Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja gimdymų, kurie baigiami cezario pjūvio operacija, nors gerai žinoma, kad palankiausia vaikui ateiti į šį pasaulį natūraliai. „Nėra cezario pjūvio epidemijos, nes mes nežinome, koks turėtų būti optimalus šios operacijos skaičius“, – sako Šiaulių Moters ir vaiko klinikos direktorius gydytojas akušeris-ginekologas medicinos mokslų daktaras docentas Linas Rovas.

Moterų norams medikai prieštarauti nedrįsta

Spėjama, kad cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex caesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių siekiant jį išgelbėti, pakrikštyti ar atskirai palaidoti. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tokiu būdu gimė vienas iš Cezario protėvių, kiti – kad pats karvedys gimė jo motinai atlikus pjūvį. Vėliau, tokiu būdu traukiant kūdikius iš motinos pilvo, gimdyvės paprastai mirdavo, kol 1882 m. gydytojas iš Heidelbergo Adolfas Kėreris sugalvojo tausojamąją cezario pjūvio techniką. Tačiau sudėtinga pilvo operacija su bendrąja nejautra būdavo atliekama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, labai užsitęsus sunkiam gimdymui arba prieš laiką atsiskyrus placentai. Nors operacijos technika itin ištobulėjo, Pasaulinė sveikatos organizacija iki šiol tvirtai laikosi anų laikų pozicijos – Cezario pjūvis pateisinamas tuomet, kai jis būtinas dėl gimdyvės ar kūdikio sveikatos, o atlikti šią procedūrą vien tik motinos pageidavimu nėra etiška.

Deja, praktikoje galioja savos taisyklės. Suplanuotas gimdymas ant operacinės stalo tampa vis populiaresnis visame pasaulyje. Indijoje, Kinijoje moterys cezario operacijai ryžtasi dėl to, kad gali pasirinkti gimdymo datą, kuriai įtakos turi horoskopas ir astrologinės prognozės. Anot docento L. Rovo, prietarų nevengia ir lietuvės, prašydamos, kad operacija būtų atlikta, pvz., penktą mėnesį, penktą dieną, penktadienį ir pan.

Statistikos duomenimis, privačiose ligoninėse tokių operacijų moters pageidavimu, kai nėra jokio medicininio reikalo, pasaulyje atliekama net 60 proc., valstybinėse – mažiau. Šiaurės Amerikoje tokiu būdu pasaulio šviesą išvysta 24 proc., Pietų Amerikoje – 30 proc., Lotynų Amerikoje – 60 procentų naujagimių. Nepralenkiama šioje srityje yra Brazilija – privačiose klinikose Cezario pjūvis atliekamas 80 procentų gimdyvių. O štai Afrikoje – 1,8 proc. „Ten nėra kam operuoti“, – paaiškina docentas. Lietuvoje cezario pjūvį sudaro ketvirtadalis visų gimdymų. Docentas mena, jog prieš dešimtmetį, cezario pjūviai sudarė 6–7 proc. visų gimdymų, nes ši procedūra buvo taikoma tik išimtiniais atvejais. „Už kiekvieną „papildomą“ Cezario pjūvį akušeriams-ginekologams reikėdavo atsiskaityti“, – sako docentas, užtikrindamas, kad šiandien jis liktų nenubaustas, jeigu klinikoje iš 100 visų gimdymų Cezario pjūvis būtų atliekamas net ir 50 proc. gimdyvių.

Problemai išspręsti trūksta abipusio supratimo

Pastaruoju metu pasipylė lavina teisminių ieškinių akušeriams-ginekologams, todėl medikų įtaka pasirenkant gimdymo būdą labai sumažėjo. Gydytojų noras vis labiau apsidrausti nuo galimų pretenzijų yra viena iš priežasčių, kodėl daugėja cezario pjūvių. „Pasirinkdama cezario pjūvį, moteris mano, kad gimdys saugiai, gydytojas jos norui prieštarauti nedrįsta.Teisinė bazė mūsų šalyje neparengta, gydytojai jaučiasi teisiškai persekiojami – dėl kiekvieno skundo turi dalyvauti teismuose, negali išvykti iš šalies, kol vyksta teismo procesas, ir pan.“, – sako docentas. O daugelyje valstybių yra specialūs valstybės inicijuoti pacientų patirtos žalos atlyginimo fondai, iš kurių jiems mokamos kompensacijos. Be to, žalos atlyginimo procese ir bylos eigoje gydytojas faktiškai nedalyvauja. Jis tik parašo paaiškinimą ligoninės advokatui dėl savo veiksmų. Bylinėjamasi ne su gydytoju, o su įstaiga. Ir bylinėjasi advokatai. Tik vėliau, kai ligoninė pripažįstama kalta, ji gali imtis veiksmų, tuomet sprendžiama dėl gydytojo kompetencijos ir tinkamumo tęsti karjerą.

Noras operuotis netiesiogiai peršamas ir moterų konsultacijose. Moterys atvyksta jau turėdamos tvirtą nuomonę, kurią, prasidėjus gimdymo procesui, anot docento, sunku pakeisti. Cezario pjūvio operaciją moterys dažnai renkasi tiesiog bijodamos natūralaus gimdymo skausmo, tuomet tikslinga psichologo konsultacija. Mažėjant gimdymų skaičiui rajonuose, ten dirbantys medikai vis rečiau susiduria su natūraliu gimdymu, mažiau įgyja praktikos, todėl, pritrūkdami drąsos, mieliau renkasi cezario pjūvį. „Atlikęs Cezario pjūvį medikas išvengia nereikalingų problemų, jei pasekmės būtų blogos, jis galėtų tvirtinti, kad viską padarė. Juk dar neteko girdėti, kad moteris norėjo gimdyti natūraliai, tačiau medikai, nors gimdymas vyko sklandžiai, jai atliko cezario operaciją. Anaiptol, skundžiamasi, kad medikai kažko tai nepadarė tuomet, kai moteris gimdė natūraliu būdu, kuris neretai trunka 8–10 val., o Cezario pjūvis – vos pusę valandos. Tad kam rizikuoti, vargti?“ – sako docentas.

Aišku, negalima teigti, kad cezario operacijų daugėja vien dėl medikų noro apsidrausti, tai, anot docento, lemia visas kompleksas priežasčių. „Tikrąsias cezario pjūvio priežastis pavyks išsiaiškinti paruošus nacionalinių indikacijų sąrašą, į kurį žadama įtraukti ir moters prašymą atlikti jai Cezario pjūvio operaciją. Remdamiesi statistiniais duomenimis, galėsime sužinoti, ar iš tiesų moterų pageidavimai nulemia cezario pjūvių pagausėjimą“, – užtikrina docentas ir sako, jog tam, kad išeitume iš už užburto rato, tereikia medikams būti drąsesniems prieš įstatymą, o moterims, pasirinkusioms vieną ar kitą gimdymo būdą, daugiau pačioms prisiimti atsakomybę už galimas pasekmes. „Kokį gimdymo būdą pasirinkti, spręsti turi ne vien tik medikas. Tai ir besilaukiančios šeimos – vyro ir moters reikalas. Medikų pareiga – išaiškinti visas galimas Cezario pjūvio indikacijas ir privalumus, – sako docentas. – Turi pasikeisti visuomenės samprata, kad gydytojas yra visažinis ir visagalis. Neretai moterys žino ne ką mažiau už medikus, tik trūksta abipusio sutarimo, atviro pokalbio, padėsiančio išsiaiškinti visus rūpimus klausimus.“

Slypintys pavojai

Vaikų organizmas pritaikytas gimti natūraliai. „Gamta ne veltui sukūrė gimdymo takus, užuot pasirūpinusi galimybe gimti pro kur nors kitur. Gimdymo procesas sukurtas ne tam, kad moteris patirtų gimdymo kančias, – tai pats saugiausias kelias ateiti žmogui į šį pasaulį“, – sako docentas, dar kartą patvirtindamas, kad Cezario pjūvis nėra toks paprastas, kaip galbūt daugeliui atrodo. Operacija, kaip ir bet kuri kita chirurginė intervencija, visuomet susijusi su tam tikrais pavojais, o ką jau kalbėti apie akušerinę operaciją, kai pavojus kyla dviem gyvybėms. „Moteris turi žinoti, kad nėra tokios operacijos, kuri nepaliktų savo pėdsakų“, – sako docentas. Operacijos metu gimdyvė gali stipriai nukraujuoti, padidėja plaučių arterijos trombozė. Cezario pjūvio metu gimdą pašalinti tenka kur kas dažniau nei gimdant natūraliu būdu, padidėja infekcijos tikimybė. Moterį gali ištikti mirtis. Cezario pjūvis moters gimdoje palieka randą visam gyvenimui, neretai susidaro sąaugos tarp pilvo ertmės ir mažojo dubens organų. Dėl sąaugų kiaušintakiuose gali išsivystyti jų nepraeinamumas, atsiradus sąaugoms žarnyne, moteris jaučia skausmus, kamuoja vidurių užkietėjimas. Po cezario pjūvio gali kilti problemų norint pastoti ir pagimdyti kitus vaikus.

Anot docento, visuomenėje egzistuojanti nuomonė, kad po cezario pjūviu gimę vaikai netraumuojami ir dėl to yra sveikesni, t.y. išvengia gimdymo traumų, nenuginčijamai klaidinga. „Naujagimį reikia išimti, tad galimos sprando, peties nervinio rezginio traumos, – perspėja docentas. – Natūraliai gimusieji būna geriau prisitaikę prie aplinkos ir sveikesni, kadangi natūralus gimdymas įvyksta tuomet, kai motina ir kūdikis tam būna pasirengę. Tai tarsi šaltas dušas, padedantis pasiruošti naujam gyvenimo periodui.“ Deja, moterims reikia rezultato čia ir dabar. „Duokite man sveiką vaiką“, – prašo moteris, dažnai nė nesusimąstydama, kas jos gimusio po cezario pjūviu vaiko laukia už metų ar kelerių. „Visuomet reikia galvoti apie ateitį“, – primena docentas.

Eidamas per gimdymo takus, mažylis prie besikeičiančių sąlygų prisitaiko laipsniškai: naujagimiokrūtinės ląsta masažuojama gimdymo proceso, išstumiamas skystis iš kvėpavimo takų, su pirmu giliu įkvėpimu naujagimis jau pasiruošęs savarankiškai kvėpuoti. Iškentėję gimdymo stresą yra brandesni nei tie, kurie išimami per cezario pjūvį. Eidamas per makštį, naujagimis susirenka visą mamos mikroflorą, kuri reikalinga jo imunitetui formuoti. Stiprus imunitetas vėliau itin praverčia. Natūralios gimties metu išsiskiria labai daug gliukokortikoidų – hormonų, gebančių slopinti uždegimą, alergines reakcijas, imuninę sistemą. Cezario pjūvio būdu gimę mažyliai galimybės prisitaikyti prie jo laukiančios aplinkos neturi, tad patiria pernelyg greitą aplinkos pokytį, atmosferos slėgį. Be to, natūralius gimdymo takus aplenkusiems vaikams dažniau diagnozuojamas kvėpavimo sutrikimo sindromas, jie dažniau serga bronchitu, kenčia nuo įvairių alerginių reakcijų. Cezario pjūvis yra viena iš priežasčių, dėl ko kūdikius ištinka staigi mirtis. Anot docento, daugelio šių išvardintų problemų pavyktų išvengti, jeigu Cezario pjūvis būtų atliekamas prireikus gimdymo metu, tuomet sąrėmių dėka būtų sumažintas neigiamų pasekmių diapazonas.

Parengė Ilona Šnarienė

Cezario pjūvis – madingas, nors pavojingas