Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos gydymas
Tai lėtai besireplikuojančio viruso sukeliama infekcija, kurios pasėkoje vystosi įgytas imuniteto nepakankamumas, dar kitaip vadinamas AIDS. Liga sąlygoja imuniteto nepakankamumą, kuris veda prie oportunistinių (organizmo natūralios mikrofloros) infekcijų bei aktyviai besivystančių onkologinių susirgimų. Skiriami du viruso tipai. ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pirmojo tipo sukelta simptomatika yra sunkesnė nei antrojo. Užsikrėtimas vieno tipo virusu neapsaugo nuo apsikrėtimo kitu. Tokios mišrios infekcijos dažniausiai būdingos Afrikoje, kur infekcijos paplitimo lygis didžiausias.
Virusas užkrečia imunines ląsteles: T helperius, makrofagus ir dendritines ląsteles. Ypač stipriai sumažėja T helperių (imuninės ląstelės, atsakingos už intraląstelinių mikroorganizmų sunaikinimą), taip pat paveikiamos ir neinfekuotos ląstelės. Atsiradus kritiškai žemam ląstelinio imuniteto lygiui, stipriai išauga oportunistinių organizmo infekcijų rizika.
Dažniausiai serga 15-49 amžiaus grupėje. Plitimas heteroseksualinių santykių metu yra pats dažniausias sub-Sacharinėje Afrikose dalyje, kas sudaro 67% viso pasaulio užsikrėtimo ir sergamumo atvejų.
Virusas perduodamas su krauju, sperma, makšties skysčiais, prejakuliatu ir motinos pienu. Sukėlėjas gali laisvai cirkuliuoti skysčiuose arba būti imuninėse ląstelėse. Pažeidžiamos tam tikros imuninės ląstelės, ypač kritiškai sumažėja ląstelinio imuniteto ląstelių – T helperių, kurie atsakingi už viruso atpažinimą ir kitų imuninių ląstelių aktyvavimą. Rizikos veiksniai:
- Kraujo perpylimas (šiuo metu perpilamas kraujas yra ganėtinai saugus, kadangi jis kruopščiai testuojamas. Tačiau gali pasitaikyti klaidingai neigiamų variantų, kuomet dar nėra pasigaminęs imuninis atsakas vadinamuoju „lango“ periodu).
- Intraveninių narkotikų vartojimas naudojant nesterilias adatas.
- Įsidūrimas infekuota adata.
- Seksualinis: analinis, vaginalis, oralinis seksas.
- Duomenų už perdavimą įkandimo, apspjovimo, užkrėstos materijos kantakto su oda, vabzdžio įgėlimo, oro-lašeliniu keliu, seksualiniu žaislų dalinimosi metu nėra.
Didžioji dalis žmonių, užsikrėtusiu ŽIV, po 2-6 savaičių nuo užsikrėtimo patiria į gripą panašių simptomų. Ši stadija yra vadinama serokonversijos (serologinė imuninė reakcija į sukėlėją). Jos metu organizmas kovoja su virusu. Nusiskundimai varginantys iki 80% ligonių:
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Bėrimai
- Nuovargis
- Sąnarių ir raumenų skausmai
- Padidėję regioniniai limfmazgiai
Po šių simptomų pacientai neturi nusiskundimų daugelį metų (~10 metų), nors virusas plinta ir žaloja organizmo imuninę sistemą.
Svarbu turėti omenyje, kad panašius simptomus, kurie trunka iki 4 savaičių, gali sąlygoti ir daugybė kitų ligų. Tačiau esant įtarimui ir turėjus galimą kontaktą su ŽIV, reikėtų pasitikrinti.
Vėlyvoji ŽIV stadija:
Kritiškai sumažėjus ląstelinio imuniteto ląstelių, pacientai tampa pažeidžiami banaliausių infekcijų. Net normali organizmo mikroflorą gali sąlygoti gyvybei pavojingas infekcijas. Ši stadija yra vadinama AIDS – įgytu imunodeficito sindromu. Simptomai:
- Nuovargis
- Naktinis prakaitavimas
- Svorio netekimas
- Nuolatinis viduriavimas
- Išplaukęs regėjimas
- Baltos dėmės burnoje ir ant liežuvio
- Sausas kosulys
- Dusulys
- Ilgiau nei mėnesį trunkantis karščiavimas
- Daugiau nei tris mėnesius išlieka padidėję limfmazgiai
- Onkologinio proceso plitimas
AIDS diagnozės kriterijai įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva remiasi Europoje priimtomis normomis. Yra išskirtos indikatorinės ligos, kurioms esant, diagnozuojamas AIDS. Dažniausios Lietuvoje yra:
- Pneumocistinė pneumonija (sukelia vienaląsčiai organizmai).
- Stemplės, trachėjos, bronchų, plaučių kandidozė (pienligė, sukelia Candida šeimos grybeliai).
- Navikiniai susirgimai (Kapoši sarkoma, gimdos kaklelio vėžys, limfomos ir kt.).
- Virusų (Citomegalo, Herpes simplex ir kt.) sukeltos ligos, kurios pažeidžia centrinę nervų sistemą, plaučius, kepenis, akis.
- Įvairios tuberkuliozės formos .
Skiriami viruso dauginimąsi slopinantys vaistai. Yra skiriamos trys šių vaistų grupės:
- Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai
- Proteazių inhibitoriai
- Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai
Šių vaistų skyrimas sumažina ligos progresavimo tempą, tačiau infekcija yra nepagydoma. Mirštama nuo ligos komplikacijų.