Lėtinis bronchitas (nėščiosioms)

Lėtinis bronchitas – patologinė būklė, kuriai būdinga: trunka ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės, pasireiškia ne mažiau kaip po 3 mėnesius (nebūtinai iš eilės) daugumą dienų, vargina pasikartojantys kosulys ir skrepliavimas (t.y. produktyvus kosulys), nepaaiškinami kitomis priežastimis (tuberkulioze, naviku).

Įrodyta, kad lėtinis bronchitas – tai lėtinė uždegiminė, o ne alerginė kvėpavimo takų liga. Jos patogenezė siejama su uždegiminiais kvėpavimo takų gleivinės ir pogleivio pokyčiais.

Klasifikacija

• Lėtinis bronchitas (paprastasis, katarinis).

• Lėtinis pūlingas bronchitas – būdinga nuolatinis ar dažnai recidyvuojantis skrepliavimas pūlingais skrepliais (nesant bronchektazių).

• Lėtinis bronchitas su bronchų obstrukcijos sindromu – kai yra laikina, beveik visiškai grįžtama bronchų obstrukcija, pasireiškianti dusuliu, švokštimu, obstrukcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimu.

Etiologija ir patogenezė

Lėtinis bronchitas yra polietiologinė liga. Svarbiausi lėtinio bronchito rizikos veiksniai, pažeidžiantys kvėpavimo takų struktūrą ir funkciją, yra šie: rūkymas (ir pasyvus), profesiniai kenksmingi veiksniai, oro užterštumas, nepalankus klimatas (šaltis, drėgmė, rūkas, debesuotumas), socialinės problemos (alkoholizmas, badavimas), dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, sutrikęs kvėpavimas per nosį (sinusitas, iškrypusi nosies pertvara), sekrecinio imunoglobulino A deficitas, bakterijų invazija kvėpavimo takuose (sveikų nerūkančių žmonių distaliniai bronchai yra sterilūs).

Veikiant kai kurioms bakterijoms (Pseudomonas aeruginosa, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae), sulėtėja virpamojo epitelio judesiai, jų sinchroniškumas. Dauguma gramneigiamų mikroorganizmų (Haemophilus influenzae, Haemophilus parainfluenzae, Pseudomonas aeruginosa, Moraxella catarrhalis) sintetina bronchokonstrikcinį mediatorių histaminą, imunoglobulino A proteazes, slopina ląstelinį imunitetą.

Nėščiosios skundžiasi kosuliu, skrepliavimu (skrepliai tampa pilkšvai balti, geltoni, žali pūlingi). Remisijos metu išlieka rytinis bronchų apsivalymas, „tualetas“ – atkosima 5-40ml skreplių per parą. Karščiuojama, o pasireiškus bronchų obstrukcijos sindromui, sustiprėja dusulys.

Apžiūrint stebima, kad kartais kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys, yra padažnėjęs kvėpavimas.

Auskultuojant plaučius, iškvėpimo fazė būna šiek tiek pailgėjusi, gali būti girdima sausų ir(ar) drėgnų įvairaus tembro karkalų, kurie priklauso nuo sekreto kiekio, spazminio komponento.

Tyrimai:

• kraujo tyrimo duomenys gali būti nepakitę. Tik progresuojant ligai, didėja eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, mažėja eritrocitų nusėdimo greitis (antrinė policitemija, eritremija). Nustatomi padidėję uždegiminiai žymenys kraujo serume: CRB, fibrinogenas, α₂ globulinų frakcija;

• spirometrija. Kai yra bronchų obstrukcija, nustatomas obstrukcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas;

• rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas. Atliekamas pneumonijai, kitoms ligoms paneigti;

• citologinis skreplių tyrimas. Ligai paūmėjus, ryškiai padaugėja neutrofilų, nedaug yra eozinofilų;

• bakteriologinis skreplių tyrimas. 50-60 proc. ligonių, sergančių lėtiniu bronchitu, ligai paūmėjus nustatoma patogeninių bakterijų, dažniausiai Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Moraxella catarrhalis, M. pneumoniae, rečiau – Chlamydia pneumoniae.

Motinos, susirgusios kvėpavimo takų uždegimu, hipoksemija lemia sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikinį gimdymą, mažą naujagimio kūno svorį gimstant, perinatalinį mirtingumą, taip pat jos pačios hipertenziją.

Lėtinis bronchitas paūmėja nevienodai dažnai: vienos nėščiosios paūmėjimo išvengia, kitoms liga paūmėja 2-3 kartus ir dažniau per žiemą. Dažniausiai paprastojo (neobstrukcinio) lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali pasunkėti nėštumo eiga.

Iš knygos "Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje" , G. Drąsutienė ir kiti, Vilnius, 2005.