Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Kolpitas – tai makšties gleivinės uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Uždegimas apima makštį. Kartu dažnai pakenkiama ir gimdos kaklelio makštinė dalis, nes ją dengia tokia pati gleivinė.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Paprastai šia liga serga lytiškai aktyvios moterys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Makšties gleivinės uždegimą gali sukelti įvairios bakterijos (streptokokai, stafilokokai, žarnyno lazdelės ir kt.), grybeliai (ypač Candida albicans), pirmuonys (trichomonos), virusai (Herpes simplex), alergenai. Senatvinio kolito išsivystymui reikšmės turi moteriškų hormonų (estrogenų) trūkumas.
Riziką susirgti didina:
- makšties plovimas;
- hormoninių preparatų ar antibiotikų vartojimas;
- į makštį įvedamos apsaugos priemonės;
- imuniteto nusilpimas;
- nėštumas;
- kai kurios ligos (pvz., cukrinis diabetas, kitose organizmo vietose esanti infekcija).
Ligos simptomai ir požymiai
Sergant kolpitu atsiranda šie simptomai:
- perštėjimas, deginimas ar niežulys makštyje bei jos prieangyje;
- gausios išskyros iš makšties (priklausomai nuo ligos sukėlėjo jos gali būti balkšvos, žalsvos, gelsvos, varškingos);
- nemalonus išskyrų kvapas;
- skausmas lytinių santykių metu ar šlapinantis;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- pūslelės ant makšties sienelių, užpildytos skaidriu turiniu, kurioms trūkus susidaro opelės (sergant virusiniu kolpitu).
Gydytojas kolpitą diagnozuoja ginekologiškai ištyręs pacientę (apžiūrėjęs makštį, išskyras). Tuo pačiu paimama medžiaga tepinėliui ir pasėliui, kad išsiaiškinti sukėlėją.
Ligos gydymas
Gydymas priklauso nuo kolpito kilmės:
- bakterinis kolpitas: skiriami antibakteriniai vaistai į makštį (tetraciklinas, klindamicinas);
- grybelinis kolpitas: priešgrybeliniai vaistai į makštį (klotrimazolis, nistatinas) arba geriami (flukonazolis, ketokonazolis);
- trichomoninis kolpitas: geriamas metronidazolis, papildomai galima skirti ir žvakutes;
- virusinis kolpitas: priešvirusiniai vaistai (valacikloviras);
- alerginis kolpitas: bendras priešalerginis gydymas, svarbu išsiaiškinti ligą sukeliantį alergeną ir jo vengti;
- senatvinis kolpitas: moteriški hormonai.
Rekomenduojami apsiplovimai ramunėlių nuoviru, silpnu (2-3%) sodos tirpalu.
Ligos prevencija
Svarbu naudoti tinkamas intymios higienos priemones, gydyti gretutines ligas, stiprinti imunitetą, vengti atsitiktinių lytinių santykių. Esant infekcinės kilmės trichomoniniam kolpitui, būtina gydyti ir partnerį.
Ligos esmė
1. Perštėjimas, deginimas, niežulys makštyje.
2. Nemalonaus kvapo balkšvos, žalsvos, gelsvos ar varškingos išskyros iš makšties.
3. Skausmas lytinių santykių metu, šlapinantis.
4. Kraujavimas po lytinių santykių.
5. Pūslelės ant makšties sienelių, užpildytos skaidriu turiniu.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kolpitas
Ligos apibūdinimas
Kolpitas – tai makšties gleivinės uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Uždegimas apima makštį. Kartu dažnai pakenkiama ir gimdos kaklelio makštinė dalis, nes ją dengia tokia pati gleivinė.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Paprastai šia liga serga lytiškai aktyvios moterys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Makšties gleivinės uždegimą gali sukelti įvairios bakterijos (streptokokai, stafilokokai, žarnyno lazdelės ir kt.), grybeliai (ypač Candida albicans), pirmuonys (trichomonos), virusai (Herpes simplex), alergenai. Senatvinio kolito išsivystymui reikšmės turi moteriškų hormonų (estrogenų) trūkumas.
Ligos riziką susirgti didina:
- makšties plovimas;
- hormoninių preparatų ar antibiotikų vartojimas;
- į makštį įvedamos apsaugos priemonės;
- imuniteto nusilpimas;
- nėštumas;
- kai kurios ligos (pvz., cukrinis diabetas, kitose organizmo vietose esanti infekcija).
Ligos simptomai ir požymiai
Sergant kolpitu atsiranda šie simptomai:
- perštėjimas, deginimas ar niežulys makštyje bei jos prieangyje;
- gausios išskyros iš makšties (priklausomai nuo ligos sukėlėjo jos gali būti balkšvos, žalsvos, gelsvos, varškingos);
- nemalonus išskyrų kvapas;
- skausmas lytinių santykių metu ar šlapinantis;
- kraujavimas po lytinių santykių;
- pūslelės ant makšties sienelių, užpildytos skaidriu turiniu, kurioms trūkus susidaro opelės (sergant virusiniu kolpitu).
Gydytojas kolpitą diagnozuoja ginekologiškai ištyręs pacientę (apžiūrėjęs makštį, išskyras). Tuo pačiu paimama medžiaga tepinėliui ir pasėliui, kad išsiaiškinti sukėlėją.
Ligos gydymas
Gydymas priklauso nuo kolpito kilmės:
- bakterinis kolpitas: skiriami antibakteriniai vaistai į makštį (tetraciklinas, klindamicinas);
- grybelinis kolpitas: priešgrybeliniai vaistai į makštį (klotrimazolis, nistatinas) arba geriami (flukonazolis, ketokonazolis);
- trichomoninis kolpitas: geriamas metronidazolis, papildomai galima skirti ir žvakutes;
- virusinis kolpitas: priešvirusiniai vaistai (valacikloviras);
- alerginis kolpitas: bendras priešalerginis gydymas, svarbu išsiaiškinti ligą sukeliantį alergeną ir jo vengti;
- senatvinis kolpitas: moteriški hormonai.
Rekomenduojami apsiplovimai ramunėlių nuoviru, silpnu (2-3%) sodos tirpalu.
Ligos prevencija
Svarbu naudoti tinkamas intymios higienos priemones, gydyti gretutines ligas, stiprinti imunitetą, vengti atsitiktinių lytinių santykių.
Esant infekcinės kilmės trichomoniniam kolpitui, būtina gydyti ir partnerį.
Ligos esmė
1. Perštėjimas, deginimas, niežulys makštyje.
2. Nemalonaus kvapo balkšvos, žalsvos, gelsvos ar varškingos išskyros iš makšties.
3. Skausmas lytinių santykių metu, šlapinantis.
4. Kraujavimas po lytinių santykių.
5. Pūslelės ant makšties sienelių, užpildytos skaidriu turiniu.
