+1
-1
0

 

Gyd. Mindaugas Paserpskis

Vilniaus universitetas

 

Gerybinė priešinės liaukos hiperplazija (GPH) – tai viena dažniausių vyrų gerybinių ligų, kuri dėl gerybinio prostatos padidėjimo sukelia šlapimo takų obstrukciją ir/ar apatinių šlapimo takų simptomus (1). GPH vyresnių vyrų liga, ja suserga apie 50 proc. visų 60 metų vyrų. Iki 80 metų amžiaus maždaug 88 proc. Vyrų diagnozuojama gerybinė prostatos hiperplazija (2).

Ne visiems ligoniams, sergantiems gerybine prostatos hiperplazija, pasireiškia apatinių šlapimo takų simptomų. Dažniausiai šlapinimosi sutrikimai atsiranda palaipsniui. Priešinės liaukos šlaplės dalis susiaurėja, išsitęsia, tai ir sutrikdo normalų šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės (3).

Vyrai pastebi, kad susilpnėja šlapimo srovė, pradėti šlapintis tampa sunkiau, naktį tenka net keletą kartų keltis šlapintis. Tokiems vyrams gali kartotis šlapimo takų infekcijos, vystytis inkstų nepakankamumas. Kartais vyrai nekreipia dėmesio į pasikeitusį šlapinimąsi, o po peršalimo, alkoholinių gėrimų vartojimo patenka į gydymo įstaigą dėl ūminio šlapimo susilaikymo. Tada net stanginantis nepavyksta pasišlapinti, atsiranda stiprūs apatinės pilvo dalies skausmai. Gydymo įstaigoje šlapimo pūslės kateteriu ištuštinus šlapimo pūslę, ligoniui labai greitai palengvėja.

Ligonių, sergančiųjų GPH, gydymas priklauso nuo subjektyviųjų (dirginimo ir obstrukcijos) ir objektyviųjų (urodinaminio tyrimo metu nustatytų intravezikinės obstrukcijos) simptomų (3).

Iš dirginimo simptomų paminėtini liekamojo šlapimo pojūtis po pasišlapinimo, priverstinis šlapinimasis, dizurija. Uždelsta šlapinimosi pradžia, susilpnėjusi šlapimo srovė, nulašėjimas po pasišlapinimo – tai obstrukciniai simptomai. Dabar vis dažniau taikomas medikamentinis GPH gydymas. Vartojamos kelios vaistų grupės:

  • α1 adrenoblokatoriai (neselektyvūs, pvz., doksazosinas, ir uroselektyvūs, pvz., tamsulosinas).

  • 2. 5 α – reduktazės inhibitoriai (finasteridas ir dutasteridas).

  • augaliniai ekstraktai (afrikinio slyvmedžio, palmės vaisių, moliūgų sėklų, dilgėlės šaknų ekstraktai).

  • α 1 adrenoblokatoriai – dominuojanti vaistų grupė nuo apatinių šlapimo takų simptomų. Daugiau nei 90 proc. vaistų, išrašytų JAV simptominei GPH gydyti, sudaro α1 adrenoblokatoriai

Alfa 1 adrenoblokatoriai gydant gerybinę prostatos hiperplaziją

 

Alfa 1 adrenoblokatoriai gydant gerybinę prostatos hiperplaziją

α1 adrenoblokatorių veikimo principai

 

α1 adrenoreceptoriai išsidėstę postsinapsinėse efektorinėse ląstelėse, ypač lygiųjų raumenų (5). Šių receptorių gausu prostatoje, jos stromoje, kapsulės, šlapimo pūslės kaklelio srityje. Progresuojant gerybinei prostatos hiperplazijai, daugėja stromos, kartu ir lygiųjų raumenų joje. α1 adrenoreceptoriai palaiko lygiųjų raumenų tonusą, todėl sunkėja šlapinimasis. Blokavus α1 adrenoreceptorius, atsipalaiduoja priešinės liaukos, šlapimo pūslės kaklelio lygieji raumenys, todėl ligonis lengviau šlapinasi. α1 adrenoreceptorių blokatoriai veikia greitai, ir greitai pasiekiamas teigiamas poveikis (3). Kadangi α1 adrenoreceptorių blokatoriai veikia visus lygiuosius raumenis, tarp jų ir kraujagyslių, gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija, tachikardija, galvos skausmas, svaigimas, sukimasis, silpnumas, sinkopė, pykinimas ir kitos nepageidaujamos reakcijos (5).

Naujausi tyrimai nustatė α1 adrenoreceptorių potipius, esančius žmogaus organizme. Pasirodo, kad šių potipių yra 3: α1A, α1B, α1D. Organizme šie receptorių potipiai pasiskirstę netolygiai (1 paveikslas). Neselektyvūs α1 receptorių blokatoriai sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių širdies ir kraujagyslių sistemai, blokuodami kraujagyslėse α1B potipio receptorius. α1A potipio adrenoreceptoriai vaidina

svarbiausią vaidmenį prostatos lygiųjų raumenų susitraukime, nes jie sudaro 70 proc. visų α1 adrenoreceptorių potipių, esančių prostatoje. α1A potipio adrenoreceptoriai dominuoja ir prostatos stromoje (4).

Palyginamieji tyrimai atskleidė, kad α1 receptorių blokatoriai pasižymi skirtingu afinitetu α1A ir α1B receptoriams. Tamsulosinas yra selektyviausias terapiniam poveikiui svarbiems α1A potipio adrenoreceptoriams (6) (1 lentelė ). α1B potipio receptoriai atsakingi už kraujagyslių lygiųjų raumenų

tonusą.

 

α1 adrenoblokatorių lyginamoji charakteristika

 

1999 m. Djavan ir Marberger atlikus metaanalizę (6333 ligoniai), įvertinant alfuzosino, terazosino, doksazosino ir tamsulosino efektyvumą bei toleravimą gydant ligonius, kuriems pasireiškia GPH, visi šie vaistai pasirodė vienodai veiksmingi ir daug pranašesni už placebą: palengvino apatinių šlapimo takų simptomus (30–40 proc. Pranašesni už placebą) bei pagerino šlapinimosi kokybę (16–25 proc. pranašesni už placebą).

Skirtumai tarp šių vaistų išryškėjo nagrinėjant šalutinių poveikių dažnumą. Tarp visų α1 adrenoblokatorių mažiausiai šalutinių poveikių sukelia ir yra geriausiai ligonių toleruojami alfuzosinas ir tamsulosinas. Tas pats tyrimas nurodo, kad tamsulosinas daug mažiau daro įtaką kraujo spaudimui, širdies ir kraujagyslių sistemai bei rečiau sukelia simptominę ortostatinę hipotenziją nei alfuzosinas, ypač vyresniems pacientams (7).

2006 m. Rahardjo ir kolegų tyrimo metu tirtas 101 ligonis, sergantis simptomine GPH, ir lygintas doksazosino ir tamsulosino saugumas bei veiksmingumas. Paaiškėjo, kad abu vaistai gerai sumažina apatinių šlapimo takų simptomus, tačiau tamsulosinas daug labiau pagerina urodinaminius rodiklius, beveik neveikia sistolinio, diastolinio kraujo spaudimo bei širdies susitraukimų dažnio, to negalima pasakyti apie doksazosiną (8).

1999 m. Na YJ su kolegomis tyrimo su 212 ligonių metu palygino terazosino ir tamsulosino saugumą, veiksmingumą bei šalutinių poveikių dažnį. Terazosinas su tamsulosinu beveik vienodai palengvino apatinių šlapimo takų simptomus (atitinkamai 39,0 proc. ir 45,1 proc.), bet mažiau atvejų pagerino urodinaminius rodiklius (atitinkamai 25,8 proc. ir 37,5 proc.). Daugiau šalutinių poveikių sukėlė terazosinas, palyginti su tamsulosinu (atitinkamai 50 ir 13), tarp kurių dažniausiai pasitaikydavo

galvos svaigimas ir hipotenzija (9).

2000 m. Tsujii tyrimo su 121 ligoniu metu palygino prazosino, terazosino ir tamsulosino veiksmingumą bei saugumą. Teigiamas poveikis apatinių šlapimo takų simptomams buvo atitinkamai 38 proc., 39 proc. ir 26 proc. Urodinaminių rodiklių pagerėjimas didesnis prazosino ir tamsulosino grupėje, tačiau prazosinas ir terazosinas dažniau bei smarkiau sumažino kraujo spaudimą, palyginti su tamsulosino grupe (10).

 

α1 adrenoblokatoriaus parinkimo rekomendacijos

 

Visi α1 adrenoblokatoriai veiksmingai naikina ar palengvina apatinių šlapimo takų simptomus bei pagerina urodinaminius rodiklius (7).

Daugelyje tyrimų Europoje bei pasaulyje metu tamsulosinas jo didesnio afiniteto α1A potipio adrenoreceptoriams dėka pasižymėjo rečiau pasitaikančiais šalutiniais poveikiais ir minimaliu

poveikiu širdies sistemai (kraujo spaudimui, širdies susitraukimų dažniui).

Šiuo metu tamsulosinas tapo patrauklesnis ir paklausesnis kitų α1 adrenoblokatorių atžvilgiu.