Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos gydymas
Tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia virusas, plintantis oraliniu-fekaliniu keliu. Ligos metu pažeidžiama pilkoji nugaros smegenų medžiaga, ko pasekoje vystosi paralyžius. Sunkiais atvejais infekcija gali pakilti iki smegenų kamieno ar aukštesnių struktūrų ir sukelti gyvybei pavojinga kvėpavimo nepakankamumą.
Virusinė infekcija gali būti besimptominė arba pažeisti centrinę nervų sistema. Dažniausiai pažeidžiamos nugaros smegenys, kuomet sunaikinami motoriniai neuronai ir išsivysto asimetrinis, paprastai kojų, paralyžius. Bulbarinio tipo (galvos smegenų nervų) pažeidimas sukelia raumenų paralyžių, kuriuos įnervuoja galviniai nervai. Kartais pažeidimas yra mišraus tipo, apimantis nugaros ir galvos smegenis.
Paralitinio poliemielito tipo rizika didėja su amžiumi. Dažnis vaikų tarpe yra 1:1000, suaugusių 1:75. Vaikų iki 5 metų amžiaus dažniausias yra vienos kojos paralyžius, tačiau paprastai vaikai perserga neparalyžinio tipo meningitais. Suaugusiems labiau būdingas krūtinės, pilvo ir visų keturių galūnių paralyžius. Ligos eiga taip pat priklauso ir nuo to, kokio tipo virusu užsikrečiama. Persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui. Šiuo metu liga sutinkama Nigerijoje, Somalyje, Pakistane, Sirijoje, Kenijoje, Afganistane.
Liga perduodamas per nešvarias rankas, kuomet virusas patenka į burną. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų gali praeiti nuo 3 iki 35 dienų. Ligą sukeliantis virusas kolonizuoja virškinamąjį traktą ir nosiaryklę, į kurią patekęs ima daugintis. Skverbdamasis į tonziles, jis patenka į limfos sistemą. Išplitęs į centrinę nervų sistemą sukelia uždegimą, kuris pažeidžia nervų laidus ir sukelia paralyžių.
Daugeliui žmonių su normaliu imunitetu ši infekcija centrinės nervų sistemos nepažeidžia, gali praeiti asimptomiškai arba sukelti gerklės skausmą, karščiavimą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus. Maždaug 3 % ligos atvejų komplikuojasi nervų sistemos pažeidimu. Daugumai pacientų išsivysto neparalitinis aseptinis meningitas, lydymas galvos, nugaros, sprando, pilvo ir galūnių skausmų, karščiavimo, vėmimo, letargijos ir dirglumo. Mažai daliai pacientų išsivysto raumenų silpnumas, atrofija, juos sunku kontroliuoti – galiausiai išsivysto visiškas jų paralyžius. Priklausomai nuo pažeidimų, poliomielitas skirstomas į spinalinį (nugaros smegenų), bulbarinį (galvos smegenų) ir mišrų tipą. Retais atvejais, ypač naujagimiams, išsivysto encefalitas, kurio metu atsiranda psichinės būklės pokyčiai, galvos skausmai, karščiavimas, sumišimas, kartais atsiranda traukuliai ar spastinio tipo paralyžius.
- Paralitinis poliomielitas:
Karščiavimas, galvos skausmas, sprando ir nugaros raumenų rigidiškumas, asimetriškas įvairių raumenų silpnumas, padidėjęs jautrumas, sunkumas ryjant, raumenų skausmas, prarandami gilieji sausgyslių refleksai, atsiranda tirpimai, „skruzdelyčių“ bėgiojimas, irzlumas, apsunkintas tuštinimasis ir šlapinimasis. Paralyžius paprastai išryškėja per 1-10 dienų nuo simptomų pradžios, tuomet nustojama ir karščiuoti.
- Spinalinis poliomielitas:
Tai dažniausia paralitinio poliomielito rūšis. Simptomai progresuoja per 2-4 dienas: atsiranda galvos, raumenų skausmas, išnyksta gilieji sausgyslių refleksai. Paveikti raumenys tampa glebūs, minkšti, sunkiai kontroliuojami, kol galiausiai išsivysto jų paralyžius. Nepaisant pažeidimo, pojūčiai pažeistose galūnėse išlieka. Dažniausiai virusai pažeidžia tas sritis, kur galūnės jungiasi prie kūno.
- Bulbarinis poliomielitas:
Pažeidžiami galviniai nervai. Šiuo atveju vystosi encefalitas, tampa sunku kvėpuoti, kalbėti, ryti, sutrinka liežuvio judesiai, skonio jutimas, kaklo judesiai. Dėl rijimo sutrikimo, kvėpavimo takuose gali kauptis seilės ir sukelti kvėpavimo takų obstrukciją. Veido raumenų silpnumas pasireiškia apsunkintu kramtymu, dvejinimusi, padidėjusiu kvėpavimo dažniu, gyliu ir ritmu. Mirtinos komplikacijos, tokios kaip plaučių edema ar šokas taip pat galimos.
- Bulbospinalis poliomielitas:
Dažniausiai pažeidžiamas diafragmą įnervuojantis nervas, todėl savarankiškas kvėpavimas tampa praktiškai neįmanomas.
Specifinio gydymo nėra, taikoma tik simptomus mažinančios priemonės: antibiotikoterapija vengiant infekcijų nusilpusiuose raumenyse, analgetikai, psichoterapija ir fizioterapija.
Profilaktika – skiepai.