Atšilus orams, pradeda greičiau pavargti, pabrinkti mūsų kojos. Kodėl? Pasirodo, kojos pradeda vargti dėl prastos veninės kraujotakos. Atsiranda ir venų varikozės išsivystymo pavojus. Nesvarbu, kad iš pažiūros kojos atrodo nepasikeitusios. Esant pradinėms ligos stadijoms, venos dar tik pradeda plėstis, tačiau jau pasireiškia ir pirmieji veninės kraujotakos sutrikimo požymiai – greitesnis kojų nuovargis, kojų sunkumas, skausmas, pabrinkimas.

 

Prisiminkime varikozės rizikos veiksnius ir pirmuosius simptomus

 

Dėl kojų paviršinių venų išsiplėtimo – varikozės – atliekama daugiausia kojų venų operacijų. Tai daugiau kosmetinės operacijos, jeigu būklė nėra užleista ir negresia trombozė. Esant komplikacijų, nepaisant amžiaus, būtina rekomenduoti operaciją. Nemažai pacientų dėl varikozės chirurginiu būdu gydomi prieš kitas operacijas, susijusias su tromboembolijų rizika, pavyzdžiui, sąnarių endoprotezavimo operacijas.

Vieningos nuomonės dėl rizikos veiksnių vis dėlto nėra. Moterys serga 15–20 kartų dažniau nei vyrai. Paveldimumas, t.y. įgimtas venų sienelės silpnumas, yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau, kaip rodo tyrimai, tiesioginės priklausomybės tarp instrumentais nustatomo venų sienelės elastingumo nepakankamumo (tai būdinga 15 proc. populiacijos) ir sirgimo varikoze nenustatyta. Taigi vienareikšmiškai sieti paveldimumo ir ligos išsivystymo rizikos negalima.

Esama tam tikros priklausomybės nuo žmogaus ūgio: aukštaūgiai dažniau serga venų varikoze, nes, esant didesniam atstumui nuo pėdos iki širdies, didėja hidrostazinis slėgis ir krūvis, tenkantis venų sienelei ir vožtuvams. Poodinės venos, ypač antroje darbo dienos pusėje, išryškėja, kojos darosi sunkios ir tinsta – ilgiau pastovėjus, pasėdėjus ar pavaikščiojus.

Veninė kojų kraujotaka blogėja dėl nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, antsvorio, nejudrumo. Tai aktualu žmonėms, kurie kiaurą dieną nepakyla nuo rašomojo stalo (biurų tarnautojai, buhalteriai, mokytojai, gydytojai ir t.t.) arba kurie dirba stovėdami (pardavėjai, kirpėjai, vaistininkai, slaugytojai).

Simptomai ypač sustiprėja šiltuoju metų laiku, nes, esant aukštesnei temperatūrai, susilpnėja venų sienelių tonusas, jos suglemba, netenka elastingumo ir susidaro puikios sąlygos kojoms tinti, venų išsiplėtimui išsivystyti.

Apibendrintai pateikiami venų išsiplėtimo rizikos veiksniai:

  • Hipodinamija. Mažai judant, daug laiko praleidžiant stovint arba sėdint, sutrinka kraujo nutekėjimas kojų venomis. Kraujas pradeda kauptis venose, padidėja slėgis jose, pradeda deformuotis, plėstis kraujagyslių sienelės, sutrinka normali galūnių kraujotaka.

  • Būtent todėl dažniau venų varikoze serga vaistininkai, mokytojos, kirpėjos, virėjai, padavėjai ir barmenai bei kitų „stovimų“ ar „sėdimų“ profesijų atstovai.

  • Darbas karštose patalpose. Karštis taip pat silpnina kraujagyslių sieneles, didina jų pralaidumą.

  • Rūkymas.

  • Įgimtas venų vožtuvų nesandarumas.

  • Ankšti drabužiai. Venų varikozės vystymąsi gali paspartinti ankštų drabužių ir aukštakulnės avalynės nešiojimas. Šie abu veiksniai trikdo venų kraujotaką ir skatina jas plėstis. Todėl nereikėtų mūvėti stipriai blauzdų viršų veržiančių kojinių, juostis standžiais diržais, dėvėti ankštų kelnių ir sijonų.

  • Nėštumas. Šios ligos išsivystymo rizika padidėja nuo 5-to pirmojo nėštumo mėnesio ir kiekvieną kartą pastojus vis didėja. Tai lemia keletas priežasčių, iš jų svarbiausios – hormonų ir veninės kraujotakos pasikeitimai, be to, didėjanti gimda spaudžia ją supančias stambiąsias venas, į kurias turi patekti kraujas iš apatinių galūnių.

  • Antsvoris. Ypač pavojingas staiga didėjantis kūno svoris. Taip pat kenkia ir sunkių daiktų kilnojimas ir nešiojimas, t.y. sunkus fizinis krūvis.

  • Genetinis polinkis ir paveldimumas. Net 66 proc. sergančiųjų turi giminių, taip pat sergančių šia liga.

 

Kojų venų ligų išsivystymo mechanizmas ir komplikacijos

 

Venų išsiplėtimas siejamas su jų vožtuvų sandarumo mažėjimu bei veninio kraujo staze. Dėl to didžiosios šlaunies venos vožtuvas kirkšnies srityje tampa nepakankamai sandarus, didėja veninis hidrostazinis slėgis, ir įsijungia mechanizmas: kuo blogiau vožtuvai atlieka savo funkciją, tuo didesnis veninio kraujo sąstovis, dar labiau didinantis vožtuvų nepakankamumą. Dėl to jaučiamas mėšlungis naktimis, kojų tinimas (dėl veninės bei limfinės apykaitos sutrikimo), skausmas, o ilgainiui atsiranda venų mazgelių, jie didėja bei tampa skausmingi. Ilgainiui padidėja odos pigmentacija – tai pirmas požymis, kad didelė opų atsiradimo tikimybė. Trofinės opos – dažniausia komplikacija; tai ir infekcinių ligų, pvz., rožės, patekimo į organizmą galimybė.

Viena pavojingiausių būklių – kojų venų tromboflebitas (išsivysto uždegimas aplinkiniuose audiniuose, venoje susidaro krešulys). Ypač pavojinga komplikacija – giliųjų kojų venų trombozė bei galima pasekmė – plaučių arterijos tromboembolija. Venų trombozės riziką padidina geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Šiuos kontraceptikus vartojančioms moterims venų tromboembolijos rizika padidėja iki keleto kartų, palyginti su šių vaistų nevartojančiomis moterimis. Geriamųjų kontraceptikų trombozes skatinantis poveikis siejamas su padidėjusia krešėjimo faktorių ir sumažėjusia proteino S ir antitrombino koncentracija. Kitos venų nepakankamumo komplikacijos – blauzdos opa, rožė, kraujavimas iš veninio mazgo ir kt.

 

Profilaktikos priemonės esant pradinei ven ų nepakankamumo stadijai

 

Esant pradinei lėtinio venų nepakankamumo stadijai, iš dalies sutrikus limfos cirkuliacijai, rekomenduojamos profilaktinės priemonės ir medikamentinis gydymas:

  1. Patarti savo pacientui grįžus namo keletą minučių pagulėti pakėlus kojas. Galima atlikti ir kojų kraujotaką gerinančias procedūras, pvz., kontrastinį vandens dušą.

  2. Kompresinė terapija. Rekomenduoti pacientams nešioti specialias elastines kojines arba pėdkelnes. Elastinės arba kompresinės kojinės (gaminamos įvairaus laipsnio tamprumo) padeda normalizuoti veninę apytaką kojose. Kompresinės kojinės padidina išorinį spaudimą venoms, pagerina kraujotaką ir neleidžia susitvenkti kraujui kojų venose. Jos ypač rekomenduojamos žmonėms, kurių darbas susijęs su ilgu sėdėjimu ar stovėjimu.

  3. Ligos profilaktikai plačiai naudojamos medikamentinės priemonės:

    • tepalai, kurių sudėtyje yra heparino, pvz., lioton/5359″>Lioton 1000 Gel. lioton/5359″>Lioton 1000 Gel yra ypatingas tuo, kad heparino koncentracija jame yra didžiausia – net 100 000 vv/100 g tepalo. Šis tepalas patenka į giliau esančius audinius, mažina kraujo krešumą, gerina veninę kraujotaką, turi uždegimą slopinantį poveikį. lioton/5359″>Lioton 1000 Gel kojas reikėtų įtrinti 2–3 kartus per dieną. Išspaudus iš tūtelės 5–10 cm preparato, masažuojamaisiais judesiais koja trinama nuo pėdos kelio link. Jeigu tinsta visa koja, tuomet visą ją ir reikia įtrinti. Svarbu tai, kad preparato sudėtyje yra ir lakiųjų medžiagų, todėl jis ne tik gydo, bet ir drėkina odą. lioton/5359″>Lioton 1000 Gel gerai įsigeria, netepa drabužių, yra malonaus kvapo. Kadangi nėštumas – vienas ligos veiksnių, būtent nėštumo metu moterims dažniausiai pirmą kartą išryškėja ligos simptomai, todėl labai svarbu, kad lioton/5359″>Lioton 1000 Gel gali naudoti ir nėščiosios;

    • venotoniniai preparatai.

 

Dėmesio šeimos gydytojams! Artėja venų ligų sezonas

 

 

Tinkamas darbo ir poilsio režimas

Tinkamas darbo ir poilsio režimas ypač svarbus didesnės rizikos sirgti venų ligomis asmenims. Reikia gydyti būkles ir ligas, kurios sukelia veninio kraujo sąstovį. Antra, pacientas turi būti pakankamai informuotas apie veiksnių, galinčių daryti įtaką venų būklei, koregavimą. Pavyzdžiui, sergant plokščiapadyste, kojų pirštų iškrypimu, kojų sąnarių ligomis, būtina ortopedo konsultacija (dėl ortopedinės avalynės, įdėklų į batus ar pado skliauto koregavimo operacijos būdu).

Esant pėdos deformacijoms, sergant sąnarių ligomis, taip pat dėvint aukštakulnius batelius blogėja veninio kraujo nutekėjimas iš kojų (nes ne visu pajėgumu dirba blauzdos raumenų „siurblys”). Todėl venos plečiasi, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Taip pat vertėtų prisiminti, kad, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, nederėtų ilgai kaitintis

saunoje ar karštoje vonioje, ilgai degintis saulėje. Būtent dėl karščio mažėja venų sienelių tonusas, didėja jų pralaidumas, todėl kojos tinsta dar greičiau ir stipriau.

Labai svarbu mažinti antsvorį, taip pat pakankamai aktyvi fizinė veikla. Venų varikoze sergantys pacientai karštomis vasaros dienomis neturi riboti (jei leidžia gretutinės ligos) skysčių vartojimo (trombų susidarymo rizikai mažinti). Drabužiai ir avalynė neturi varžyti judesių. Gydytojas turėtų įvertinti, ar reikia konkrečiam pacientui skirti kraujo krešumą mažinančių vaistų.

Venų išsiplėtimu sergančios moterys būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuoja pastoti ar ketina vartoti hormoninės kontracepcijos priemones (dėl galimos komplikacijų rizikos).

Nėštumo metu išskiriami hormonai, atpalaiduojantys lygiuosius ne tik gimdos, bet ir venos vidinės sienelės raumenis. Didėjanti gimda mechaniškai gali spausti klubines venas. Venų sienelių prasiplėtimas nėštumo metu ir padidėjęs pasipriešinimas stambiose pilvo venose pagreitina varikozės progresavimą. Jeigu kojų venų išsiplėtimą paskatino tik didesnis slėgis nėštumo metu, pagimdžius pa mažu venų būklė grįžta į pradinę, ir chirurginio gydymo

nereikia.

Venų varikozė gali prasidėti net ankstyvoje jaunystėje, ypač jei yra įgimtų venų ir jų vožtuvų pakitimų. Turi reikšmės genetiniai veiksniai. Dalis žmonių polinkį sirgti kraujagyslių ligomis paveldi (kraujagyslių sienelių nepakankamumas yra įgimtas). Menopauzė, kai raumenų tonusas sumažėja, gali būti kritinis amžius ir dėl varikozės rizikos. Per didelė kūno masė susijusi ne tik su lėtinių (širdies ir kraujagyslių, sąnarių ir kt.) ligų rizika. Antsvoris bei nutukimas lemia ir kraujagyslių ligų eigą, neretai – ir išsivystymą (nes daro įtaką arterijų spindžio mažėjimui ir veninio kraujo sąstoviui).

 

Viena dažniausi ų ven ų varikozės komplikacijų – paviršinis tromboflebitas

 

Ligoniams, sergantiems venų varikoze, paviršinis tromboflebitas yra dažna komplikacija. Net nedidelė varikozinės venos trauma gali sukelti vietinę aseptinę trombozę. Paviršinio tromboflebito gydymas priklauso nuo uždegiminių ir trombozinių pažeidimų vietos ir išplitimo, nuo to, ar yra pažeistos ir giliosios venos. Gydymo vartojami preparatai apibendrintai pateikti lentelėje. Svarbus vaidmuo tenka ir kompresinei terapijai.

Esant nedideliam paviršiniam tromboflebitui, skiriamas vietinis gydymas kremais ar geliais, kurių sudėtyje yra heparino. Jų efektyvumas įrodytas net ir gydant ligonius, kuriems paviršinis tromboflebitas rankų srityje buvo išsivystęs po intraveninių kateterių naudojimo. Čia ypač tinka heparino gelis lioton/5359″>Lioton 1000 Gel, kurio koncentracija didžiausia. Profilaktinis heparino gelio lioton/5359″>Lioton 1000 Gel poveikis gali būti naudingas ir ligoniams, kuriems yra didelė kojų paviršinių venų tromboflebito rizika, t.y. imobilizuotiems ligoniams, sergantiesiems venų varikoze. Rekomenduojama gelio vartoti nuolat, kad uždegimo ir trombozės vystymuisi kelias būtų užkirstas dar pačioje pradžioje, nespėjus trombozei išplisti. Vyresniems žmonėms taip pat yra rekomenduojama vartoti šiuos preparatus kelis kartus per dieną.

Anksčiau buvo manoma, kad paviršinis tromboflebitas yra gerybinės eigos liga, kuriai nebūdinga didelė komplikacijų ir mirties rizika. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad, esant paviršinio tromboflebito klinikai, dažnai kartu gali būti ir giliųjų venų trombozė. Todėl nustatant tromboflebito diagnozę rekomenduojama neapsiriboti vien tik klinikiniu ligonio ištyrimu.

Paviršinio tromboflebito gydymas labai priklauso nuo klinikinės situacijos, susidariusio trombo dydžio pažeistos zonos ploto. Esant kylančiam tromboflebitui, kai didėja ligos perėjimo į giliųjų venų sistemą rizika, reikia gydyti sisteminiais antikoaguliantais.

Kompresinė terapija yra rekomenduojama visais atvejais.

 

Kada jau reikia operacijos ?

 

Atsižvelgiant į tyrimų (echoskopija arba, kai ji neinformatyvi, radiologinis tyrimas, suleidžiant į veną kontrastinės medžiagos) rezultatus, sprendžiama, ar gydyti konservatyviai (skiriant medikamentų, tinkamą judėjimo aktyvumą, kompresinę terapiją ir kt.), ar radikaliai, t.y. ar reikia operuoti. Šitas problemas, aišku, daugiausia sprendžia flebologai, kraujagyslių specialistai. Tačiau tiek pradinis gydymas atitenka šeimos gydytojams, tiek būtent jie sprendžia, kad jau yra komplikacijų ar progresavimo pavojus, reikia rimtesnio (specialaus) gydymo bei specialisto dėmesio.

Jei nebūtina operuoti, skiriama vaistų, kurie gerina kraujo cirkuliaciją, individualiai parenkamos elastinės kojinės. Veiksmingiau taikyti priemonių kompleksą. Reikia pastebėti, kad medikamentų poveikis individualus, kai kuriuos pacientus ilgainiui vis tiek tenka operuoti. Tačiau, derinant šių medikamentų vartojimą su kompresine terapija, gyvenimo kokybė geresnė, o chirurginio gydymo gali nereikėti ir ilgą laiką. Ir po operacijos gali būti reikalingi vaistai, specialus judėjimo aktyvumo režimas, kineziterapija, kompresinė terapija. Operacinis venų gydymas taikomas kelis šimtmečius, o panaši metodika, kaip šiuo metu, – apie 50 metų. Vienas iš naujausių taikomų metodų – lazerinė koaguliacija – kosmetiniu požiūriu veiksmingas būdas.

 

Parengė dr. Dovilė Karčiauskaitė

Žurnalas „Gydymo menas”