Kodėl pacientai tęsia gydymą lerkanidipinu?

 

Arterinio kraujospūdžio sumažinimas gydant antihipertenziniais vaistais padeda reikšmingai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau epidemiologiniai tyrimai rodo, kad vis dėlto net 75 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų nepavyksta pasiekti tikslinio kraujospūdžio dydžio. Todėl tikroji kraujo spaudimą mažinančio gydymo nauda yra mažesnė nei galėtų būti, ir tai lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą bei padidina sveikatos priežiūrai išleidžiamas lėšas.

 

Gydymo režimo laikymasis – ligos  gydymo sėkmės pagrindas

 

Pagrindinė nepakankamos kraujo spaudimo kontrolės priežastis yra pacientų nesilaikymas pa­skirto vaistų vartojimo režimo. Tinkamas vaistų vartojimas apima ir paskirto režimo laikymąsi (t. y. vaistai vartojami paskirtomis dozėmis nurodytais intervalais) ir pastovumą (t. y. vaistai vartojami visą numatytą laiką, kuris sergant hipertenzija paprastai reiškia visą likusį gyvenimą). Gydymo režimo ne­silaikymas bei gydymo nutraukimas yra vienas iš labiausiai tikėtinų paaiškinimų, kodėl klinikinių tyrimų metu nustatomas daug didesnis medika­mentinio gydymo efektyvumas nei kasdienėje kli­nikinėje praktikoje.

Paskirto gydymo režimo laikymąsi lemia dau­gelis veiksnių, tokių kaip vaisto toleravimas, re­žimo sudėtingumas, vaistų kaina, sveikatos prie­žiūros sistemos ir asmeninės gydytojo savybės, besimptomė hipertenzijos eiga. Daugelis hiper­tenzija sergančių pacientų gydymo režimo nesi­laiko dėl šalutinių poveikių ir (ar) gyvenimo koky­bės pablogėjimo.

 

Tyrimais įrodyta skirtinga sėkmė gydant skirtingų klasių vaistais

 

Blooms ir kt. atliktas retrospektyvusis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota 21 723 ambulato­rinių pacientų receptų papildymo įrašai, parodė, kad pradžioje paskirto antihipertenzinio gydymo nurodymų laikymasis priklauso ir nuo antihiper­tenzinio vaisto klasės. Nustatyta, kad 12 mėnesių pradžioje paskirtą gydymą tęsė patikimai dides­nė dalis pacientų, gydytų angiotenzino recepto­rių blokatoriais (ARB), – 64 proc. pacientų ir AKF inhibitoriais - 58 proc. nei gydytų kalcio kanalų blokatoriais (KKB) – 50 proc, β adrenoblokato­riais (BAB) – 43 proc. ar tiazidiniais diuretikais – 38 proc. Panašūs rezultatai buvo gauti atlikus dide­lės apimties Italijoje bendrosios praktikos gydy­tojų išrašomų antihipertenzinių vaistų tyrimą. Geriausiai gydymo režimo laikėsi pacientai, ku­riems kaip pradinis vaistas buvo skiriamas ARB, o gydymą nutraukė net 70 proc. pacientų, gydytų diuretikais ar sudėtingu režimu.

 

Gydymo režimo laikymasis priklauso  ir nuo vaisto. Lerkanidipino sėkmė

 

2007 m. Veronesi su kolegomis paskelbė per­spektyviojo antihipertenzinio gydymo režimo laikymosi, atsižvelgiant į skiriamą vaistą, tyrimo rezultatus. Šiame tyrime dalyvavo 347 nekom­plikuota lengvo ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija sergantys pacientai (sistolinis AKS 140–159 mmHg, diastolinis AKS 90–109 mmHg). Į tyrimą buvo įtraukiami pacientai, atitinkantys šiuos kriterijus: 8–80 m. amžiaus, negydyti anti­hipertenziniais vaistais per pastaruosius 6 mėne­sius, nesirgę širdies ir kraujagyslių ligomis (insul­tu, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais), kuriems reikalingas sudėtingas gydymas, nealergiški, kuriems nenustatyta kurios nors antihipertenzinių vaistų grupės netoleravi­mo anamnezė, nėra papildomų indikacijų, pagal kurias, vadovaujantis Europos kardiologų draugi­jos rekomendacijomis (2003 m.), reikėtų skirti tam tikrą vaistų klasę. Pacientai atsitiktine tvarka buvo gydyti vienu vaistu iš šių antihipertenzinių vaistų klasių: AKF inhibitoriumi, ARB, KKB, diuretiku ar BAB. Pacientams, gydytiems KKB, atsitiktine tvar­ka buvo skiriama lerkanidipino (46 pacientams) arba kito KKB. Lerkanidipinas palyginimo tikslu buvo pasirinktas dėl jo geresnio toleravimo, paly­ginti su kitais dihidropiridinais.

Pagrindinės pacientų charakteristikos ir pasi­skirstymas pagal skirtų vaistų klasę pateikta len­telėje. Lerkanidipinas kaip pirmaeilis vaistas buvo skirtas 13,2 proc. pacientų. Maždaug 80 proc. pa­cientų buvo gydyti monoterapija visą stebėjimo laikotarpį (24 mėnesius).

Antihipertenzinio gydymo režimo laikymasis atsižvelgiant į vaistų klases

 

Antihipertenzinio gydymo režimo laikymasis atsižvelgiant į vaistų klases

 

Po 24 mėnesių gydymą tęsė statistiškai pa­tikimai didesnė dalis pacientų, gydytų ARB (68,5 proc.) ir AKF inhibitoriais (61,5 proc.), nei gydy­tų KKB (51,6 proc.), BAB (48,8 proc.) ar diuretikais (34,4 proc.) (1 pav.). Pagrindinė gydymo nutrauki­mo priežastis buvo šalutinių poveikių pasireiški­mas. Vidutinė gydymo trukmė ARB grupėje buvo 20,3 ± 9 mėnesiai, AKF inhibitorių grupėje - 18,7 ± 8 mėn., KKB - 17,1 ± 9 men., BAB- 15,8 ±8 mėn. ir diuretikų grupėje - 14,1 ± 9 men. ARB, AKF inhibi­torių, BAB ir diuretikų grupėse gydymo režimo lai­kymosi trukmė nepriklausė nuo skiriamo prepara­to, o KKB grupėje pacientai, gydyti lerkanidipinu, gydymo režimo laikėsi reikšmingai geriau nei gy­dyti kitais KKB (atitinkamai 59,3 proc. ir 46,6 proc, p<0,05).

Taip pat buvo nustatyta, kad moterys gydymo režimo laikėsi geriau nei vyrai, taip pat geriau gy­dymo režimo laikėsi vyresnio amžiaus pacientai (>65 m.). Tuo tarpu blogiau buvo laikomasi gydy­mo režimo, kai vaistus reikėjo vartoti keletą kartų per dieną, palyginti su vieną kartą per dieną ski­riamais vaistais.

Sistolinio ir diastolinio AKS sumažėjimas vaistų grupėse buvo proporcingas gydymo režimo laiky­muisi ir buvo patikimai didesnis KKB, ARB ir AKF inhibitoriais gydytų pacientų grupėse (2 pav.).

Šio tyrimo rezultatai patvirtino, kad pradinio paskirto gydymo režimo geriau laikosi pacientai, gydomi ARB ir AKF inhibitoriais. Tačiau gydymo režimo laikymasis gali skirtis skiriant skirtingus tos pačios vaistų klasės preparatus, kurių tolera­vimas skiriasi.

Šis tyrimas patvirtino ir klinikinius pastebėji­mus, kad pacientai geriau laikosi tokio gydymo, kurį gerai toleruoja, nes gyvenimo kokybės pa­blogėjimas pacientus neramina labiau nei simp­tomų nesukeliantis AKS padidėjimas. Be to, net ir tos pačios klasės skirtingi vaistai gali būti tole­ruojami nevienodai. Tiesioginis pacientų, gydytų KKB, palyginimas parodė, kad geriau gydymo lai­kėsi pacientai, gydyti lerkanidipinu, kurio geresnis toleravimas nei kitų šios klasės vaistų yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų.

Parengė gyd. D. Karčiauskaitė

Lietuvos gydytojos žurnalas