+0
-1
-1

Žinojimas, nuo ko priklauso kraujospūdis ir kaip jis kinta įvairiu paros metu, leidžia žinoti, ar nesergi, o susirgus – geriau kontroliuoti ligą. Tai labai svarbu – arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) kamuoja kone kas antrą darbingo amžiaus žmogų, o pagyvenusius – dar daug dažniau, yra daugelio kitų rimtų ligų simptomas arba net priežastis.

Įprastoje aplinkoje – tikslesni duomenys

VĮ „Šančių poliklinika“ direktorė-vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė, turinti ir homeopatės licenciją, pastebi, kad arterinė hipertenzija – labai daug tautiečių kamuojanti bėda. Lietuvoje ši liga vargina apie trečdalį suaugusių žmonių. Daugiau nei pusei 34–64 metų asmenų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų), vyresnio amžiaus žmones ji vargina dar dažniau.

Kiekvienam pas šeimos gydytoją apsilankiusiam pacientui turėtų būti pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Tačiau teigiama, kad, kraujo spaudimą matuodami namuose, sužinotume patikimesnius duomenis.

„Svarbiausia kraujo spaudimą matuotis tam pasiruošus, atsipalaidavus. Tai vertėtų daryti 2–3 kartus kas 5–10 minučių nusiraminus, atsipalaidavus. Pirmąkart matuojant kraujo spaudimą, tikėtina nemaža paklaida dėl jaudulio. O, matuodami kraujo spaudimą antrą ir trečią kartą, gauname tikslesnius duomenis“, – sakė Z.Česnavičienė.

Kokios yra ribos

Visų pirma žmogus turi žinoti, ar jo kraujo spaudimas nėra padidėjęs. Normaliu laikomas kraujospūdis 120/80, kritinė arterinio kraujo spaudimo riba, kai reikia pradėti gydyti, laikytas 140/90 mm Hg. Naujausiais duomenimis, siūloma pradėti gydyti ir 130/85 mm Hg kraujo spaudimą, ypač jeigu pacientui yra rizikos patirti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.

„Jei žmogus gerai jaučiasi, nejaučia jokių sutrikimų, kraujo spaudimo neverta kasdien matuoti po kelis kartus per dieną. Jei pradeda varginti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, nemalonūs pojūčiai širdies plote fizinės ar emocinės įtampos, o vėliau ir ramybės metu, būtina kelis kartus per dieną ilgėliau – bent porą savaičių – matuotis kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti ir žmonėms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, koreguojamas vaistais. Jiems kraujo spaudimą vertėtų matuotis kelis kartus per parą skirtingomis aplinkybėmis – ryte, dirbant sunkesnį darbą, susijaudinus, išgėrus vaistų“, – sakė Z.Česnavičienė.

Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatavęs kraujospūdį žmogus sužinojo, kad jis buvo aukštesnis negu 140/90 mm Hg, jam būtina eiti pas gydytoją išsitirti. 10 proc. atvejų padidėjęs kraujospūdis yra kitų rimtų ligų simptomas, tarkim, inkstų, širdies arba endokrininės sistemos.

Pokyčių dėsningumai

Kraujospūdis nėra vienodas, jis priklauso nuo įvairių dalykų: paros laiko, žmogaus aktyvumo, fizinio krūvio ir emocinės įtampos, net nuo aplinkos temperatūros, Mėnulio fazės, užtemimų.
Gydytoja pabrėžė, kad sveikam žmogui kraujospūdis svyruoja natūraliai, padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja ramybės būsenos, atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas greitai normalizuojasi, o, sutrikus jį reguliuojantiems veiksniams, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.

Dieną kraujo spaudimas priklauso nuo žmogaus protinės ir fizinės veiklos. Natūraliai aukščiausias jis būna 11–13 val. Naktį kraujospūdis natūraliai sumažėja beveik penkiolika procentų aktyviems ir apie penkis procentus nesikeliantiems iš patalo žmonėms. Tai – biologinis arterinio kraujospūdžio kitimas. Daugiau kraujo spaudimas naktį sumažėja rūkaliams, kadangi naktį jų organizmas negauna nikotino. Prabudus kraujo spaudimas natūraliai padidėja. Tai nutinka ir dėl nedidelių veiksnių. Pavyzdžiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padidėti dalykinio pokalbio metu, po nemigo nakties.

Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – tai yra kai dažnai matuojant, kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ir būna didesnis“, – akcentavo Z. Česnavičienė.
Žodžiu, jei žmogus aktyviai dirba fizinį darbą, sportuoja, patiria stresą, tumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, padažnėjęs širdies ritmas yra normalus dalykas. Po fizinio krūvio kraujospūdis turėtų normalizuotis per 15–20 minučių.

Didžiausi rizikos veiksniai

Kraujo spaudimui įtakos turi ir mūsų mitybos įpročiai. Kava, stipri arbata, karštas maistas, aštrūs patiekalai, druska, imbieras, kai ką ir saldumynai tonizuoja, didina kraujo spaudimą. Tie svyravimai nebūna dideli, nuo maisto kraujo spaudimas gali padidėti 10–20 mm Hg – kompensaciniu lygiu.

Vasarą daug išprakaitavus ar ilgai pasikaitinus saunoje, kraujo spaudimas gali kristi. Taip nutikti gali susirgus, ypač viduriuojant.

Nikotinas gali padidinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, ir šis poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisdešimties minučių. Reguliariai rūkant – maždaug vieną pakelį per dieną – net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs.

Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali būti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių.

Neabejotinas arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas (jis aktyvina simpatinę nervų sistemą, ir dėl to kyla kraujo spaudimas), persivalgymas, antsvoris, nejudrumas.

Gyvensenos reikšmė

„Tautiečiams labai svarbu žinoti, kad lengvi mankštos pratimai, bėgiojimas, aktyvus pasivaikščiojimas, žvejyba, grybavimas, bet koks lengvas fizinis krūvis padeda atsilaiduoti ir reguliuoja kraujo spaudimą. Krūvio metu pradžioje kraujo spaudimas gali šoktelėti, bet greitai normalizuojasi“, – sakė Z. Česnavičienė.

Kaip efektyviai kraujo spaudimą reguliuoti padeda fizinis krūvis, įsitikino ir šio rašinio autorė. Kai darbe tvyrojo labai sunki atmosfera, pastebėjau, kad mano kraujo spaudimas 10–30 proc. padidėjęs – siekia 180–100mm Hg. Nors medikai skubiai paskyrė kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų, pastebėjau, kad ir be jų po apsilankymo baseine kraujo spaudimas tapdavo normalus. Tad iš karto po darbo grįždavau namo, pavalgydavau, pasimatavusi kraujo spaudimą ir įsitikinusi, kad jis padidėjęs 15–30 mmHg, važiuodavau į sporto klubą. Valandą pasportavus arba tik plaukiojus namuose, kraujo spaudimas vėl būdavo idealus ar net mažesnis negu norma. Taip baseinu ir sporto sale gydžiausi kelis mėnesius. Situacija pasikeitė, pasikeitus tiesioginiam mano vadovui. Nuo tada tikiu, kad sportas ir baseinas gydo ne prasčiau negu vaistai.

Žmonėms, kurių kraujo spaudimas aukštas, rekomenduojama keisti gyvenseną: mesti rūkyti, mažinti svorį, druskos vartojimą, riboti alkoholio vartojimą; didinti fizinį aktyvumą, daugiau valgyti vaisių ir daržovių, mažinti sočiųjų riebalų kiekį

Daiva Červokienė
 
Ar žinote savo kraujospūdį?