Stabligė

Tai gramteigiamos bakterijos, Clostridium tetani, sukelta infekcinė liga, kuri pasireiškia skeleto skersaruožių raumenų spazmu.

Skeleto skersaruožių raumenų skaidulos, veikiamos bakterijos išskiriamu tetanospazminu, stipriai susitraukia ir neatsipalaiduoja. Įvyksta vadinamasis spazmas. Ypač ryškiai pastebimas žandikauliuose – ligonis stipriai sukanda dantis, žandikauliai tarsi susirakina. Tačiau spazmai gali būt stebimi bet kuriose kituose kūno raumenyse. Veikiant nugaros raumenis, ligonis išsiriečia. Pasireiškia vadinamasis opistotonusas.

Teoriškai riziką užsikrėsti didėja asmenims, vyresniems nei 26 metų amžiaus – maždaug tuo metu nustoja veikti difterijos-stabligės vakcina, įskiepyta 15 gyvenimo metais. Daugiausia mirčių fiksuojama neskiepytiems ir vyresniems nei 60 metų amžiaus pacientams.

Clostridium tetani sudaro sporas ir į organizmą dažniausiai patenka per užterštas žaizdas. Sukėlėjas yra anaerobas, mikroorganizmas, kurio išgyvenimui nereikalingas deguonis, todėl paprastai lokalizuojasi gyvūnų virškinamajame trakte ar dirvožemyje. Tikimybė užsikrėsti labai išauga susižeidus žemės ūkio rakandais, senomis, surūdijusiomis vinimis ir kitais užterštais objektais - į žaizdą patekus sukėlėjo sporoms. Skiepas nuo stabligės veikia apie 10 metų, todėl ilgiau nerevakcinuotiems asmenims riziką sirgti išauga.

Ligos inkubacinis periodas (laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių pasireiškimo) trunka nuo 4 iki 14 dienų. Pradžioje pacientas ima jausti nuovargį, silpnumą, galvos ir galūnių skausmus, šaltkrėtį bei prakaituoti.

Vystantis ligai, pailgėja raumenų kontrakcija, ko pasėkoje atsiranda staigūs, stiprūs ir labai skausmingi įvairių kūno raumenų grupių susitraukimai, vadinamieji spazmai. Šių epizodų pasekmės – lūžę kaulai bei plyšę raumenys.

Pirmiausia spazmai pasireiškia žandikaulių raumenyse. Pacientas tvirtai sukanda dantis. Stebima vadinamoji sardoniška šypsena. Dėl poveikio kramtomiesiems raumenims žmogus negali išsižioti. Spazmas gali paveikti krūtinės, kaklo, nugaros ir pilvo raumenis. Nugaros raumenų spazmas vadinamas opistotonusu. Tai vienas iš būdingų ligos simptomų. Kartais spazmas paveikia ir kvėpavimo takų raumenis, kas sąlygoja apsunkintą kvėpavimą. Tačiau ligos sukėlėjas negali paveikti širdies raumens dėl širdžiai būdingų elektrinių savybių.

Spazmai gali tęstis iki 4 savaičių, o pilnas organizmo atsistatymas užtrunka iki kelių mėnesių. Mirtingumas nuo šios ligos įvairių šaltinių duomenimis varijuoja nuo 30% iki 73%, priklausomai nuo ligos sunkumo – dažniausiai dėl sustojusio kvėpavimo. Skiriamos generalizuota, vietinė, naujagimių ir galvinė forma. 80% susirgimų būdinga generalizuota stabligės forma.

·         Žaizdos revizija ir išvalymas.

·         Antitetaninis imunoglobulinas.

·         Penicilinas G 10 dienų.

·         Intensyvioji medicina: miorelaksantai, dirbtinis kvėpavimas, būklės monitoravimas.

·         Imunizacija kartu su difterijos ir kokliušo vakcina pagal skiepų kalendorių.

·         Sužeidimų atvejais – antitetaninis imunoglobulinas ir skiepas, kuris galioja ~10 metų. Vėliau reikalinga revakcinacija. Užsienio šalių rekomendacijose, po suleisto aktyvaus ir pasyvaus imunoglobulino, aktyviai imunizuojama po 4 savaičių ir 6 – 12 mėnesių.