Visada aktuali tema
Vilniuje, viešbutyje „Crown Plaza“, vykusioje tradicinėje šeimos gydytojų konferencijoje, aptarta ypač aktualios klinikinei medicinai arterinės hipertenzijos problematika.
Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docento Aleksandro Kibarskio (nuotr.) pranešimas buvo skirtas tikslinei hipertenzijos terapijai, kuri suprantama kaip patogenezinė – maksimaliai efektyvi ir saugi.
Įrodyta, kad kiekvienas papildomas virš normos kraujospūdžio milimetras padidina širdies ir kraujagyslių komplikacijų grėsmę, todėl gydant hipertenziją siekiama ne sumažinti kraujo spaudimą, o pasiekti ir išlaikyti tikslinį, saugų, jo lygį.
2007 m. Kanados hipertenzijos draugijos rekomendacijose nurodoma, kad net prehiper-tenzija padidina kardiovaskulinių įvykių grės-mę du kartus. Per 4 metus prehipertenzija kas antram pacientui pereina į tikrą hipertenziją. Devyni iš 10 kanadiečių, kuriems yra prehi-pertenzija, per gyvenimą rizikuoja susirgti padidėjusio kraujospūdžio liga, jei nesiims prevencijos priemonių – nepakeis gyvenimo būdo, mitybos ir t. t.
Gydymo parinkimas
Pasak doc. A. Kibarskio, antihipertenzinio vaisto (ar vaistų) parinkimas priklauso ne tik nuo kraujospūdžio dydžio, bet ir nuo patogenezinio hipertenzijos varianto, taip pat nuo gretutinės patologijos.
- Esant hipertenzijai ir koronarinei širdies ligai ar po MI rekomenduojami beta-blokatoriai, AKF inhibitoriai.
- Esant izoliuotai sistolinei (pvz., vyresnio amžiaus žmonių) hipertenzijai – tiazidiniai diu-retikai, kalcio antagonistai, sartanai ar AKFI.
- Esant lėtinei inkstų ligai – AKFI, sartanai.
- Sergant periferinių arterijų liga – kalcio antagonistai.
- Sergant prostatos hipertenzija – alfa-1 adrenoblokatoriai.
Esant dislipidemijai, angliavandenių tole-rancijos sutrikimui ar diabetui pasirinktini meta-boliškai neutralūs antihipertenziniai vaistai.
Parinkdamas konkrečiam pacientui antihi-pertenzinį vaistą ar vaistų derinį, gydytojas turėtų įvertinti preparatų:
- antihipertenzinį aktyvumą;
- poveikio mechanizmą;
- gretutines, kliniškai naudingas, pleotro-pines, savybes.
Ypač svarbios šios antihipertenzinių vaistų charakteristikos:
- poveikis centriniam ir periferiniam krau-jospūdžiui (šių poveikių santykis);
- poveikis endotelio funkcijai per NO me-chanizmą;
- poveikis oksidacinio streso reakcijoms (slopinimas);
- palankus poveikis gliukozės metaboliz-mui (naujų diabeto atvejų prevencija).
Dažniausiai arterinės hipertenzijos pato-genezė būna susijusi su simpatinės nervų sistemos ir renino-angiotenzino sistemos padidėjusiu aktyvumu. Todėl šių sistemų funkciją koreguojantys normalizuojantys vaistai – beta blokatoriai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai – daugumai ligonių sergančių hipertenzija, yra pasirinktiniai ir efektyviausi.
Centrinio kraujospūdžio mažinimo svarba
Klinikinio tyrimo ASCOT substudija CAFE pirmoji įrodė, kad centrinio kraujospūdžio sumažėjimas gydant hipertenziją labiau sumažina kardiovaskulinę riziką negu vien periferinio kraujospūdžio kontrolė. Vaistai, aktyviau veikiantys centrinį kraujospūdį, ilgalaikės prognozės požiūriu, yra racionalesni, ne-gu vaistai, aktyviai mažinantys periferinį kraujo spaudimą, bet silpniau veikiantys centrinį.
Anot doc. A. Kibarskio, iš visų antihiper-tenzinių vaistų vienu ryškiausių poveikių centriniam kraujospūdžiui pasižymi beta 1 selek-tyvus blokatorius nebivololis.
Šio preparato aktyvumas mažinant centrinę hipertenziją įrodytas net ir tiesioginiu būdu – matuojant kateteriu per kirkšnies arteriją, taip pat nustatant pulsinės bangos plitimo greitį, kuris vartojant nebivoloio patikimai sumažėjo, o tai atspindėjo padidėjusį arterijų sienelių elastingumą.
Endotelio funkcijos korekcija
Doc. A. Kibarskis sako, kad esant hipertenzi-jai beveik visada nustatoma endotelio disfunkcija (pvz., acetilcholino mėginiu). Įrodyta, kad endotelio pakitimai yra ne hipertenzijos pasekmė, o priežastis. Kintant endoteliui, pa-sikeičia jo produkuojamų vazokonstrikcinių ir vazodilatacinių medžiagų balansas (padaugėja endotelino 1, sumažėja NO ir kt.), todėl įsivyrauja arterijų sienelių hipertonusas, padidėja jų standumas. Tai rodo pulsinės bangos plitimo greičio padidėjimas.
Šioje patofiziologinėjesituacijoje,pasakdoc. A. Kibarskio, pasirinktiniai būtų vaistai, tikslingai aktyviai veikiantys endotelį, ko-reguojantys jo funkciją ir skatinantys vazodilatacinių medžiagų išsiskyrimą.
Nebivololis yra vienas pasirinktinių vaistų, nes pasižymi bene ryškiausiu palankiu poveikiu arterijų endoteliui.
Nebivololis yra didžiausio selektyvumo beta 1 adrenoblokatorius. Jis išsiskiria savitu poveikiui endoteliui – per NO mechanizmą. Nustatyta, kad vartojant nebivololio, arterijų endotelis pradeda gausiau išskirti azoto oksido, kuris yra stipriausia natyvinė vazodilatacinė medžiaga. Veikiant nebivololiui taip pat pa-daugėja vazorelaksacinių endotelinų ir kitokių biologiškai aktyvių kraujagysles plečiančių medžiagų. NO sintezės stimuliacija veikiant nebivololiui realizuojama per neseniai atrastus beta 3 adrenoreceptorius. Jie yra jautrūs nebivololiui.
Kol kas nėra nustatyta, kad beta 3 recep-torius veiktų kurie nors kiti vaistai, išskyrus nebivololį.
Nustatyta, kad nebivololis reikšmingiai la-biau sumažina arterijų standumą negu mažes-nio selektyvumo beta 1 blokatorius atenololis.
Parengė J. Kastys