Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Glomerulonefritas
Ligos apibūdinimas
Glomerulonefritas – tai grupė inkstų ligų, turinčių imunologinį mechanizmą, kuris pažeidžia glomerulus ir sukelia jų uždegimą ir glomerulinių audinių išvešėjimą.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Inkstai yra šalinimo sistemos pagrindinis organas, pašalinantis iš organizmo kenksmingas medžiagas. Inkstai yra pilvo ertmėje, ties užpakaline jo siena, apatinių šonkaulių aukštyje. Pagrindinė inksto dalis yra glomerulai ir iš jų išeinantys kanalėliai, kurie baigiasi inkstų geldelėje. Glomeruliniame aparate susidaro šlapimas. Glomerulas yra tuščiavidurio įdubusio kanalėlio formos, į įdubimą yra įsispraudęs kapiliarų kamuolėlis. Kapiliarus nuo glomerulo kapsulės skiria ląstelės su „kojytemis“ – podocitai. Iš kapiliarų į glomerulus filtruojasi kraujas, be kraujo ląstelių. Glomerulo kanalėliuose naudingos medžiagos įsiurbiamos atgal į organizmą (reabsorbcija), o kenksmingos medžiagos pašalinamos ir su šlapimu patenka laukan.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Glomerulonefritas sudaro 20% glomerulų ligų, 50% jų yra besimptomiai. Glomerulonefritų dažnis labai sumažėjo pradėjus sėkmingai gydyti postreptokokinį glomerulonefritą.
Dažniau serga žemesnės socioekonominės padėtiesžmonės, todėl sergamumas dar išlieka dažnas afrikoje, pietų ir karibų amerikoje, vidurinėje azijoje, indonezijoje, indijoje.
Tai dažniausiai pagydoma liga, lėtine tampa 30% tarp suaugusių ir 10% tarp vaikų. Mirštama labai retai iki 6%, iš jų daugiausiai vaikai .
Vyrai serga dvigubai dažniau. Dažniausiai suserga jauni 5 – 15 metų amžiaus, vyresnių nei 40m suserga <10%.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Glomerulų pažeidimai pasireiškia dėl medžiagų atsidėjimo glomerulų sienelėje ar antikūnių prisijungimo prie jos. Dėl to vystosi uždegimas, glomerulus pažeidžialeukocitai, limfocitai atsiranda kompensacinis ląstelių išvešėjimas ( inkstas gali padidėti iki 50%).
Manoma, jog antikūniai jungiasi su glomerulo sienele dėl jos panašumo į organizmui svetimus sukėlėjus ( pvz streptokokų bakteriją ar jos gaminamą medžiagą antistreptoliziną O, antihialuronidazę).
Poinfekcinį glomerulonefritą sukelia streptokokų infekcija, rečiau salmonelės, sifilio sukėlėjas, difterijos bakterijos, kai kurie virusai (citomegalo, koksakivirusai, Epstein – Barro, hepatito B, raudonukės, tymų), grybai ir parazitai ( amebos, kokcidijos, toksoplazma, tripanosomos).
Sisteminės ligos (jų metu esti antikūnių jungiančių su organizmo audiniais) – Wegenerio granuliomatozė, krioglobulinemija, sisteminė raudonoji vilkligė, mazginis poliarterijitas, henoch – schonlein purpura, goodpasture sindromas.
Inkstų ligos.
Membranoproliferacinis plomerulonefritas (atsidėjimas medžiagų ir aplinkinių ląstelių išvešėjimas).
Ig A nefropatija ( Ig A atsidėjimas membranoje).
Židininė segmentinė sklerozė, minimalių pakitimų liga, plonų membranų liga, greitai progresuojantis glomerulonefritas (sisteminės ligos, antikūnių atsidėjimas, vaistai - penicilaminas).
Ligos simptomai ir požymiai
Tipiškiausias pacientas yra 2 – 14 metų vaikas, kuriam staiga patino paakiai, vokai ir veidas. Šlapimo mažai, jis tamsus, padidėjęs kraujospūdis.
Simptomai atsiranda staiga. Būdingas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas. Karščiavimas, pilvo skausmas. Dažnai prieš dvi savaites būna persirgtas faringitas ar tonzilitas. Nugaros skausmas, apetito nebuvimas, svorio priaugimas, faringitas, kvėpavimo takų infekcijos, blyškumas
Rečiau būna nefrotinis sindromas (kūno sutinimas, putojantis šlapimas).
Šlapimo būna mažai, jis tamsus (dėl kraujo šlapime).
Dusulys (dėl plaučių pažeidimo sisteminių ligų metu, plaučių paburkimo).
Gali būti sąmonės sutrikimai dėl padidėjusio kraujospūdžio. Šono skausmas stiprėjantis nuo stuktelėjimodelnu ( teigiamas džordano simptomas).
Taip pat pasireiškia sisteminių ligų požymiai: sinusitas, dusulys būdingi wegenerio granuliomatozei; sąnarių skausmai – sisteminė raudonoji vilkligė, henoch – schonlein purpura, kraujavimas iš nosies – skubiai progresuojantis ir goodpasture sindromas; beveik visoms būdingi bėrimai odoje.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūrint nustatoma pabrinkimas dažniausiai veide, po akimis, tačiau būna ir kojų, strėnų sutinimas. 70% atvejų būna kraujospūdžio pakilimas. Kraujas šlapime, odos bėrimai, neurologiniai sutrikimai dėl padidėjusio areterinio kraujospūdžio.
Skausmingas pilvas ar šonas, teigiamas džordano simptomas.
Laboratoriniai tyrimai.
Kraujo tyrimas anemija (dėl susilaikiusio skysčio kraujas prasiskiedžia), elektrolitų pokyčiai, padidėję šlapalas ir kreatininas.
Šlapimo tyrimas – šlapimas tamsus, padidėjęs santykinis tankis, nustatomas baltymas (nuo 0,3 iki 5 g/l, normoje per parą būna tik pėdsakai), nustatoma eritrocitų.
Imunologiniai kraujo tyrimai – nustatomas padidėjęs O antistreptolizino kiekis, komplementas, kiti antikūniai. Nefrotinio sindromo metu kraujyje būna padaugėję trigliceridų, sumažėję bendro baltymo.
Gali būti teigiami šlapimo, kraujo pasėliai mikroorganizmams.
Instrumentiniai tyrimai.
Krūtinės rentgenograma – nurodo plaučių pažeidimą, pilvo – leidžia atskirti nuo pilvo organų ligų.
Tiksliausiai diagnozuoja inkstų audinio biopsija (dažniausiai atliekama pacientams su atipine eiga, nefrotiniu sindromu, sparčiai didėjant inkstų pažeidimo rodikliams), paimtas medžiagos gabalėlis ištiriamas histologiškai ir nustatoma liga.
Ligos gydymas
Poinfekcinis – antibiotikoterapija (pvz penicilinas). Nefritinis sindromas (patinęs veidas, hipertenzija, hematurija, baltymas šlapime iki 1g/l) – apriboti skysčius. Kilpiniai diuretikai (furozemidas) skiriami pacientams su nefrotiniu sindromu (dideliu baltymo kiekiu šlapime, padidėjusių trigliceridų kiekiu kraujyje, kūno sutinimu), taip pat esant plaučių pabrinkimui.Hipertenzijos gydymas (hidralazinas, diazoksidas, kaptoprilis). Esant sunkiems atvejams daroma hemodializė.
Dauguma glomerulonefritų sukėlusi priežastis yra imunologinė, todėl pagrindinis gydymas yra imuniteto slopinimas: kortikosteroidai (metilprednizolonas), cikofosfamidas, chlorambucilis. Sunkiais atvejais gali prireikti inkstų transplantacijos.
Prognozė gera, tačiau 20% atvejų liga tampa lėtine iki inkstų funkcijos nepakankamumo.
Ligos esmė
Aukštas arterinis kraujospūdis.
Kūno sutinimas.
Karščiavimas.
Nugaros ar pilvo skausmas.
Tamsus šlapimas.
Putojantis šlapimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Glomerulonefritas
Ligos apibūdinimas
Glomerulonefritas – tai grupė inkstų ligų, turinčių imunologinį mechanizmą, kuris pažeidžia glomerulus ir sukelia jų uždegimą ir glomerulinių audinių išvešėjimą.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Inkstai yra šalinimo sistemos pagrindinis organas, pašalinantis iš organizmo kenksmingas medžiagas. Inkstai yra pilvo ertmėje, ties užpakaline jo siena, apatinių šonkaulių aukštyje. Pagrindinė inksto dalis yra glomerulai ir iš jų išeinantys kanalėliai, kurie baigiasi inkstų geldelėje. Glomeruliniame aparate susidaro šlapimas. Glomerulas yra tuščiavidurio įdubusio kanalėlio formos, į įdubimą yra įsispraudęs kapiliarų kamuolėlis. Kapiliarus nuo glomerulo kapsulės skiria ląstelės su „kojytemis“ – podocitai. Iš kapiliarų į glomerulus filtruojasi kraujas, be kraujo ląstelių. Glomerulo kanalėliuose naudingos medžiagos įsiurbiamos atgal į organizmą (reabsorbcija), o kenksmingos medžiagos pašalinamos ir su šlapimu patenka laukan.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Glomerulonefritas sudaro 20% glomerulų ligų, 50% jų yra besimptomiai. Glomerulonefritų dažnis labai sumažėjo pradėjus sėkmingai gydyti postreptokokinį glomerulonefritą.
Dažniau serga žemesnės socioekonominės padėtiesžmonės, todėl sergamumas dar išlieka dažnas afrikoje, pietų ir karibų amerikoje, vidurinėje azijoje, indonezijoje, indijoje.
Tai dažniausiai pagydoma liga, lėtine tampa 30% tarp suaugusių ir 10% tarp vaikų. Mirštama labai retai iki 6%, iš jų daugiausiai vaikai .
Vyrai serga dvigubai dažniau. Dažniausiai suserga jauni 5 – 15 metų amžiaus, vyresnių nei 40m suserga <10%.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Glomerulų pažeidimai pasireiškia dėl medžiagų atsidėjimo glomerulų sienelėje ar antikūnių prisijungimo prie jos. Dėl to vystosi uždegimas, glomerulus pažeidžialeukocitai, limfocitai atsiranda kompensacinis ląstelių išvešėjimas ( inkstas gali padidėti iki 50%).
Manoma, jog antikūniai jungiasi su glomerulo sienele dėl jos panašumo į organizmui svetimus sukėlėjus ( pvz streptokokų bakteriją ar jos gaminamą medžiagą antistreptoliziną O, antihialuronidazę).
Poinfekcinį glomerulonefritą sukelia streptokokų infekcija, rečiau salmonelės, sifilio sukėlėjas, difterijos bakterijos, kai kurie virusai (citomegalo, koksakivirusai, Epstein – Barro, hepatito B, raudonukės, tymų), grybai ir parazitai ( amebos, kokcidijos, toksoplazma, tripanosomos).
Sisteminės ligos (jų metu esti antikūnių jungiančių su organizmo audiniais) – Wegenerio granuliomatozė, krioglobulinemija, sisteminė raudonoji vilkligė, mazginis poliarterijitas, henoch – schonlein purpura, goodpasture sindromas.
Inkstų ligos.
Membranoproliferacinis plomerulonefritas (atsidėjimas medžiagų ir aplinkinių ląstelių išvešėjimas).
Ig A nefropatija ( Ig A atsidėjimas membranoje).
Židininė segmentinė sklerozė, minimalių pakitimų liga, plonų membranų liga, greitai progresuojantis glomerulonefritas (sisteminės ligos, antikūnių atsidėjimas, vaistai - penicilaminas).
Ligos simptomai ir požymiai
Tipiškiausias pacientas yra 2 – 14 metų vaikas, kuriam staiga patino paakiai, vokai ir veidas. Šlapimo mažai, jis tamsus, padidėjęs kraujospūdis.
Simptomai atsiranda staiga. Būdingas silpnumas, nuovargis, galvos skausmas. Karščiavimas, pilvo skausmas. Dažnai prieš dvi savaites būna persirgtas faringitas ar tonzilitas. Nugaros skausmas, apetito nebuvimas, svorio priaugimas, faringitas, kvėpavimo takų infekcijos, blyškumas
Rečiau būna nefrotinis sindromas (kūno sutinimas, putojantis šlapimas).
Šlapimo būna mažai, jis tamsus (dėl kraujo šlapime).
Dusulys (dėl plaučių pažeidimo sisteminių ligų metu, plaučių paburkimo).
Gali būti sąmonės sutrikimai dėl padidėjusio kraujospūdžio. Šono skausmas stiprėjantis nuo stuktelėjimodelnu ( teigiamas džordano simptomas).
Taip pat pasireiškia sisteminių ligų požymiai: sinusitas, dusulys būdingi wegenerio granuliomatozei; sąnarių skausmai – sisteminė raudonoji vilkligė, henoch – schonlein purpura, kraujavimas iš nosies – skubiai progresuojantis ir goodpasture sindromas; beveik visoms būdingi bėrimai odoje.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūrint nustatoma pabrinkimas dažniausiai veide, po akimis, tačiau būna ir kojų, strėnų sutinimas. 70% atvejų būna kraujospūdžio pakilimas. Kraujas šlapime, odos bėrimai, neurologiniai sutrikimai dėl padidėjusio areterinio kraujospūdžio.
Skausmingas pilvas ar šonas, teigiamas džordano simptomas.
Laboratoriniai tyrimai.
Kraujo tyrimas anemija (dėl susilaikiusio skysčio kraujas prasiskiedžia), elektrolitų pokyčiai, padidėję šlapalas ir kreatininas.
Šlapimo tyrimas – šlapimas tamsus, padidėjęs santykinis tankis, nustatomas baltymas (nuo 0,3 iki 5 g/l, normoje per parą būna tik pėdsakai), nustatoma eritrocitų.
Imunologiniai kraujo tyrimai – nustatomas padidėjęs O antistreptolizino kiekis, komplementas, kiti antikūniai. Nefrotinio sindromo metu kraujyje būna padaugėję trigliceridų, sumažėję bendro baltymo.
Gali būti teigiami šlapimo, kraujo pasėliai mikroorganizmams.
Instrumentiniai tyrimai.
Krūtinės rentgenograma – nurodo plaučių pažeidimą, pilvo – leidžia atskirti nuo pilvo organų ligų.
Tiksliausiai diagnozuoja inkstų audinio biopsija (dažniausiai atliekama pacientams su atipine eiga, nefrotiniu sindromu, sparčiai didėjant inkstų pažeidimo rodikliams), paimtas medžiagos gabalėlis ištiriamas histologiškai ir nustatoma liga.
Ligos gydymas
Poinfekcinis – antibiotikoterapija (pvz penicilinas). Nefritinis sindromas (patinęs veidas, hipertenzija, hematurija, baltymas šlapime iki 1g/l) – apriboti skysčius. Kilpiniai diuretikai (furozemidas) skiriami pacientams su nefrotiniu sindromu (dideliu baltymo kiekiu šlapime, padidėjusių trigliceridų kiekiu kraujyje, kūno sutinimu), taip pat esant plaučių pabrinkimui.Hipertenzijos gydymas (hidralazinas, diazoksidas, kaptoprilis). Esant sunkiems atvejams daroma hemodializė.
Dauguma glomerulonefritų sukėlusi priežastis yra imunologinė, todėl pagrindinis gydymas yra imuniteto slopinimas: kortikosteroidai (metilprednizolonas), cikofosfamidas, chlorambucilis. Sunkiais atvejais gali prireikti inkstų transplantacijos.
Prognozė gera, tačiau 20% atvejų liga tampa lėtine iki inkstų funkcijos nepakankamumo.
Ligos esmė
Aukštas arterinis kraujospūdis.
Kūno sutinimas.
Karščiavimas.
Nugaros ar pilvo skausmas.
Tamsus šlapimas.
Putojantis šlapimas.