Juostinė pūslelinė

Tai ūminis vienpusis skausmingas odos ir nervų pažeidimas, pasireiškiantis pūsleliniu bėrimu pagal nervus ir neuralginiais skausmais, sukeltas suaktyvėjusio Varicella zoster viruso. Tai tarsi tolimas vėjaraupių atkrytis.

Išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai pagal tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus.

Kasmet juostine pūsleline suserga 1,2-3,4 atvejų iš 1000 sveikų asmenų. Šis skaičius didėja iki 3,9-11,8 atvejo iš 1000 asmenų, kuriems virš 65 metų amžiaus.  Juostine pūsleline per gyvenimą suserga nuo 10 iki 20 proc. populiacijos. 66% sergančių vyrų yra vyresni nei 50 metų.

Juostine pūsleline suserga 5% ŽIV infekuotų, jų tarpe daugiausiai serga 20-50 metų amžiaus, 5% sergančiųjų vėžiu, 7% patyrusių širdies ar inkstų persodinimo operaciją. 5% jaunesni nei 15 metų, 15% vaikų, sergančių leukemija, 3% vaikų po kaulų čiulpų transplantacijos.

Juostinę pūslelinę sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Infekcijos šaltinis yra sergantis vėjaraupiais žmogus, retais atvejais užsikrėsti galima ir nuo sergančio juostine pūsleline. Užsikrečiama per orą arba kontakto metu.

Šis virusas gali sukelti dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Pirmą kartą žmogus užsikrėtęs šiuo virusu suserga vėjaraupiais. Persirgus jais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų ganglijus (nervinius mazgus) ar trišakio nervo ganglijus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį.

Nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo dienos praeina apie 2 savaites. Pirmieji simptomai trunkantys apie 3-5 dienas, yra karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas, stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje.

Ėmus berti, ant odos atsiranda rausvų dėmelių, kurios po 12-24 val. tampa grupuotomis pūslelėmis pilnomis skaidraus skysčio. Po 2-4 dienų pūslelės susilieja. Bėrimas nesimetriškas, vienoje kūno pusėje - palei pažeistus nervus: 50 proc. - išilgai tarp šonkaulių, 20 proc. - išilgai trišakio nervo, 20 proc. - juosmens ir kryžkaulio; 10 proc. ligonių, kuriems būdingas imuniteto nepakankamumas, pažeidimas išplinta (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu). Rečiau beria burnos ir lyties organų gleivines. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažnai padidėja sritiniai limfmazgiai, užeina stiprus banguojantis skausmas pagal nervo kamieną. Po 2-4 savaičių pūslelės išnyksta be randų. Skausmingumas buvusių bėrimų vietoje gali išlikti ilga laiką-tai vadinama poherpetine neuralgija.

Diagnozuojama iš tipiškos klinikos (pūslelės vienoje kūno pusėje, stiprus neuralginis skausmas)

Retai prireikia laboratorinių tyrimų duomenų:

Citologija. Tepinėliuose iš pūslelių turinio, erozijų dugno esti specifinių uždegiminių ląstelių.

Imunologija. Tiesioginės imunofluorescencijos būdu nustatomas Varicella-zoster viruso antigenas medžiagoje iš pūslelės skysčio ar erozijų dugno.

Bakteriologija. Varicella-zoster virusą galima išauginti žmogaus audinių terpėje. Medžiaga imama iš išbertų vietų ir sėjama į specialias terpes. 

Pradėti gydyti kuo ankščiau, geriausia per 48val. nuo bėrimo atsiradimo pradžios, vėliausia iki 72 val. Gydymą būtina skirti praėjus 72 val. po bėrimo pradžios, jeigu yra išplitusi juostinės pūslelinės forma, nusilpus imunitetui (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu), ar esant vidaus organų pažeidimui.

Gydoma priešvirusiniais vaistais. Populiariausias vaistas Acikloviras, skiriamas 400-800 mg 5 kartus per parą, 7-10 dienų; sunkesniais atvejais - infuzijos į veną. Papildomai gali būti skiriama B grupės vitaminų, vaistų nuo skausmo.

Vietiškai yra vartojami antiseptikai (chlorheksidino vandeninis tirpalas ar metileno mėlynasis).

Gyva susilpninta vėjaraupių- zoster viruso vakcina. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Ja rekomenduojama skiepyti sveikus vaikus virš 12mėn. amžiaus, turėjusius kontaktą su sergančiu vėjaraupiais, prieš organų transplantacijas, onkologinius ligonius remisijos fazėje. Skiepijama vieną kartą, antra dozė po 1mėn. yra reikalinga jei skiepijamas asmuo vyresnis nei 12 metų. Po vakcinacijos 3mėn. moterims rekomenduojama nepastoti.

Ligos aprašymą parengė gydytoja Raimonda Užkuraitytė