Opaligė nėra dažna liga nėščiosioms. Ji nustatoma apie 0,005 proc. nėščiųjų. Joms paprastai būna opaligės remisija, nes skrandžio pH, sulčių HCl, gastrino sekrecija sumažėja, o gleivių kiekis skrandyje padidėja dėl hiperprogesteronemijos. Taip pat sulėtėja skrandžio motorinė funkcija, todėl maistas lėčiau pasišalina iš skrandžio.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Prognozė
Opaligė nėra dažna liga nėščiosioms. Ji nustatoma apie 0,005 proc. nėščiųjų. Joms paprastai būna opaligės remisija, nes skrandžio pH, sulčių HCl, gastrino sekrecija sumažėja, o gleivių kiekis skrandyje padidėja dėl hiperprogesteronemijos. Taip pat sulėtėja skrandžio motorinė funkcija, todėl maistas lėčiau pasišalina iš skrandžio.
Rizikos veiksniai susirgti opalige nėščiajai:
• rūkymas;
• alkoholizmas;
• stresas;
• socialiniai ir ekonominiai veiksniai;
• iki nėštumo sirgta pepsine opa ar H.pylori gastritu.
Nėščioji skundžiasi dispepsija, epigastriumo srities skausmu, pykinimu, vėmimu, rėmeniu, vidurių užkietėjimu. Skrandžio opaligės skausmas prasideda greitai po valgio, dvylikapirštės žarnos opos – po valgio praėjus 1-2val. ar naktį.
Fizinio tyrimo metu gali būti matomas su pilkšvomis apnašomis liežuvis arba tik jo šaknis, padidėjęs seilėtekis, skausmingumas palpuojant epigastriumo sritį, truputį papūstas pilvas.
Opaligė diagnozuojama remiantis anamnezės duomenimis, nėščiosioms endoskopija retai indikuotina. Ji atliekama, jei įtariamos opaligės komplikacijos: kraujavimas iš opos ar opos perforacija. Šios komplikacijos retos nėščiosioms. Kai yra klinikinių indikacijų, endoskopinį stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos tyrimą nėščiajai galima atlikti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Ypač jautrioms nėščiosioms reikėtų vengti atlikti šį tyrimą pirmuoju nėštumo trimestru.
Diferencinė diagnostika
Epigastriumo srities skausmą gali sukelti ne tik opaligė. Tenka diferencijuoti nuo funkcinės dispepsijos, GERL, skrandžio vėžio, tulžies pūslės akmenligės, Krono ligos, vyresnėms nėščiosioms – nuo išeminės širdies ligos. Diferencijuoti padeda fibroezofagogastroduodenoskopija (FEGDS), ultragarsinis pilvo organų ir žarnų tyrimas, koprograma, šlapimo tyrimas.
Skiriama dieta, kurioje subalansuota fiziologinė nėščiųjų mityba, padidintas baltymų kiekis. Patariama valgyti dažniau, nedaryti ilgų pertraukų tarp valgių, papildomai vartoti įvairius lengvus užkandžius, nevalgyti prieš naktį. Kai yra skausminis sindromas, rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių (rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus), vengti stiprios kavos, gėrimų su kofeinu, aštrių prieskonių. Jei buvo vartojami, nebevartojami ulcerogeninį poveikį turintys vaistai: nesteroidiniai vaistai nuo skausmo, gliukokortikoidai, kalio chloridas, antikoaguliantai.
Pradedama gydyti antacidiniais vaistais (žr. GERL gydymas sk. „Gastroezofaginio refliukso liga, 374 p.). Šie vaistai trumpam neutralizuoja skrandžio HCl sekreciją skrandžio spindyje ir sumažina jos agresinį veikimą gleivinei.
Nėščiųjų opos sukeltam skausmui malšinti yra skiriami H₂ receptorių blokatoriai, kurie ilgesniam laikui sumažina bazinę ir naktinę, šiek tiek mažiau gastrinu ir acetilcholinu skatinamą skrandžio sekreciją. Skiriama ranitidino, famotidino po 1 tabletę vakare prieš miegą. Prireikus papildomai skiriama 1 tabletė ryte nevalgius. Gydymo trukmė – 2-3 savaitės.
Stipriausiai HCl sekreciją (ir bazinę, ir stimuliuotą maistu) blokuoja protonų siurblio inhibitoriai. Nėščiosioms skiriama omeprazolio ar lansoprazolio kartą per parą ryte nevalgius. Gydymo trukmė – nuo 10 dienų iki 2 savaičių. H.pylori infekcija gydoma po gimdymo ir žindymo laikotarpio, nes bakterijai naikinti skiriama vaistų, kurie nėščiosioms yra kontraindikuotini.
Nėščiųjų opaligės prognozė yra palanki, nedidina nei motinos, nei vaisiaus mirtingumo.
• Įtarti: jei vargina epigastriumo srities skausmas, rėmuo, hipersalivacija, anoreksija, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
Iš knygos "Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje", G. Drąsutienė ir kiti, Vilnius, 2005.