ĮVADAS
Rinitas – kvėpavimo sistemos liga, pasireiškianti nosies gleivinės uždegimu: padidėjusi sekrecija, sutrikusi nosies apsauginė ir oro drėkinimo, šildymo bei pralaidumo funkcija (užgulusi nosis). Ši liga yra viena dažniausių priežasčių įvairiose amžiaus grupėse, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) rinitu sergantys pacientai į gydytojus kreipiasi apie 16 milijonų kartų per metus. JAV įvairaus amžiaus grupių pacientų rinito gydymo išlaidos siekia 2,4 milijardo JAV dolerių per metus (1).
Dažniausiai rinitu serga vaikai iki penkerių metų, o pikas – 2–5 metai, kai vaikai pradeda lankyti darželį ir daugiau užsikrečia virusais. Darželio ir kitų ikimokyklinių įstaigų lankymas reikšmingai padidina riziką susirgti rinitu. Taip pat didėja rinito komplikacijų ir ateityje galimų plaučių ligų rizika (2).
Mokyklinio amžiaus vaikai taip pat priklauso didesnės rizikos grupei, nors imuninė sistema ganėtinai brandi, bet dažnas kontaktas su galimais užkrato šaltiniais didina tikimybę susirgti rinitu: mokykla, įvairūs būreliai ir kiti panašūs sambūriai yra tos vietos, kuriose vaikas, turintis silpnesnį nei suaugusieji imunitetą, gali lengviau apsikrėsti infekcija (1, 2).
Rinitas gali būti ir alerginės kilmės. Tokiu atveju nosies sekreto išskyrų padaugėja dėl aplinkos dirgiklių. Ši problema darosi vis aktualesnė, nes daugėja alergiškų vaikų (1, 3).
Viršutinių kvėpavimo takų infekcija dažniausiai pasireiškia rudenį, tačiau panašus jos dažnis išlieka visa žiemą. Dažniausiai kvėpavimo takų infekcija pažeidžia vaikus (1 pav.). Jiems viršutinių kvėpavimo takų infekcija pavojingesnė negu jauniems ir vidutinio amžiaus pacientams (3, 4), todėl svarbu tiksliai ir greitai diagnozuoti bei skirti tinkamą gydymą.
DAŽNIAUSIOS RINITO PRIEŽASTYS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI VAIKAMS VAIKŲ RINITO ETIOLOGIJA, KLINIKA IR DIAGNOSTIKA
Vaikai peršalimo ligomis, o kartu rinitu, dažniau sirgti linkę dėl to, kad yra jautresni aplinkos temperatūros pokyčiams, dėl to, kad ne iki galo susiformavusi jų imuninė sistema, ir dėl to, kad darželiuose ar mokyklose yra geros sąlygos virusams plisti oro lašeliniu ir tiesioginio kontakto būdu (1 pav.). Vaikams augant, peršalimo atvejų reikšmingai
mažėja.
Svarbu tiksliai atpažinti rinitą – alerginės ar nealerginės kilmės, ar mišrus. Tiksli diagnozė leidžia skirti atitinkamą gydymą ir pasiekti veiksmingą ligos kontrolę (5). Alerginį rinitą dažniausiai sukelia žolių ir medžių žiedadulkės, kurių gausu pavasarį, taip pat pelėsiai, gyvūnų plaukai, dulkių erkės, maistas ir įvairios lakios medžiagos. Alerginis rinitas gali būti sezoninis (t.y. pasireiškiantis tik tam tikru metų laiku) ir nesezoninis.
Nealerginį rinitą gali sukelti hormonų koncentracijos pokyčiai, patologiniai nosies struktūros pokyčiai, medikamentai. Vazomotorinis rinitas prasideda ankstyvoje vaikystėje ir atsiranda dėl labai jautrios įvairiems dirgikliams nosies gleivinės (6). Kita nealerginių rinitų grupė – infekciniai.
Virusinį rinitą dažniausiai sukelia: rinovirusai (30–50 proc.), koronavirusai (10–15 proc.), gripo virusai (5–15 proc.), respiratoriniai sincitijaus virusai (5 proc.), paragripo virusai (5 proc.), adenovirusai (<5 proc.), enterovirusai (<5 proc.), metapneumovirusai (paplitimas nežinomas), nenustatyti veiksniai (20–30 proc.) (7). Užsikrėtus virusu, rinito inkubacinis periodas įvairus, pavyzdžiui, dažniausio sukėlėjo (rinovirusas) infekcijos inkubacinis periodas yra 10–12 val. po inokuliacijos, liga dažniausiai prasideda gerklės skausmu, vėliau pasireiškia ir nosies užgulimu, kitais rinitui būdingais simptomais (8). Taip pat čiauduliu ir kosuliu. Vaikai dažnai karščiuoja. Gerklės skausmas praeina, o vandeningos nosies išskyros tirštėja – tai susiję su nosiaryklės mikrofloros pasikeitimu (9). Pasveiksta maždaug po savaitės (10).
Dažniausia virusinės infekcijos komplikacija – bakterinė infekcija ir sinusitas. Vaikams, sergantiems sinusitu, sloga gali trukti daugiau nei 10 dienų. Sloguojant išsiskiria skaidrios arba tirštos gleivės, geltonos ar žalios spalvos, juntamas nemalonus gleivių kvapas, atsiranda patinimas aplink akis. Būdingi ir gretutiniai simptomai: kosulys, intensyvesnis naktį (11). Dažniausi sukėlėjai – H.Infl uenzae ir S.pneumoniae. Virusų sukeltas rinitas
gali būti palaikytas alerginiu rinitu. Pastarąjį reikia įtarti, jei simptomai trunka lgiau nei savaitę (10). Alerginiam rinitui būdinga triada: čiaudulys, nosies užgulimas, sekretas iš nosies. Sezoninis alerginis rinitas pasireiškia vidutiniškai nuo 6 metų amžiaus, o nesezoninis rinitas – gerokai anksčiau.
Ūmiam sezoniniam rinitui būdingi intensyvūs simptomai, kurie pasireiškia gomurio ir gerklės niežuliu, galvos skausmu ir ašarojimu. Pacientai dažniausiai gali nurodyti, kas sukėlė tokius simptomus, o vaikai, sergantys nesezoniniu alerginiu rinitu, nesiskundžia įprastiniais sezoninio alerginio rinito simptomais: jie dažnai jaučiasi, lyg būtų persišaldę, jiems gali kartotis vidurinės ausies uždegimas, būdingas nosinis kalbėjimas, kvėpavimas burna, knarkimas, bendras silpnumas ir nuovargis. Nosies išskyros būna skaidrios. Daugelis vaikų atlieka vadinamąjį alerginio pasisveikinimo manevrą, valydamiesi nosį delnu tam, kad atsikratytų niežulio ir atlaisvintų šnerves. Negydomas ūmus rinitas tampa lėtinis ir padidėja šių komplikacijų rizika: ūmaus vidurinės ausies, prienosinių ančių uždegimo, meningito, sepsio
ir kitų sunkių ligų.
Apžiūrint galima matyti, kad nosies gleivinė blyški, melsva, su skaidriu klampiu apnašu. Vaikams, sergantiems nesezoniniu alerginiu rinitu, būdinga paakių hiperpigmentacija, papildomos raukšlės apatinių vokų srityje ir kvėpavimas pro burną. Diagnozuojant alerginį rinitą, sunkumų dažniausiai nekyla. Alerginis rinitas diagnozuojamas atsižvelgiant į šeiminę anamnezę, nusiskundimus, apžiūros rezultatus ir galimų alergenų paplitimą regione. Sunkiau nustatyti diagnozę tiems vaikams, kurie alergiški nespecifiniams alergenams. Pasikartojančias virusines ar bakterines infekcijos bei jų įsisenėjimą atskirti nuo alerginės kilmės procesų galima remiantis ligos pasireiškimo ir kitimo ypatybėmis. Infekcinės kilmės rinitui būdingas karščiavimas, pūlinės nosies išskyros, raudona uždegimui būdinga nosies gleivinė, tai, kad sekreto tepinėlyje nerandama eozinofilų, kraujo serume IgE kiekis normalus, nėra šeiminės anamnezės. Nosies sekreto tepinėlis ieškant eozinofilų – paprasčiausia procedūra, kuri gali padėti patvirtinti klinikinę diagnozę. Pacientas prirenka nosies išskyrų į plastikinį maišelį, jos paskleidžiamos ant stiklelio, paliekamos išdžiūti per naktį, o vėliau dažomos ir stebimos mikroskopu. Jeigu daugiau nei 10 proc. ląstelių, matomų tepinėlyje, yra eozinofilai, tikėtinas alerginis procesas. Labai didelis eozinofilų kiekis rodo, kad žmogus jautrus vienam alergenui, kuris šiuo metu aktyvina imuninę sistemą. Kraujyje eozinofilija reta. Padidėjęs IgE leidžia įtarti atopiją. Daugelis pacientų, kurie serga nekomplikuotu alerginiu rinitu, turi normalų IgE kiekį kraujo serume.
Odos ir radioalergosorbentinis (RAST) testai gali padėti rasti antigenams specifinius IgE ir nustatyti individualius alergenus, kurių derėtų vengti. Odos testas turi būti atliekamas gydytojo alergologo ir interpretuojamas atsižvelgiant į klinikinę ligos eigą.
Virusinės infekcijos diagnozę patvirtina viruso antigeno arba specifi nio viruso RNR nustatymas, specifi nių serumo antikūnų atsako virusui nustatymas, viruso išskyrimas, viruso antigeno nustatymas imunofermentinės analizės arba tiesioginės imunofl uorescencijos metodais. Taip pat viruso RNR galima nustatyti polimerazių grandininės reakcijos metodu. Šis tyrimas greitas, tačiau brangus, todėl yra retai naudojamas.
Dažniausiai virusai nustatomi jų išskiriant iš ryklės bei nosiaryklės sekreto ir atliekant pasėlį į audinių ląstelių kultūrą. Teigiami pasėliai atrenkami pagal citopatinį efektą, virusai nustatomi tiesioginės imunofluorescencijos metu, naudojant monokloninius antikūnus (šiam tyrimui tepinėlį iš nosiaryklės reikia paimti ne vėliau kaip antrą ligos dieną, o rezultatas gaunamas po 2–3 dienų.)
Susirūpinti vaiko sveikatos būkle reikėtų, jeigu sloga vaiką ypač vargina, matyti bėrimas, paraudimas, opos aplink nosį ir burną, pasireiškia karščiavimas, pasunkėjęs kvėpavimas arba vaikui skauda ausis (11).
GYDYMAS
Vaikų rinito medikamentinė terapija susideda iš antibiotikų (įtariant infekavimąsi bakterijomis), dekongestantų, antihistaminų, kortikosteroidų, mukolitikų ir hipertoninių jūros druskų vandens
tirpalų (quixx/6373″>Quixx). Rinito atveju etiologinis antivirusinis gydymas dažniausiai neskiriamas.
Tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudingas ir veiksmingas gydymas remantadinu ir kai kuriais kitais antivirusiniais vaistais (oseltamiviras, zaminiviras). Tačiau turi būti skirtas tinkamas antivirusinis vaistas (veikia tik kai kuriuos rinito sukėlėjus) ir įprastai skiriamas per pirmas dvi dienas nuo ligos pradžios. Esant rinitui, retai išskiriamos virusų kultūros, uždelsiamas laikas, tinkamas etiologiniam gydymui skirti, todėl sunku nuspėti, ar gydymas bus veiksmingas ir laiku paskirtas. Dažniausiai virusinio infekcinio rinito terapija turi palengvinti simptomus, kitų rinitų atveju – pašalinti pagrindinę priežastį ir simptomus
kontroliuoti (1).
Antibiotikų nuo ūmaus rinito skiriama retai, nebent kitų organų infekcijos simptomų atveju, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Tačiau antibiotikų įprastai skiriama nuo visų lėtinių infekcinės kilmės susirgimų ir išsivysčius komplikacijai. Skiriant antibiotikų, svarbu nepamiršti racionalumo: antibiotikais gydomos tik bakterinės kilmės ligos ir tik optimaliomis dozėmis bei atitinkamą laiką, taip vengiant atsparių štamų išsivystymo. Skyrus antibiotikų, bet kokiu atveju reikėtų nepamiršti neigiamo jų poveikio virškinamojo trakto mikroorganizmams ir vartoti papildomų medžiagų, kad būtų išsaugotos teigiamos žarnyno bakterijų kultūros (12, 13).
Kita vaistų grupė yra antihistaminiai preparatai. Jie dažniausiai būna skiriami alerginio rinito atveju slopinti alerginei reakcijai, kuri pasireiškė kaip labai stipri, staiga atsiradusi sloga (pvz., šienligė).
Antihistamininiai preparatai gali būti vartojami vieni, tačiau terapija deriniu veiksmingesnė – skiriant su dekongestantais ar hipertoniniais jūros druskų tirpalais (1). Kita vertus, hipertoniniai jūros druskų vandens tirpalai veiksmingai valo nosies gleivinę, išplaunami su gleivine kontaktuojantys alergenai, todėl mažėja jų dirginamasis poveikis; išplaunamas tirštas sekretas, todėl pagerėja nosies funkcija ir pagreitėja antihistamininių medikamentų poveikis. Kortikosteroidų purškalai į nosį skiriami sunkiam alerginiam rinitui gydyti. Jie įvardijami
kaip gyvenimo kokybę smarkiai gerinantys vaistai (1, 14), tačiau kaip ir visi steroidai, gali sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. Nuo lengvesnio rinito rekomenduotini mažiau nepageidaujamo poveikio turintys preparatai, tokie kaip antihistaminai, dekongestantai ar jūros druskų hipertoniniai tirpalai (quixx/6373″>Quixx).
Populiariausi vaistai – vietiniai dekongestantai, skirti ne rinitą sukėlusioms priežastims šalinti, o simptomams malšinti – tokiems kaip nosies užsikimšimas ir dėl to pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį (1). Tokie vaistai lengvina kvėpavimą, nes sukelia nosies ertmės kraujagyslių vazokonkstrikciją, dėl kurios sumažėja gleivių sekrecija ir nosies ertmė pamažu išsivalo, gerėja kvėpavimo funkcija (15).
Norint pasiekti ne tik vienkartinį palengvėjimą, bet pagerinti gyvenimo kokybę, kol trunka gydymas, tokius vaistus reikėtų vartoti kelias dienas, bet ne ilgiau kaip 3–4 suaugusiems, o vaikams – dar trumpiau, purškiant iki 6 kartų per dieną (15,16). Ilgesnis nei patartina vaisto vartojimas gali sukelti tokius šalutinius reiškinius kaip nosies gleivinės išsausėjimas, tachifilaksija, kuriai būdingas nosies užgulimas nutraukus vaisto vartojimą ir pakraujavimas iš nosies (17).
Dėl tachifilaksijos gali išsivystyti medikamentais neišgydoma nuolatinė gleivinės hiperplazija, kuri lemia viršutinių kvėpavimo takų blokavimą ir gydoma tik chirurginiais metodais (18). 2009 m. birželio 16 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybės maisto ir vaistų kontrolės tarnyba savo interneto puslapyje išspausdino pranešimą spaudai, patariantį nevartoti kai kurių dekongestantų, nes dėl neatsargaus jų vartojimo galima prarasti uoslę. Pranešimas buvo išplatintas, gavus 130 vartotojų nusiskundimus (19).
Kaip alternatyva dekongestantams ir kitiems vaistams, ypač po keleto dienų gydymo, vaikų slogai gydyti rekomenduotini hipertoniniai jūros druskų tirpalai (quixx/6373″>Quixx), kurie gali būti vartojami kaip monoterapija ir gydant deriniu.
Hipertoniniai jūros druskų tirpalai drėkina ir plauna nosies ertmės gleivinę, kartu palengvina oro tėkmę pro nosį, gerina mukociliarinį klirensą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Pirma praplovus gleivinę hipertoniniais jūros druskų tirpalais, pasiekiama keleriopa nauda: pašalinami dirginantys veiksniai (alergenai, nešvarumai, virusai ir bakterijos), gerinamas mukociliarinis klirensas, o esantys mikroelementai pasižymi uždegimą stabdančiu poveikiu. Todėl pagerina daugelio kitų medikamentų poveikį ir užtikrina geresnę rinito simptomų kontrolę, o tai ypač aktualu vaikams, siekiant geresnės jų gyvenimo kokybės ligos metu.
GYDYMAS HIPERTONINIAIS JŪROS DRUSKŲ TIRPALAIS (quixx/6373″>QUIXX)
Nosies drėkinimas ir plovimas hipertoniniais jūros druskų tirpalais yra paprasta ir nebrangi procedūra, kurią saugiai gali atlikti net vyresni vaikai. Hipertoninis (quixx/6373″>Quixx) Atlanto vandenyno druskų tirpalas tinka kūdikiams nuo 6 mėnesių ir vaikams, po 1–2 įpurškimus į kiekvieną šnervę 2–3 kartus per dieną.
Hipertoniniai jūros druskų tirpalai slogos simptomams malšinti naudojami jau daugelį metų. Nosies plovimas hipertoniniais jūros druskų tirpalais pagerina ląstelių mukociliarinį klirensą ir pašalina nosies ertmėje esančias medžiagas. Įrodyta, kad pulsuojanti tirpalo srovė padeda iš nosies ertmės pašalinti virusus ir bakterijas.
Dėl didelio rinito ir rinosinusito paplitimo tarp vaikų buvo atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai slaptas tyrimas: tirta 30 vaikų (amžius nuo 3 iki 15 metų), vartojusių hipertoninį ir izotoninį druskos tirpalus nosies ertmei plauti. Gydant hipertoniniu jūros druskos vandeniu, buvo pastebėtas reikšmingas kosulio susilpnėjimas, sumažėjęs nosies sekreto išsiskyrimas
ir tekėjimas iš nosies ertmės, susilpnėję gleivinės dirginimo požymiai. Plovimas taip pat buvo veiksmingas valant nosį ir šalinant vidunosinius kristalus.
Autoriai pateikė įrodymų, kad plauti ir drėkinti druskos tirpalu paprasta ir gerai toleruojama (1), jokių nepageidaujamų reiškinių nenustatyta. Dar vienas klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas buvo atliktas tiriant hipertoninio druskos tirpalo veiksmingumą: jo metu 15 pacientų, sergančių alerginiu rinitu, buvo suskirstyti į tris grupes, kuriose pacientai monoterapiškai buvo gydomi hipertoniniu druskos tirpalu, kortikosteroidų preparatu arba placebu. Po 7 dienų tokio gydymo abiejose aktyvaus gydymo grupėse buvo pastebėtas ryškus būklės pagerėjimas, palyginti su placebu.
Tyrėjų išvada, kad hipertoninio druskos tirpalo monoterapija gali būti veiksmingas alternatyvus gydymo būdas švelniam ir vidutinio sunkumo alerginiam rinitui gydyti (14). Verta atkreipti dėmesį, kad apžvelgiant visus straipsnius apie nosies plovimą druskos tirpalais duomenų bazėje MEDLINE nuo 1980 metų vasario iki 2001 metų gruodžio, nė viename (buvo pažymėta, kad peržiūrėti visi straipsniai šia tema) nerasta jokių dokumentiškai registruotų rimtų nepageidaujamų reiškinių (1).
APIBENDRINIMAS
Rinitas – viena dažniausiai pasireiškiančių ligų vaikams. Rinitui gydyti per metus visame pasaulyje išleidžiami milijonai sveikatos priežiūros lėšų, kurias būtų galima skirti kitoms gydymo sritims. Todėl, be gydymo, svarbu ir profi laktika. Vaikai serga rinitu dažniau nei kitų amžiaus grupių žmonės ir rizika ypač padidėja pradėjus lankyti darželį, mokyklą. Verta skatinti tėvų sąmoningumą ir išaiškinti, kad sergantis vaikas turi būti namie ir neplatinti virusų, kuriais dažniausiai galima užkrėsti kitus iki septynių dienų nuo ligos pradžios. Svarbu laikytis esminių infekcinių profi laktikos priemonių: kosėti ir čiaudėti į servetėlę, dažnai plautis rankas ir išlaikyti bent metro atstumą nuo aplinkinių, o sergantis turi gauti tinkamą simptominį gydymą.
Sveikų žmonių viršutiniai kvėpavimo takai apsaugoti nuo ore esančių žalojančių veiksnių: bakterijų, virusų, alergenų. Nosies gleivinės sluoksnis sudarytas iš stulpinio ir cilindrinio blakstienuotojo epitelio ląstelių ir cilindrinių ląstelių, susikaupusių gleivinėje. Patekusios svetimos dalelės sustabdomos lipniame gleivinės sluoksnyje, blakstienėlėmis medžiagos surišamos ir išstumiamos. Tačiau veikiant neigiamoms aplinkos sąlygoms (šaltas, užterštas oras) ar sutrikus imunitetui, esant didelei patogenų koncentracijai aplinkoje nosies gleivinė pažeidžiama – prasideda rinitas ar rinosinusitas. Atsižvelgiant į rinitą sukėlusį veiksnį, skiriamas gydymas antibiotikais, antihistaminais, kortikosteroidais, dekongestantais ir hipertoniniais jūros druskų/Atlanto vandenyno tirpalais (quixx/6373″>quixx/?utm_source=pasveik&utm_medium=expand&utm_campaign=quixx/6373″>quixx”>Quixx). Antibiotikai skirti rinitą sukėlusiai priežasčiai šalinti, kai sloga nulemta bakterijų. Įrodyta, kad rinito gydymas sutrumpėja skiriant antibiotikų ir kartu plaunant nosies ertmės gleivinę hipertoniniais
jūros druskų tirpalais (1).
Antihistaminų preparatai įprastai skiriami alerginio rinito atvejais, nes tokie vaistai slopina alergines reakcijas, kurios ir lemia intensyvaus rinito simptomus.Kortikosteroidai skiriami labai stipriam alerginiam rinitui gydyti. Hipertoninių jūros druskų tirpalų, ypač Atlanto vandenyno (quixx/6373″>Quixx), galima skirti kartu su antihistamininiais preparatais ir kortikosteroidais, nes pasireiškia sinerginis veikimas.
Dekongestantai yra populiariausi medikamentai, bet dėl šalutinio poveikio juos galima vartoti tik kelias dienas ir per tas dienas ne visada pasiekiamas norimas veiksmingumas. Gera dekongestantų alternatyva – hipertoniniai jūros druskos tirpalai (quixx/6373″>quixx/?utm_source=pasveik&utm_medium=expand&utm_campaign=quixx/6373″>quixx”>quixx/6373″>Quixx), jais rinitą galima gydyti monoterapiškai arba deriniu.
Teigiamas hipertoninių jūros druskų tirpalų poveikis gleivinei aiškinamas tuo, kad sumažėja uždegimo mediatorių nosies sekrete. Svarbus ir mechaninis galimai žalingų medžiagų pašalinimas, geresnė blakstienėlių funkcija (mukociliarinio klirenso koefi ciento padidėjimas).
Jūros druskų tirpalai nuo paprastų druskos tirpalų skiriasi tuo, kad juose yra daug – daugiau nei 90 – skirtingų mineralų ir mikroelementų: natrio, kalio, kalcio, magnio, chlorido, sulfato, bromido, jodido, hidrokarbonato jonų ir daug kitų veikliųjų medžiagų.
Magnis stabilizuoja eozinofi lus, putliąsias ląsteles, todėl silpnėja alerginės reakcijos, manganas aktyvina ląstelinį imunitetą, mažina uždegimą veikiančių aktyvių medžiagų koncentraciją, varis svarbus vietiniam ląsteliniam ir humoraliniam atsakui. Atsižvelgiant į tai, kad peršalimo ligų etiologinis veiksnys yra virusas, imuninės sistemos skatinimas – vienas iš svarbiausių gydymo veiksnių.
Hipertoniniai jūros druskų tirpalai, be visų minėtų savybių, dėl hiperosmoliariškumo sudaro neigiamą terpę kai kuriems patogenams daugintis, skatina gleivių susidarymą ir išsiskyrimą, gerėja organizmo savaiminis apsivalymas, užkrato šalinimas, aktyvėja imuninė sistema. Indikacijos nosies ertmei plauti įvairios ir jų vis daugėja, pagrindžiant veiksmingumą klinikiniais atsitiktinės imties tyrimais. Klinikiniai tyrimai rodo, kad nosies ertmės plovimas yra veiksmingas, nebrangus pagalbinis ir pagrindinis gydymas rinito simptomams malšinti.
Tyrimais nustatyta, kad procedūra saugi vaikams ir nebuvo jokių dokumentinių įrašų dėl sunkaus nepageidaujamo poveikio – medikamentas saugus vartoti. Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai rodo, kad pacientai, kuriems nosies ertmė buvo plaunama hipertoniniais jūros druskų tirpalais, ne tokie priklausomi nuo kito gydymo. Tad gydymas tik hipertoniniais jūrų/Atlanto vandenyno druskų (quixx/6373″>Quixx) tirpalais ar gydymas deriniu su kitais medikamentais užtikrina e tik didesnį veiksmingumą, bet ir ekonominę audą.
Parengė: gyd. Aurimas JONAUSKAS
Simona VALČIUKAITĖ
Ilona SUBOTINAITĖ
Žurnalas “Internistas”