinis) – paviršinis epitelio suardymas:
- kriokoaguliacija – patologinė zona suardoma šaldant azotu;
- koaguliacija lazeriu – patologinė zona suardoma lazeriu;
- elektrokoaguliacija – patologinė zona suardoma karštį generuojančiu elektrodiaterminiu davikliu.
• Ekscizinis – pažeistos gimdos kaklelio dalies išpjovimas:
- pažeistos dalies išpjovimas elektros kilpa ar peiliu;
- gimdos kaklelio konizacija – operacijos metu išpjaunama pažeista gimdos kaklelio dalis, apimanti dalį ektocervikso, transformacijos zoną ir dalį endocervikso. Šią operaciją galima atlikti skalpeliu, elektros kilpa ar elektros peiliu, lazeriu;
- histerektomija – šis metodas taikomas esant gretutinei ginekologinei patologijai, tačiau CIN nėra indikacija atlikti histerektomiją.
Po CIN gydymo moteris turi būti stebima dėl galimo ligos atkryčio: atliekami citologiniai tepinėlių tyrimai, kolposkopija, prireikus biopsija ar išgrandymas. Daugelio kartotinių citologinių tyrimų skaičių mažina didelio onkogeniškumo ŽPV tyrimas.
Iš knygos "Moterų ligos"