Krono liga

Krono liga yra lėtinė arba ilgalaikė liga, sukelianti virškinimo sistemos uždegimą – dirginimą ar tinimą. Dažniausiai Krono liga paveikia plonąją žarną ir storosios žarnos pradžią. Tačiau liga gali paveikti bet kurią virškinimo sistemos dalį nuo burnos iki išangės. Krono liga yra lėtinis virškinimo sistemos uždegimas, dar vadinamas uždegimine žarnų liga (UŽL). Opinis kolitas ir mikroskopinis kolitas yra kitos paplitusios UŽL. Daugiau informacijos pateikiama Nacionalinio diabeto, virškinimo sistemos ir inkstų instituto (JK) (NIDDK) straipsniuose sveikatos klausimais – Opinis kolitas ir Mikroskopinis kolitas: kolageninis kolitas ir limfocitinis kolitas.

Krono liga dažniausiai prasideda palaipsniui ir ilgainiui gali pablogėti. Dauguma žmonių būna remisijų – laikotarpių, kai simptomai išnyksta;– remisijos gali tęstis keletą savaičių ar metų.

Kai kuriuos Krono liga sergančius asmenis prižiūri gastroenterologas – gydytojas, kurio specializacija yra virškinimo ligos.

Kas yra virškinamasis traktas?

Virškinamasis traktas yra tuščiavidurių organų sistema, sujungta į ilgą, susisukusį vamzdį nuo burnos iki išangės – 1 colio pločio angos, per kurią iš organizmo pašalinamos išmatos. Maistui virškinti organizme padeda virškinamojo trakto raumenų sukelti judesiai bei išskiriami hormonai ir fermentai. Virškinamąjį traktą sudaro šie organai: burna, stemplė, skrandis, plonoji žarna, storoji žarna – apimanti kirmėlinę ataugą, akląją žarną, gaubtinę žarną ir tiesiąją žarną – ir išangė. Paskutinę virškinamojo trakto dalį – vadinamą apatiniu virškinamuoju traktu – sudaro storoji žarna ir išangė. Žarnos kartais vadinamos viduriais.

Kas sukelia Krono ligą?

Tiksli Krono ligos priežastis nėra žinoma. Tyrėjai mano, kad Krono ligos atsiradimui įtakos gali turėti:

• autoimuninės reakcijos;
• genai;
• aplinka.

Autoimuninės reakcijos. Mokslininkai mano, kad viena Krono ligos priežasčių gali būti autoimuninė reakcija, kai asmens imuninė sistema per klaidą puola sveikas organizmo ląsteles. Įprastai imuninė sistema saugo organizmą nuo infekcijų nustatydama ir sunaikindama bakterijas, virusus ir kitas galimai žalingas svetimas medžiagas. Tyrėjai mano, kad bakterijos ar virusai gali klaidingai suaktyvinti imuninę sistemą. Dėl to pažeidžiamas vidinis žarnas dengiantis audinių sluoksnis. Toks imuninės sistemos atsakas sukelia uždegimą, dėl kurio atsiranda simptomų.

Genai. Krono liga kartais paveldima šeimoje. Tyrimai rodo, kad susirgti Krono liga didesnė tikimybė yra žmonėms, kurių tėvai ar broliai, seserys serga Krono liga. Tyrėjai tęsia ryšio tarp genų ir Krono ligos tyrimus.

Aplinka. Kai kurie tyrimai leidžia teigti, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti Krono liga, nors bendra tikimybė yra maža. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antibiotikai ir geriamieji kontraceptikai gali šiek tiek padidinti tikimybę susirgti Krono liga. Daug riebalų turintis maistas taip pat gali padidinti tikimybę susirgti šia liga.

Kai kurie žmonės neteisingai mano, kad tam tikro maisto valgymas, stresas ar emocinis nuovargis gali sukelti Krono ligą. Emocinis nuovargis ir tam tikro maisto valgymas nesukelia Krono ligos. Kartais sergant šia liga atsiradęs stresas gali apsunkinti simptomus. Taip pat kai kuriems žmonėms gali pastebėti, kad tam tikri maisto produktai gali sukelti ar pabloginti jų simptomus.

Kam yra didesnė tikimybė susirgti Krono liga?

Krono liga gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau labiau tikėtina, kad šia liga susirgs žmonės:

• nuo 20 iki 29 metų;
• kurių šeimos narys, dažniausiai brolis, sesuo ar vienas iš tėvų, serga UŽL;
• rūkantys cigaretes.

Kokie yra Krono ligos požymiai ir simptomai?

Dažniausi Krono ligos požymiai ir simptomai yra:

• viduriavimas;
• pilvo spazmai ir skausmas;
• svorio kritimas.

Kiti pastebimi bendri požymiai ir simptomai:

• nuovargis;
• pykinimas ir apetito praradimas;
• karščiavimas;
• anemija – būklė, kai organizme yra mažiau, nei įprasta, raudonųjų kraujo ląstelių.

Su žarnynu nesusiję uždegimo požymiai ir simptomai gali būti:

• sąnarių skausmas ar maudimas;
• akių dirginimas;
• odos pokyčiai, įskaitant raudonus, jautrius gumbus po oda.

Žmogaus patiriami simptomai gali kisti atsižvelgiant į tai, ar uždegimas yra sunkus ir kur jis yra paplitęs.

Kaip diagnozuojama Krono liga?

Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja Krono ligą naudodami toliau išvardytas priemones:

• ligos ir šeimos istoriją;
• fizinę apžiūrą;
• laboratorinius tyrimus;
• viršutinės virškinamojo trakto dalies rentgenologinį tyrimą;
• kompiuterinę tomografiją (KT);
• žarnyno endoskopiją.

Sveikatos priežiūros specialistas gali atlikti keletą medicininių tyrimų, kad galėtų paneigti kitas žarnyno ligas, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą, opinį kolitą ar celiakiją, kurios sukelia panašių į Krono ligos simptomų.

Ligos ir šeimos istorija

Susipažinimas su ligos ir šeimos istorija gali padėti sveikatos priežiūros specialistui diagnozuoti Krono ligą ir suprasti paciento simptomus. Jis ar ji paprašys paciento apibūdinti savo:

• šeimos istoriją;
• simptomus;
• dabartines ir buvusias medicinines būkles;
• vartojamus vaistus.

Fizinė apžiūra

Fizinė apžiūra gali padėti diagnozuoti Krono ligą. Atlikdamas fizinę apžiūrą sveikatos priežiūros specialistas dažniausiai:

• ieško pilvo išsipūtimo ar tinimo;
• klauso garsų pilve naudodamas stetoskopą;
• stuksi per pilvą, kad patikrintų jautrumą ir skausmą, bei įvertintų,, ar nėra kepenų ar blužnies anomalijų ir ar organai nepadidėję.

Laboratoriniai tyrimai

Sveikatos priežiūros specialistas gali skirti laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo ir išmatų tyrimus.

Kraujo tyrimai. Kraujo tyrimui atlikti sveikatos priežiūros specialisto kabinete ar laboratorijoje paimamas kraujo mėginys. Kraujo mėginį ištirs laboratorijos specialistas. Sveikatos priežiūros specialistas gali naudoti kraujo tyrimus ieškodamas pokyčių:

• raudonosiose kraujo ląstelėse. Kai raudonųjų kraujo ląstelių yra mažiau ar jos yra mažesnio dydžio, nei įprasta, pacientas gali sirgti anemija;
• baltosiose kraujo ląstelėse. Kai baltųjų kraujo ląstelių skaičius yra didesnis už normalų, tam tikroje organizmo vietoje gali būti uždegimas ar infekcija.

Išmatų tyrimai. Išmatų tyrimas yra išmatų mėginio tyrimas. Sveikatos priežiūros specialistas duos pacientui lapyklę išmatoms surinkti namuose. Pacientas atneš mėginį sveikatos priežiūros specialistui ar į laboratoriją. Laboratorijos specialistas ištirs išmatų mėginį. Sveikatos priežiūros specialistai įprastai skiria išmatų tyrimus norėdami įsitikinti, kad nėra kitų žarnyno ligų priežasčių.

Viršutinio virškinamojo trakto tyrimai

Viršutinio virškinamojo trakto tyrimams, kuriuos atliekant reikia išgerti bario preparato, naudojamas rentgeno ir fluoroskopijos prietaisai viršutinio virškinamojo trakto sutrikimams diagnozuoti. Fluoroskopija yra rentgenologinio tyrimo forma, leidžianti ekrane matyti vidaus organus ir jų judėjimą. Rentgenologijos technikas atlieka šį tyrimą ligoninėje ar poliklinikoje, o radiologas, medicininius radiologinius vaizdus analizuojantis gydytojas, paaiškina rezultatus.

Šiam tyrimui nuskausminimo nereikia. Pacientas prieš procedūrą laikydamasis sveikatos priežiūros specialisto nurodymų, negali valgyti ar . Pacientai turėtų paklausti juos prižiūrinčio sveikatos priežiūros specialisto, kaip pasirengti viršutinio virškinamojo trakto rentgenologiniams tyrimams.

Procedūros metu pacientas stovi arba sėdi priešais rentgeno prietaisą ir geria bario preparatą, į kreidos tirpalą panašų skystį. Bario preparatas padengia stemplę, skrandį ir plonąją žarną, todėl radiologas ir sveikatos priežiūros specialistas, naudodamas rentgeno spindulius, geriau mato šių organų formą.

Trumpą laiką po tyrimo pacientui gali pasireikšti pilvo pūtimas ir pykinimas. Kelias dienas po tyrimo dėl žarnyne esančio bario preparato išmatos bus baltos ar šviesios spalvos. Sveikatos priežiūros specialistas pateiks pacientui konkrečių nurodymų, kaip maitintis ir gerti skysčius po tyrimo.

Kompiuterinė tomografija

Atliekant kompiuterinę tomografiją rentgeno spinduliai ir kompiuterinės technologijos naudojamos kartu vaizdams sukurti. Kad galėtų atlikti KT tyrimą, sveikatos priežiūros specialistas gali duoti pacientui išgerti skysčio ir sušvirkšti specialių dažų, vadinamų kontrastine medžiaga. Atliekant KT tyrimą pacientas turi atsigulti ant stalo, kuris įstumiamas į tunelio formos prietaisą, kuriame daromos rentgeno nuotraukos. Rentgenologijos technikas atlieka procedūrą poliklinikoje ar ligoninėje, o gydytojas radiologas paaiškina rezultatus. Pacientui nuskausminimo nereikia. KT tyrimas gali padėti diagnozuoti Krono ligą ir jos komplikacijas.

Žarnyno endoskopija

Žarnyno endoskopija yra tiksliausias metodas Krono ligai diagnozuoti ir atmesti kitas galimas ligas, pavyzdžiui, opinį kolitą, divertikulitą ar vėžį. Žarnyno endoskopija gali būti:

• viršutinio virškinamojo trakto endoskopija ir enteroskopija;
• kapsulinė endoskopija;
• kolonoskopija.

Viršutinio virškinamojo trakto endoskopija ir enteroskopija. Viršutinio virškinamojo trakto endoskopija yra procedūra, kurią atliekant naudojamas endoskopas – mažas, lankstus vamzdelis su lempute – per kurį tiesiogiai matomos viršutinio virškinamojo trakto sienelės. Sveikatos priežiūros specialistas atlieka procedūrą ligoninėje ar poliklinikoje. Slaugytojas ar specialistas gali duoti pacientui skysto anestetiko gerklei skalauti arba išpurškia anestetiku paciento gerklę. Anestetikas sumažina gerklės jautrumą ir nuslopina springimo refleksą. Slaugytojas ar specialistas į rankos ar plaštakos veną įduria adatą raminamiesiems vaistams sušvirkšti. Sveikatos priežiūros specialistas atsargiai įstumia endoskopą į paciento stemplę ir skrandį. Maža endoskopo kamera siunčia vaizdą į ekraną ir taip galima iš arti apžiūrėti virškinamąjį traktą.

Atliekant enteroskopiją sveikatos priežiūros specialistas tiria plonąją žarną specialiu, ilgesniu endoskopu. Jis atsargiai įstumia endoskopą į plonąją žarną atlikdamas vieną iš šių procedūrų:

• „stūmimo“ enteroskopija naudojant ilgą endoskopą viršutinei plonosios žarnos daliai tirti;
• vieno ar dviejų balionėlių enteroskopija atliekama naudojant mažus balionus, kurie padeda endoskopą įvesti į plonąją žarną;
• spiralinė enteroskopija naudojant prie endoskopo prijungtą vamzdelį, kuris veikia panašiai kaip kamščiatraukis, įstumiantis instrumentą į plonąją žarną.

Procedūra įprastai trunka nuo 15 iki 60 minučių. Endoskopas netrukdo pacientui kvėpuoti, o daugelis pacientų procedūros metu užmiega.

Kapsulinė endoskopija. Nors ši procedūra leidžia ištirti visą virškinamąjį traktą, sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai renkasi ją plonosios žarnos tyrimui. Pacientas praryja kapsulę su mažute kamera. Kapsulei judant per virškinamąjį traktą kamera filmuoja ir perduoda vaizdus į mažą prie paciento kūno pritvirtintą imtuvą. Baigus filmavimą sveikatos priežiūros specialistas parsisiunčia medžiagą ir peržiūri ją ekrane. Kapsulės kamera pasišalina iš organizmo tuštinantis ir saugiai nuleidžiama tualete.

Kolonoskopija. Kolonoskopija yra tyrimas, kurio metu naudojamas ilgas, lankstus, siauras vamzdelis su lempute ir mažute kamera gale, vadinamas kolonoskopu ar zondu, skirtu apžiūrėti paciento tiesiąją žarną ir visą gaubtinę žarną. Daugeliu atveju pacientui atsipalaiduoti prieš tyrimą padeda lengva anestezija ir vaistai nuo skausmo. Medicinos personalas stebi paciento gyvybinius rodiklius ir stengiasi užtikrinti kiek įmanoma didesnį komfortą. Slaugytojas ar specialistas į veną paciento rankoje ar plaštakoje įdurs adatą anestezijai atlikti.

Atliekant tyrimą pacientas guli ant stalo ar gulto, o gastroenterologas įveda kolonoskopą į paciento išangę ir lėtai stumia jį per tiesiąją žarną ir į gaubtąją žarną. Zondas išpučia storąją žarną, kad gastroenterologas geriau matytų. Kamera siunčia žarnyno sienelių vaizdą į ekraną. Taip gastroenterologas gali ištirti gaubtosios žarnos ir tiesiosios žarnos sienelių audinius. Gastroenterologas gali paprašyti paciento pajudėti kelis kartus ir reguliuoti zondą, kad gautų geresnį vaizdą. Zondui pasiekus plonosios žarnos pradžią, gastroenterologas lėtai ištraukia jį ir vėl ištiria gaubtosios žarnos ir tiesiosios žarnos sieneles.

Kolonoskopijos metu galima pamatyti uždegimo pakenktus ir patinusius audinius, opas ir neįprastus darinius, pavyzdžiui, polipus – papildomas audinio dalis, augančias ant žarnos vidinių sienelių. Jei gastroenterologas įtaria Krono ligą, jis paims biopsiją iš paciento gaubtinės ir tiesiosios žarnos. Biopsija yra procedūra, kurios metu paimami maži audinių gabalėliai tiriami mikroskopu.

Sveikatos priežiūros specialistas prieš tyrimą pacientams pateiks rašytinių nurodymų, kaip namuose reikia paruošti žarnyną tyrimui. Taip pat jis pateiks pacientams informaciją apie tai, kaip elgtis po procedūros.

Kaip gydoma Krono liga?

Krono liga gydoma:

• vaistais;
• užtikrinant poilsį žarnynui;
• chirurginiu būdu.

Kokio reikia gydymo, priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Kiekvienam asmeniui Krono liga pasireiškia skirtingai, taigi sveikatos priežiūros specialistas parenka gydymą simptomams palengvinti ir remisijai paskatinti.

Vaistai

Nors nėra vaistų Krono ligai išgydyti, daugelis vaistų gali palengvinti ligos simptomus. Gydymo vaistais tikslai:

• remisijos skatinimas ir palaikymas;
• asmens gyvenimo kokybės gerinimas.

Daugelį Krono liga sergančių žmonių reikia gydyti vaistais. Sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į paciento patiriamus simptomus, paskirs ų:

• aminosalicilatų;
• kortikosteroidų;
• imunomoduliatorų;
• biologinę terapiją;
• kitų vaistų.

Aminosalicilatai yra vaistai, kurių sudėtyje yra 5-aminosalicilo rūgšties (5-ASA), kuri padeda kontroliuoti uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai naudoja aminosalicilatus gydyti asmenis, kuriems primą kartą diagnozuota Krono liga, pasireiškianti nesunkiais simptomais. Aminosalicilatų grupės vaistai yra:

• balsalazidas;
• mesalaminas;
• olsalazinas;
• sulfasalazinas – sulfapiridino ir 5-ASA junginys.

Aminosalicilatų dažniausias šalutinis poveikis:

• pilvo skausmai;
• viduriavimas;
• galvos skausmas;
• rėmuo;
• pykinimas ir vėmimas.

Kortikosteroidai, dar vadinami steroidais, padeda sumažinti imuninės sistemos aktyvumą ir uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai skiria kortikosteroidų žmonėms, kuriems pasireiškia vidutinio sunkumo ar sunkūs simptomai. Kortikosteroidams priskiriami:

• budezonidas;
• hidrokortizonas;
• metilprednizolonas;
• prednizolonas.

Kortikosteroidų šalutinis poveikis:

• aknė;
• didesnė infekcijų išsivystymo tikimybė;
• kaulų masės praradimas;
• didelis gliukozės kiekis kraujyje;
• aukštas kraujospūdis;
• nuotaikos svyravimai;
• svorio didėjimas.

Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros specialistai neskiria kortikosteroidų ilgalaikiam vartojimui.

Imunomoduliatoriai slopina imuninės sistemos aktyvumą, todėl malšinamas uždegimas virškinamajame trakte. Šių vaistų poveikis gali pasireikšti per laikotarpį nuo kelių savaičių iki 3 mėnesių. Imunomoduliatoriams priskiriami:

• 6-merkaptopurinas arba 6-MP;
• azatioprinas;
• ciklosporinas;
• metotreksatas.

Sveikatos priežiūros specialistai skiria šių vaistų siekdami padėti žmonėms, sergantiems Krono liga, pasiekti remisiją, ar padėti žmonėms, nereaguojantiems į kitą gydymą. Šiuos vaistus vartojantiems žmonėms gali pasireikšti toks šalutinis poveikis:

• mažas baltųjų kraujo ląstelių skaičius, kas gali lemti didesnę infekcijos tikimybę;
• nuovargis;
• pykinimas ir vėmimas;
• pankreatitas.

Kadangi ciklosporinas sukelia sunkų šalutinį poveikį, sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai jo skiria tik sunkia Krono ligos forma sergantiems žmonėms. Žmonės turėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu ciklosporino riziką ir naudą.

Biologinė terapija yra vaistai, veikiantys į imuninės sistemos gaminamą baltymą. Šio baltymo neutralizavimas sumažina žarnyno uždegimą. Taikant biologinę terapiją, greitai sukeliama remisija, ypač žmonėms, kurie nereaguoja į kitus vaistus. Biologinei terapijai skirti preparatai yra:

• adalimumabas;
• certolizumabas;
• infliksimabas;
• natalizumabas;
• vedolizumabas.

Sveikatos priežiūros specialistai dažnai skiria pacientams infliksimabą kas 6–8 savaites ligoninėje ar poliklinikoje. Šalutiniai poveikiai gali būti toksinė reakcija į vaistus ir didesnė infekcijos, ypač tuberkuliozės, išsivystymo tikimybė.

Kiti vaistai simptomams ar komplikacijoms gydyti:

• acetaminofenas nuo nestipraus skausmo. Žmonės, sergantys Krono liga, turėtų vengti ibuprofeno, naprokseno ir aspirino, nes šie vaistai gali pabloginti simptomus;
• antibiotikai užkirsti kelią ar gydyti infekcijas ir fistules;
• loperamidas – palengvinti ar sustabdyti stiprų Daugeliu atvejų žmonės vartoja šių vaistų tik trumpą laiką, nes jie gali padidinti gaubtinės žarnos išsiplėtimo tikimybę.

Žarnyno poilsis

Kartais Krono ligos simptomai yra sunkūs ir pacientui gali tekti leisti žarnynui pailsėti kelias dienas ar kelias savaites. Žarnyno poilsiui užtikrinti galima gerti tik skaidrių skysčių nieko daugiau nevalgant. Pacientui maitinti sveikatos priežiūros specialistas gali skirti maitinimą per specialų kateterį ar vamzdelį, įvestą į paciento rankos veną. Kai kurie pacientai gydomi ligoninėje, o kiti – tokį gydymą gali gauti namuose. Daugeliu atvejų žarnynas išgyja poilsio metu.

Chirurginis gydymas

Net gydant vaistais iki 20 procentų žmonių prireikia chirurginio Krono ligos gydymo.¹ Nors chirurginis gydymas neišgydo Krono ligos, jis taikomas gydyti komplikacijoms ir palengvinti simptomus. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai rekomenduoja chirurginį gydymą dėl:

• fistulių;
• gyvybei grėsmingo kraujavimo;
• žarnyno obstrukcijų;
• vaistų šalutinio poveikio, kai jis kelia grėsmę asmens sveikatai;
• simptomų, kai vaistai paciento būklės nepagerina.

Chirurgas gali atlikti skirtingas operacijas Krono ligai gydyti:

• plonosios žarnos rezekcija;
• subtotalinė kolektomija;
• proktokolektomija ir ileostomija.

Pacientams taikoma bendroji anestezija. Daugelis pacientų ligoninėje gydomi nuo 3 iki 7 dienų po operacijos. Visiškai pasveikti gali prireikti nuo 4 iki 6 savaičių.

Plonosios žarnos rezekcija. Plonosios žarnos rezekcija yra operacija, skirta pašalinti dalį paciento plonosios žarnos. Kai Krono liga sergančiam pacientui užsiblokuoja plonoji žarna ar pasireiškia sunki plonosios žarnos liga, chirurgui gali tekti pašalinti tą žarnos dalį. Skiriami du plonosios žarnos rezekcijos tipai:

• laparoskopinė rezekcija, kai chirurgas atlieka keletą mažų, pusės colio pjūvių paciento pilve ir per juos įveda laparoskopą – ploną vamzdelį su maža lempute ir gale esančia vaizdo kamera. Kamera siunčia padidintą vaizdą iš kūno vidaus į ekraną, kuriame chirurgas iš arti mato plonąją žarną. Stebėdamas ekrane chirurgas įveda įrankius per mažus pjūvius ir pašalina ligos pažeistą ar užblokuotą plonosios žarnos dalį, o baigdamas operaciją sujungia žarnos galus;
• atvira operacija, kai chirurgas daro vieną maždaug 6 colių ilgio pjūvį paciento pilve, randa ligos pažeistą ar užblokuotą plonosios žarnos dalį ir ją pašalina ar sutvarko, o užbaigdamas operaciją sujungia žarnos galus.

Subtotalinė kolektomija. Subtotalinė kolektomija, dar vadinama storosios žarnos rezekcija, yra operacija, skirta pašalinti dalį paciento storosios žarnos. Kai Krono liga sergančiam pacientui užsikemša storoji žarna, susiformuoja fistulė ar išsivysto sunki storosios žarnos liga, chirurgui gali tekti pašalinti tą žarnos dalį. Chirurgas gali atlikti subtotalinę kolektomiją :

• taikydamas laparoskopijos metodą, kai daromi keli maži pusės colio pjūviai pilve. Stebėdamas ekrane chirurgas pašalina ligos pažeistą ar užblokuotą storosios žarnos dalį ir sujungia žarnos galus;
• atlikdamas atvirą operaciją, kai daromas vienas 6–8 colių ilgio pjūvį pilve, randama ligos pažeistą ar užblokuotą plonosios žarnos dalis ir ji pašalinama bei sujungiami žarnos galai.

Proktokolektomija ir ileostomija. Proktokolektomija yra operacija, skirta pašalinti visą paciento gaubtinę žarną ir tiesiąją žarną. Ileostomija yra stoma ar kiaurymė pilve, kurią chirurgas padaro iš klubinės žarnos dalies – paskutinės plonosios žarnos dalies. Chirurgas ištraukia klubinės žarnos galą per kiaurymę paciento pilve ir pritvirtina ją prie odos, padarydamas kiaurymę paciento kūno išorėje. Stoma yra maždaug trijų ketvirtadalių colio ilgio ir mažiau nei 2 colių pločio ir dažniausiai yra apatinėje paciento pilvo dalyje, kiek žemiau juosmens.

Nuimamas išorinis surinkimo maišelis, vadinamas ostomijos maišeliu ar ostomijos prietaisu, prijungiamas prie stomos; į jį surenkamas žarnyno turinys paciento kūno išorėje. Žarnyno turinys pasišalina per stomą, o ne per išangę. Stomoje nėra raumenų, taigi ji negali kontroliuoti žarnyno turinio tėkmės, o žarnyno turinys juda kartu su peristaltika. Peristaltika yra organų sienelių judėjimas, stumiantis maistą ir skysčius virškinamajame trakte.

Žmonės, kuriems atliekama tokio tipo operacija, turės ileostomiją visą likusį gyvenimą.