Osteoma

Osteoidinė osteoma- tai nežinomos etiologijos gerybinis kaulų navikas, sudarytas iš osteoidinio ir trabekulinio kaulų audinio, paprastai mažesnis nei 1,5-2cm. dydžio. Osteoidinė osteoma praktiškai niekada nesupiktybėja.

Osteoidinė osteoma gali lokalizuotis bet kur skelete, tačiau dažniausiai (80-90 proc. atvejų) navikas pažeidžia ilgūjų kaulų diafizę (kaulo kūną), iš jų  2/3 atvejų navikas būna šlaunikaulyje, neretai pasitaiko žastikaulyje ar blauzdikaulyje. Rečiau osteoidinė osteoma pažeidžia stuburą (7-20proc. atvejų). Retai  pasitaiko kitos lokalizacijos navikas: rankų, pėdų, sąnarių.

Osteoidinė osteoma yra santykinai  dažnas kaulų navikas, sudarantis 10-12 proc. visų simptominių gerybinių kaulų navikų, ir  3-5proc. visų pirminių kaulų navikų. Dažniausiai ji  nustatoma tarp jauno amžiaus asmenų, tačiau gali pasitaikyti ir bet kuriame amžiuje nuo 8mėn. iki 70metų. 90proc. atvejų nustatoma jaunesniems nei 25 metų amžiaus asmenims. 3proc. atvejų nustatoma vaikams iki 5 metų, o vyresniems nei 30 metų - 13 proc. atvejų. Vyrams pasitaiko dažniau nei moterims, santykiu 2,3:1.

Osteoidonė osteoma susiformuoja, kai tam tikros ląstelės kaule ima nekontroliuojamai dalintis. Tuomet  iš kaulinio  ir kitų audinių susiformuoja darinys(osteoma), kuris augdamas normalų kaulą pakeičia nenormaliu, kietu kauliniu audiniu. Tačiau priežastys, kodėl toks procesas įvyksta, nėra aiškios. 

Pagrindinis osteoidinės osteomos simptomas yra skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia dar prieš atsirandant  radiologinių ligos požymių. Paprastai būdingas  pažeistos srities lokalizuotas, besitęsiantis, gilus, geliančio pobūdžio skausmas, kuris paūmėja naktį (95proc. atvejų). Skausmas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių metų, kol galiausiai diagnozuojama osteoidinė osteoma.

Simptomai gali imituoti stuburo  išvaržą ar sukelti į šaknelinius panašius skausmus pečiuose, rankose, kojose. Skausmas ryškiai sumažėja nuo nedidelių dozių Aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz.: Naproksenas ir kt.).">Diklofenako).  Alkoholis gali išprovokuoti skausmo priepuolį.

Apie osteoidinę osteomą reiktų pagalvoti, kai jaunas žmogus skundžiasi skausmais kaklo, nugaros srityje, yra skausminga skoliozė ar nustatomi šakneliniai, plintantys skausmai į apatines galūnes, pečius.

Pagrindiniai rentgenologiniai osteoidinės osteomos  požymiai yra mažiau nei 2cm dydžio ovalus ar apvalus židinys žievinėje kaulo dalyje, apsuptas sklerozės zona, gali būti su kalcifikacija centre. 

Osteoidinės osteomos diagnostikai gali būti atliekamas kaulų scintigrafinis tyrimas.  Šis tyrimas gali būti atliekamas, kai rentgenologiniai tyrimai yra neaiškūs ar be pakitimų, ypač vaikams su nugaros skausmais. Kaulų scintigrafiniam tyrimui būdingas nespecifinis, tačiau intensyvus radionuklidinės medžiagos kaupimosi židinys osteomos vietoje.

Kompiuterinė tomografija  padeda tiksliai nustatyti židinio ribas. Šis tyrimas  naudingas, kai nepavyksta  naviko nustatyti įprasto rentgenologinio tyrimo metu ar kai osteoidinė osteoma lokalizuojasi kritinėse vietose (pvz.: stuburas, šlaunikaulio kaklas).  Magnetinis branduolių rezonanso tyrimas yra mažiau patikimas nei kompiuterinė tomografija diagnozuojant osteoidinę osteomą.  

Kai minėtais tyrimo metodais nepavyksta nustatyti naviko, kartais atliekama arteriografija.

Galutinai osteoidinės osteomos diagnozė gali būti patvirtinama tik po histologinio medžiagos ištyrimo.

Paprastai osteoidinė osteomos gydymui operacija netaikoma, nes navikas ir simptomai gali savaime išnykti per  keletą metų. Pagrindinis osteoidinės osteomos gydymas yra skausmo malšinimas medikamentais. Nustatyta, jog geriausias efektas (73proc. pacientų palengvėjo simptomai) malšinant skausmą pastebėtas naudojant  Aspiriną 650-3250 miligramai per dieną. Skausmo malšinimui taip pat naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (Naproksenas ir kt.).">Diklofenakas, Naproksenas ir kt.).

Osteoidinės osteomos šalinimas reikalingas  pacientams, kuriems medikamentinis skausmo malšinimas neduoda reikiamo efekto, ar pacientai netoleruoja medikamentinio gydymo.

 Osteoidinė osteoma gali būti šalinama  atviros chirurginės operacijos metu, arba atliekant minimaliai invazyvines procedūras(pvz.: KT valdoma perkutaninė ekscizija, perkutaninė radiodažninė koaguliacija). Po sėkmingos osteoidinės osteomos šalinimo procedūros,  skausmas išnyksta po keliu valandu ar dienu.

Pirmo pasirinkimo naviko šalinimo būdas yra visiška  naviko ekscizija. Tiksliai nustačius naviko lokalizaciją ir pašalinus visą židinį, pasveikstama 100proc. atvejų.  Nepalanku  tai, kad po operacinio gydymo reikalingas ilgas buvimo ligoninėje laikas, ilgas funkcijos atsistatymo laikotarpis, būna komplikacijų(infekcija, kraujavimas, aplinkinių audinių pažeidimas) ir kt.

Atliekant perkutaninę židinio abliaciją, dažniausiai išgyjama pirmos procedūros metu ( 83-94 proc. atvejų), kartais gali tekti atlikti antrą procedūrą, po kurios išgyjama  100proc. atvejų. Po perkutaninės židinio abliacijos pacientai išleidižiami namo ir gali grįžti prie įprastos veiklos praėjus 24-48val. po abliacijos. Nereta minimaliai invazyvių procedūrų komplikacija- naviko recidyvavimas(atsinaujinimas) dėl nepilno židinio sunaikinimo.