Šių metų rugsėjo 17–21d.dalyvavau 17 EASD kongrese Amsterdame,todėl noriu pasidalinti su Jumis šviežiausiais įspūdžiais ir mintimis apie cukrinio diabeto gydymą.
Prognozuojama, kad 2025 m. pasaulyje CD sirgs 100 Lietuvų! (330 mln. gyventojų).
Susirgsime CD ar ne, priklausys nuo genetikos ir aplinkos.
Genetinį polinkį lemia rizikos veiksniai:
- nutukimas,
- gimimo svoris <2,5kg ar >4kg,
- dislipidemija,
- mažas fizinis aktyvumas,
- padidintas AKS,
- širdies kraujagyslių ligos,
- angliavandenių apykaitos sutrikimai,
- artimi giminaičiai serga CD.
- Genetinės „dovanos“ susirgti II tipo CD:
- jei neserga nei vienas tėvas, tikimybė susirgti CD – 10%,
- jei serga vienas tėvas – 30%,
- jei serga abu tėvai – 70%,
- jei vienas iš identiškų dvynių, rizika susirgti kitam – 75-100%.
Taigi CD yra aktualus, tik reikia kaip įmanoma anksčiau jį nustatyti ir teisingai gydyti.
Atvykę į kongresą papuolėme „iš laivo į balių“ – švenčiamas METFORMINO 50-metis. Šitiek metų išbuvęs terapinėje rinkoje, šis vaistas atrandamas iš naujo keliose srityse:
- CD prevencijoje ,
- Policistinių kiaušidžių sindromo gydyme,
- Nealkoholinio steatohepatito ir ŽIV pakenktų kepenų gydyme,
- Neoplastinių procesų gydyme.
Taigi naujoje šviesoje apie METFORMINO vietą CD gydyme.
Gydymo tikslas – gera glikemijos kontrolė:
GN – 6,7 mmol/l
GpoV – 8,9 mmol/l
HBA1C – 7%
Klinikinis atvejis
52m. pilietis P.M. KMI – 37, liemens apimtis – 114cm, AKS – 160/104 mm/Hg, Tg – 2,9 mmol/l, GTM plazmoje – nevalgius 8,4 mmol/l, po dviejų valandų
– 11,8 mmol/l, HbA1c – 7,8%. Jo motina serga II tipo CD.
Šiam pacientui pirmą kartą nustatomas CD. Žinoma, pakitimai, lėmę CD atsiradimą, organizme vyko keletą metų. Dėl genetinio polinkio ir nutukimo atsirado audinių rezistencija insulinui, neadekvati insulino sekrecija kasoje.
Manau, kad tokiam pacientui galima iš karto pradėti taikyti gydymą metforminu (Metforal), nes pakankamai aukšta GN (8,4 mmol/l) ir HbA1c (7,8 %). Skiriame po 500 mg du kartus per dieną valgio metu. Dozę didiname kas 5-7 dienos iki max toleruojamos. Kuo anksčiau pradedama vartoti metformino (Metforal),
tuo su mažesnėmis dozėmis pasiekiamas terapinis efektas, o to norime ir mes, ir pacientai.
Po 3 mėnesių, pacientui vatrtojant metforminą (Metforal) po 1000mg du kartus per dieną, atlikome kontrolinius tyrimus:
GN – 7,4 mmol/l (turi būti 6,7 mmol/l)
GpoV – 10,4 mmol/l (turi būti 8,9 mmol/l)
HbA1c – 7,4 % (turi būti iki 7 %)
Tai reiškia, kad CD blogai kompensuotas ir gydymą būtina koreguoti.
Galimi 3 būdai:
- pridėti sulfanilšlapalo preparatų,
- pridėti bazinį insuliną (Levemir arba Lantus) prieš miegą (efektyviausia),
- pridėti TZD (mažiausia hipoglikemijų galimybė).
Pasirenkame įprastinį būdą-kartu su 2000 mg metformino (Metforal) skiriame sulfanilšlapalo, pav. glimepirido
(Oltaro) 1mg ryte nevalgius. Jo dozę galima didinti kas 2-3 sav. iki maksimalios 6 mg dozės, kol bus pasiekta norima glikemija. Pacientas pats aktyviai seka glikemiją, nes jam tapo įdomu dalyvauti ligos valdyme.
Po 3 mėnesių vėl atliekame kontrolinius tyrimus. Jų atlikimo metu pacientas vartoja 2000 mg metformino (Metforal) ir 4mg glimepirido (Oltaro).
GN – 7,2 mmol/l
GpoV – 8,7 mmol/l (puiku)
HbA1c – 6,8 % (puiku)
Jei po 3-6 mėn. nepavyktų pasiekti norimų rezultatų vartojant 6mg glimepirido (Oltaro), tikslinga jį nutraukti ir pradėti gydymą insulinu, bet palikti metforminą (Metforal).
Pagal šį klinikinį atvejį aišku, kad metformino (Metforal) vartojimą tikslinga tęsti visą ligos laiką, nes nuo CD diagnozavimo pradžios ir visą paciento likusį gyvenimą išlieka esminiai patogenetiniai veiksniai: audinių atsparumas insulinui ir neadekvati insulino sekrecija.
Ypač efektyvus II CD gydymas medikamentų, turinčių skirtingą veikimą, deriniais.
Kodėl tikslinga šalia sulfanilšlapalo ir insulino toliau tęsti METFORMINO skyrimą?
Nes:
- METFORMINAS mažina svorio augimą
- METFORMINAS sumažina hipoglikemijų riziką, nes tiesiogiai neveikia insulino išskyrimo
- METFORMINAS mažina TG (trigliceridų), mažina LRR (laisvųjų riebiųjų rūgščių) koncentraciją, dėl to sumažėja širdies kraujagyslių ligų rizika,
- METFORMINAS – nebrangus vaistas.
CD gydyme svarbiausias asmuo – pacientas. Todėl ir jo atsakomybė šiame procese didžiausia. O mūsų, medikų, pareiga pacientą išmokyti gyventi su šia liga ir pritaikyti saugiausią ir efktyviausią gydymą.
Sėkmės!
Gyd. endokrinologė V. Kakariekienė. Panevėžio apskrities ligoninė