Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau – HI SIC) duomenimis, tokia pati situacija yra ir Vilniaus mieste – 2010 m. beveik 53 proc. sostinės gyventojų mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos. Nuo šių ligų daugiausia miršta 65 m. ir vyresni žmonės. Šioje amžiaus grupėje širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudarė 63,9 proc. jų mirtingumo. Kraujotakos sistemos ligos yra aktuali vyresnių gyventojų problema – vyresnio amžiaus sergančiųjų širdies-kraujagyslių sistemos ligomis skaičius smarkiai didėja. 2010 m. 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, buvo 2,6 karto daugiau negu 45–64 m. asmenų.

Vilniaus mieste 2010 m. iš viso užregistruoti 134 886 šių ligų atvejai. 1 000 gyventojų teko 242,1 atvejo (Lietuvoje – 292,7), 2009 m. – 225,89 atvejo 1 000 gyv. (Lietuvoje – 275,04).

Sostinėje, 2010 m. duomenimis, palyginus su kitomis ligų grupėmis, daugiausia gyventojai sirgo hipertenzinėmis ligomis, 1 000 gyventojų teko 127,7 sergančiųjų (Lietuvoje – 144,2 sergančiųjų). Sergančiųjų hipertenzinėmis ligomis Vilniaus m. gyventojų skaičius sudarė 71,4 proc. visų kraujotakos sistemos ligomis sergančiųjų.

Hipertenzinės ligos dažniausiai nustatomos pagyvenusiems žmonėms. 2010 m. 65 m. ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų amžiaus grupėje sergančiųjų šia liga buvo 50,8 proc. (2009 m. – 50,0 proc.), palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, 1 000 gyventojų teko 464 sergantieji hipertenzinėmis ligomis (Lietuvoje – 469,3 sergančiųjų).

Kas ketvirto – penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, vadinamose arterijomis, kraujospūdis yra padidėjęs. Tai arterinė hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų. Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:

• širdies raumens (miokardo) infarktą;

• galvos smegenų insultą;

• inkstų nepakankamumą;

• širdies nepakankamumą;

• regos sutrikimus;

• kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.

 

Kraujospūdis – kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis

varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis

aterosklerozė. Skiriamos dvi arterinės hipertenzijos rūšys:

Pirminė hipertenzija serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų. Jos priežastys nėra žinomos. Pagrindinis simptomas – padidėjęs kraujo spaudimas. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra nekeičiami (genetika, amžius ir kt.) ir šalinami (koreguojami) – tai rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa, naktinis darbas.

Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatytos. Tai įvairios (inkstų, skydliaukės ir kt.) ligos, dėl kurių padidėja arterinis kraujo spaudimas. Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausia yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai.

Dėl šios priežasties dažnai hipertenzija neoficialiai vadinama „nebyliąja žudike“. Pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys arterinės hipertenzijos vystimąsi:

• paveldimumas;

• amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus;

nutukimas;

• rūkymas;

• maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, kalio trūkumas);

• alkoholis;

• stresas, nerimas, baimė;

• mažas fizinis aktyvumas.

Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti! Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį

sergamumą arterine hipertenzija ir paraginti gyventojus nuolat matuoti kraujo spaudimą.

 

Arterinės hipertenzijos gydymas

 

Pirmiausia būtina koreguoti gyvenimo įpročius. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo įpročių koregavimas – druskos ribojimas, nutukimo, mitybos reguliavimas, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas.

10 rekomendacijų esant padidėjusiam kraujo spaudimui

1. Laikykitės gydytojo nurodymų.

2. Periodiškai matuokite arterinio kraujo spaudimą.

3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu ir kurių kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkitės, vartokite magnio ir / ar kalio papildus.

4. Ribokite druskos vartojimą. Nesūdykite jau pagaminto maisto. Lietuvos gyventojai per dieną suvartoja net 18 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną.

5. Nerūkykite. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių kaip 65 m. amžiaus žmonių širdies- kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

6. Atsisakykite alkoholio. Jeigu tai nepavyksta, bent jau mažinkite jo vartojimą. Išgerti ne daugiau kaip 20–30 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dieną. Moterims ir mažos masės vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio.

7. Venkite streso.

8. Pakankamai miegokite.

9. Darykite vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50–60 min. per dieną, 3 ar 4 kartus per savaitę. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ypač propaguoja Šiaurietiškąjį ėjimą su specialiomis lazdomis. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimų, stuburo ligų, osteoporozės bei kitų ligų profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms.

10. Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju. Kai kuriems žmonėms pakeitus gyvenseną kraujo spaudimas sunormalėja. Kitiems, ypač  sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tenka vartoti ir vaistus (medikamentinis gydymo būdas). Juos būtina vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.

 

Informaciją parengė

Daina Juršytė

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras

Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba