Edita Gasiūnienė
LSMU
Įvadas
Pastaruoju metu labai išaugo sergančių alerginėmis ligomis žmonių skaičius, o alerginės kvėpavimo takų ligos jau tampa globaline problema. Viena iš dažniausių alerginių ligų – alerginis rinitas, jo paplitimas per paskutinį dešimtmetį išsivysčiusiose šalyse padidėjo dvigubai ir siekia 10–25 proc. Alerginis rinitas (AR) – tai alergenų sukeltas ir Ig E nulemtas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi vienas ar keli požymiai: nosies užburkimas, rinorėja, čiaudulys, nosies niežulys (1). Ši liga sutrikdo socialinį gyvenimą, darbą, miegą, veikia vaikų mokymąsi (2).
AR patogenezė ir etiologija
Ligos požymiai atsiranda alergenui pakartotinai patekus į nosies gleivinę ir ten susijungus su specifiniu antigenu Ig E, kuris būna prisitvirtinęs prie putliosios ląstelės. Susijungimo metu iš ląstelės atsipalaiduoja uždegimo mediatoriai, kurių vieni (histaminas, bradikininas) yra pradinės alerginio uždegimo fazės sukėlėjai, kiti (leukotrienai, prostaglandinai) lemia vėlesnę (1). Pradinė alerginė fazė sukelia nosies niežėjimą, skaidraus sekreto išsiskyrimą, čiaudulį, nosies užgulimą, o vėlesnės fazės metu daugiausia vyrauja nosies užgulimas.
Alerginį rinitą sukeliantys veiksniai yra išorinės bei namų aplinkos alergenai, teršalai. Pagrindiniai namų aplinkos alergenai – namų dulkių erkės (Dermatophagoides pteronyssinu, Dermatophagoides farinae), naminių gyvūnų (kačių, šunų, triušių, jūrų kiaulyčių ir kt.) epidermis, vabzdžiai (tarakonai), pelėsiai. Dažniausi išorinės aplinkos alergenai yra medžių (beržų, lazdynų, alksnių ir kt.), žolių (motiejukų, miglių, eraičinų ir kt.) ir piktžolių žiedadulkės, sezoninių mikroskopinių grybų sporos. O labiausiai paplitę teršalai skatina alerginio ir nealerginio pobūdžio uždegimą, sukelia rinito kliniką. Tai tabako dūmai, dujų teršalai, ozonas, azoto oksidas, sieros dioksidas, baldų išskiriami formaldehidai ir izocianatai. Pastaruoju metu pastebėta, kad ir kai kurie vaistai gali sukelti alerginį rinitą (aspirinas, AKF inhibitoriai, geriamieji kontraceptikai ir kt.).
AR klasifikacija ir klinika
Alerginis rinitas pagal simptomų trukmę skirstomas į epizodinį ir nuolatinį, o pagal ligos eigą – į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų (1 pav.). Epizodiniam alerginiam rinitui būdingas sezoniškumas ir cikliškumas. AR simptomai pasireiškia tik esant augalų (įsijautrinimas alergenams) žydėjimo sezonui. AR cikliškumas pasižymi tuo, kad yra ligos paūmėjimas (prasideda žydint augalams) ir ilgalaikės remisijos (pasibaigus augalų žydėjimui) kaita. Klimato sąlygos daro įtaką žiedadulkių sezono trukmei, todėl kiekvienam ligoniui kasmet simptomai gali pasireikšti skirtingu metų laiku. Tai priklauso nuo augalo, kuriam yra įsijautrinimas, žydėjimo meto. Kliniškai epizodinis AR dažniausiai pasireiškia nosies niežuliu, čiauduliu, rinorėja, kartu būna alerginio konjunktyvito požymių. Nuolatinis alerginis rinitas trunka beveik ištisus metus, jam labiausiai būdingas nosies užgulimas, taip pat neretai diagnozuojamas rinosinusitas, astma.
Negydant alerginio rinito, dažnai vystosi komplikacijos: rinosinusitas, vidurinės ausies eksudacinis uždegimas, nosies polipai, klausos sutrikimai, konjunktyvitas (1, 3).
Diagnostika
Pagrindinis alerginio rinito diagnostikos kriterijus – tikslus ir detalus anamnezės surinkimas (ligos anamnezė, alerginė anamnezė (įsijautrinimas alergenams, kitos alerginės ligos), šeiminė alerginė anamnezė, kiti svarbūs veiksniai). Apžiūrint pacientą, ypač vaiką, dažnai pastebimi šie požymiai: skersinė nosies raukšlė, alergijos ratilai, alergijos saliutas (1, 3). Rekomenduojami tyrimai:
· Bendras kraujo tyrimas (įvertinama eozinofilija)
· Priekinė rinoskopija (įvertinama nosies gleivinė).
Esant nuolatiniam rinitui, otorinolaringologai gali atlikti nosies endoskopiją, kad būtų paneigtos
kitos priežastys
· Odos dūrio mėginiai (siekiant nustatyti konkrečius alergenus, kuriems yra įsijautrinimas)
· Specifiniai IgE atliekant kraujo tyrimą (jeigu nėra galimybės atlikti odos dūrio mėginių ar pageidauja pacientas)
· Nosies sekreto citologinis tyrimas (įvertinamas eozinofilų kiekis, siekiant atmesti infekcinį rinitą)
AR gydymas
Alerginio rinito gydymą sudaro keli etapai:
1. Alergenų ir nespecifinių dirgiklių šalinimas iš aplinkos. Rekomenduojama vengti kontakto su žiedadulkėmis: rečiau būti lauke, kai žydi tie augalai, kuriems yra įsijautrinimas; laikyti uždarytus namų ar automobilio langus; vengti žydinčių pievų, ypač vėjuotomis vasaros dienomis; grįžus iš lauko pasikeisti viršutinius drabužius, išsimaudyti po dušu (taip žiedadulkės pašalinamos nuo plaukų ir odos), išsiplauti nosį jūros vandeniu; nenaudoti augalinės kosmetikos.
Vengiant kontakto su nuolatiniais namų alergenais, tikslinga atsisakyti kilimų, pūkinės patalynės, pliušinių žaislų ir kitų dulkes kaupiančių daiktų, nelaikyti naminių gyvūnų. Siekiant išvengti pelėsių, naudinga dažnai vėdinti kambarius, nelaikyti kambarinių augalų, neklijuoti sienų tapetais.
2. Farmakoterapija. Pagrindiniai šio gydymo principai yra pakopinis gydymas priklausomai nuo ligos sunkumo, reguliarus vaistų vartojimas, ankstyvas vaisto skyrimas prieš kontaktą su alergenu (1).
· Lengvos eigos epizodinis rinitas gydomas geriamaisiais arba į nosį skiriamais antihistamininiais vaistais. Kartu gali būti skiriama dekongestantų. Svarbus nosį plauti 2–3 kartus per dieną. Geriamieji II kartos H1 antihistamininiai vaistai sumažina niežėjimą, čiaudulį, sekreciją iš nosies, tačiau gana nežymiai veikia nosies užsikimšimą. Geriamieji antihistamininiai vaistai turėtų būti pradedami vartoti mažiausiai 2 sav. prieš žiedadulkių sezoną. Dekongestantai vartojami ne ilgiau kaip 10 dienų.
· Epizodinis vidutinio sunkumo / sunkios eigos bei lengvos eigos nuolatinis alerginis rinitas dažniausiai gydomas pirmo pasirinkimo vaistais – geriamaisiais II kartos H1 antihistamininiais vaistais ir / arba įnosiniais gliukokortikoidais (ĮGK). Šios dvi vaistų grupės yra pagrindas gydant AR (4, 5, 6). Vaikams neretai skiriama kromonų, o sergantiems bronchine astma – leukotrienų receptorių antagonistų. Svarbu plauti nosį, taip pat iki 10 dienų galima skirti dekongestantų.
· Nuolatinis vidutinio sunkumo / sunkios eigos alerginis rinitas gydomas ĮGK. Jeigu po 2–4 savaičių būklė nepagerėja laikantis nurodyto gydymo režimo ir nėra infekcijos požymių, tikslinga padidinti ĮGK dozę. Esant nosies niežuliui, čiauduliui pridedama geriamojo II kartos H1 antihistamininio vaisto, o išliekant nosies gleivinės užburkimui rekomenduojama pridėti trumpą kursą dekongestanto ar geriamojo gliukokortikoido ir siųsti pas specialistus.
3. Specifinė imunoterapija (SIT).Atliekama su alergenais, kuriems pacientas yra įsijautrinęs, ekstraktais. SIT padeda susilpninti ligos simptomus ir sumažinti vaistų poreikį, ugdoma tolerancija specifiniams alergenams. Specifinės imunoterapijos veiksmingumas siekia 80–90 proc., tačiau tai ilgai trunkantis gydymas (3–5 metus). SIT sustabdo sensibilizaciją naujiems alergenams, o sergantiems rinitu sumažina astmos galimybę ir laikoma antrinės prevencijos priemone (1, 7, 8).
4. Pacientų mokymas.
Hipertoninio druskos tirpalo (quixx/6373″>quixx/?utm_source=pasveik&utm_medium=expand&utm_campaign=quixx/6373″>quixx”>quixx/6373″>Quixx) veiksmingumas gydant alerginį rinitą
Jūros vandeniu sudrėkinama nosies gleivinė, palaikomos nosies valymosi bei filtro funkcijos. Tai pagalbinė priemonė vaistams nuo slogos. Šis tirpalas rekomenduojamas kasdienei vaikų ir suaugusiųjų nosies higienai, nosies gleivinei drėkinti sausoje aplinkoje, nosies išpūtimui bei kvėpavimui pro nosį lengvinti. Jūros vanduo išvalo iš nosies ertmės susikaupusias gleives, atnaujina nosies gleivinės virpamojo epitelio mukociliarinį aktyvumą, taip palengvindamas specifinį gydymą uždegimą slopinančiais ir antibakteriniais vaistais. Hipertoninis druskos tirpalas (Qiuxx) natūraliai pagerina nosies landų praeinamumą, padeda gydyti padidėjusią sekreciją iš nosies (9). Tamooka L.T. apžvelgė klinikinius tyrimus bei literatūrą, nagrinėjančią nosies plovimo efektyvumą.
Šia apžvalga nustatyta, kad hipertoninis druskos tirpalas efektyviai mažina nosies užgulimą bei kitus simptomus gydant alerginį rinitą bei lėtinį rinosinusitą (10). Garavello W. su kolegomis tyrė hipertoninio druskos tirpalo efektyvumą gydant vaikų alerginį rinitą. Tyrime dalyvavo vaikai, kuriems diagnozuotas alerginis rinitas (nustatytas įsijautrinimas žolių alergenams). Vienai grupei buvo skirtas medikamentinis alerginio rinito gydymas geriamaisiais II kartos H1 antihistamininiais vaistais pagal poreikį ir nosies plovimas hipertoniniu druskos tirpalu 3 kartus per dieną (tiriamoji grupė), kitai grupei nosies plovimas neskirtas (kontrolinė grupė).
Buvo vertinamas antihistamininių vaistų kiekio suvartojimas ir rinokonjunktyvito simptomai pagal klausimyną – balais. Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad vidutinė savaitės rinokonjunktyvito simptomų skalė balais buvo mažesnė tiriamojoje grupėje. Pastebėtas reikšmingai mažesnis geriamųjų II kartos H1 antihistamininių vaistų suvartojimas tiriamojoje grupėje (11).
Hipertoninis druskos tirpalas tinka naudoti vaikams nuo 6 mėnesių po 1–2 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2–3 kartus per dieną. Suaugusiesiems – po 1–3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2–3 kartus per dieną.
Žurnalas „Internistas“
quixx/6373″>quixx/kudikiams-ir-vaikams/kas-yra-sloga-kokios-jos-priezastys/”> Kas yra sloga?
quixx/6373″>quixx/kudikiams-ir-vaikams/kaip-gydyti-sloga/”>Kaip gydyti slogą kūdikiams?
sloga/41246″>Testas – kūdikių sloga