Geras lerkanidipino toleravimas lemia antihipertenzinio gydymo režimo laikymąsi
Tinkamas kraujo spaudimo mažinimas yra vienas svarbiausių uždavinių mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau paskirto gydymo sergantieji hipertenzija laikosi gana prastai, o tai pagerinti dažnai būna sudėtinga. Pastebėta, kad gydymą geriau toleruojamais vaistais pacientai nutraukia rečiau bei geriau laikosi paskirto gydymo režimo.
Dažniausiai vertinant gydymo režimo laikymąsi klinikinių tyrimų metu bei klinikinėje praktikoje remiamasi pacientų parodymais bei suvartotų tablečių skaičiavimu. Pastaruoju metu buvo sukurta įvairių prietaisų, padedančių tiksliau įvertinti paskirto gydymo laikymąsi. Vienas jų – elektroninis įrenginys, registruojantis vaistų buteliuko dangtelio atidarymo datą ir laiką. Manoma, kad tokia elektroninė stebėjimo sistema galėtų padėti pagerinti paskirto gydymo
režimo laikymąsi.
Neseniai atlikto ELECTRA klinikinio tyrimo metu buvo vertinama, ar elektroninio vaistų buteliuko naudojimas pagerina lerkanidipino efektyvumą gydant hipertenzija sergančius pacientus. Lerkanidipinas yra trečios kartos vazoselektyvus dihidropiridininis kalcio kanalų blokatorius (KKB), blokuojantis L tipo kalcio kanalus ląstelių membranose. Šis vaistas pasižymi dideliu lipofiliškumu, kuris lemia lėtesnę ir tolygesnę veikimo pradžią bei ilgesnį veikimo laiką, palyginti su kitais dihidropiridininiais KKB. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad lerkanidipinas yra gerai toleruojamas, šalutiniai poveikiai pasireiškia retai ilgalaikio vazoselektyvaus veikimo, nesukeliančio simpatinės nervų sistemos aktyvacijos ir refleksinės tachikardijos, dėka. Lerkanidipino efektyvumas buvo įrodytas gydant ir sunkia bei rezistentiška hipertenzija, cukriniu diabetu sergančius pacientus, vyresnio amžiaus žmones. ELECTRA tyrimas buvo daugiacentris atsitiktinės atrankos atviras 12 savaičių trukmės tyrimas, kuriame dalyvavo 1523 pacientai, sergantys lengva ir vidutinio sunkumo hipertenzija. 485 pacientai naudojo elektroninį vaistų buteliuką, o 1038 pacientų gydymo režimo laikymąsi gydytojai vertino pagal suvartotų tablečių skaičių. Paskirto gydymo režimo laikymasis buvo laikomas geru, jei pacientai suvartojo ne mažiau nei 80 proc. paskirtų tablečių. Visiems pacientams buvo skiriama 10 mg lerkanidipino vieną kartą per parą iš ryto tik atsikėlus.
Pacientų būklė buvo vertinama 4 kartus: tyrimo pradžioje bei po 4, 8 ir 12 savaičių. Jei skiriant lerkanidipino 10 mg tikslinis kraujospūdis pasiekiamas nebuvo, buvo skiriamas papildomas gydymas.
Tyrime dalyvavo maždaug po lygiai vyrų (52 proc.) ir moterų. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 63,2±11,3 m. Labiausiai paplitę kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai buvo rūkymas (33 proc.) ir hipercholesterolemija (29 proc.), o dažniausios gretutinės ligos buvo išeminė širdies liga (14 proc.) ir periferinė arterijų liga (6 proc.).
Pradinis vidutinis tiriamųjų pacientų kraujo spaudimas buvo 159,1±10,3/95,3±6,8 mmHg, pulsinis spaudimas buvo 63,8±6,3 mmHg ir tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė. Gydymo laikotarpiu sistolinis kraujo spaudimas (SKS) sumažėjo iki 137,3±9,9 mmHg, o diastolinis (DKS) iki 81,9±6,7 mmHg (p<0,001). 1 pav. parodyti sistolinio ir diastolinio AKS pokyčiai abiejose tiriamosiose grupėse. Po 12 savaičių gydymo lerkanidipinu elektroninį buteliuką naudojusių pacientų grupėje SKS sumažėjo 21,6±14,8 mmHg, o įprastai sekamų pacientų grupėje SKS sumažėjo 22,2±13 mmHg, DKS atitinkamai sumažėjo 12,8±9,2 mmHg ir 13,8±7,8 mmHg (skirtumai tarp grupių nebuvo reikšmingi). Pulsinis kraujo spaudimas elektroninį buteliuką naudojusių pacientų grupėje sumažėjo 8,8±4,1 mmHg, o įpras- tai sekamų pacientų grupėje 8,4±3,9 mmHg. Tyrimo pabaigoje 24,1 proc. buvo skiriamas papildomas antihipertenzinis gydymas greta lerkanidipino.
Šalutinių poveikių dažnis buvo nedidelis (5,4 proc.) ir tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė: daugiausia pasitaikė edemų (2,7 proc.), galvos skausmo (1,4 proc.), karščio pylimo (0,7 proc.), galvos svaigimo (0,4 proc.), odos bėrimų (0,2 proc.).
2 pav. parodyta pacientų dalis abiejose tiriamosiose grupėse, kuri gerai laikėsi paskirto gydymo (t.y. suvartojo daugiau nei 80 proc. paskirtų tablečių kiekio). Paskirto gydymo laikymasis buvo panašus ir elektroninį buteliuką naudojusių pacientų grupėje, ir įprastinio stebėjimo grupėje. Ta dalis pacientų, kurie patyrė šalutinių poveikių, blogiau laikėsi paskirto gydymo: suvartojo 67 proc. paskirtų vaistų, palyginti su pacientais, kurie nepatyrė šalutinio poveikio ir kurie suvartojo 87 proc. paskirtų vaistų (skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05). Didesnis kraujo spaudimo sumažėjimas buvo nustatytas tiems pacientams, kurie geriau laikėsi paskirto gydymo (3 pav.). Šalutinių poveikių pasireiškimo dažnis ir kraujo spaudimo sumažėjimas buvo panašus pacientams, kuriems buvo ir kuriems nebuvo gretutinės širdies ir kraujagyslių patologijos.
Taigi šio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad elektroninio vaistų buteliuko naudojimas pagerintų paskirto gydymo laikymąsi. Šie gana netikėti rezultatai galėtų būti paaiškinti tuo, kad lerkanidipinas labai gerai toleruojamas ir įprasto stebėjimo grupėje paskirto gydymo laikymasis taip pat buvo geras (>90 proc.). Kadangi gydymo režimo laikymasis tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė, tai ir pasiektas kraujo spaudimo sumažėjimas buvo panašus. Tai dar kartą parodo, kad antihipertenzinio vaisto efektyvumas priklauso ne tik nuo jo kraujo spaudimą mažinančio poveikio, bet ir nuo toleravimo. Tai ypač gerai matosi tiriant pacientus, kuriems pasireiškė šalutinių poveikių ir kurie blogiau laikėsi paskirto gydymo, todėl buvo pastebėtas mažesnis kraujospūdžio sumažėjimas. Tai patvirtina, kad gydymas gerai toleruojamais vaistais, sukeliančiais nedaug šalutinių poveikių, yra geriau priimamas pacientų, jo geriau laikomasi ir yra pasiekiama geresnė kraujospūdžio kontrolė.
Apibendrinimas
Gydant lerkanidipinu 12 savaičių hipertenzija sergančius pacientus panašus antihipertenzinis poveikis buvo nustatytas tiek naudojant elektroninį vaistų buteliuką, tiek ir įprastą stebėjimo metodiką.
Šie rezultatai patvirtina, kad geras lerkanidipino toleravimas lemia gerą paskirto gydymo laikymąsi (>90 proc.) ir efektyvų kraujo spaudimo mažinimą. Šis tyrimas dar kartą patvirtina kitų klinikinių tyrimų rezultatus, kad lerkanidipinas yra pasirinktinas vaistas gydant hipertenzija sergančius pacientus kasdienėje praktikoje, taip pat ir vyresnio amžiaus pacientus.
Parengė dr. Dovilė Karčiauskaitė
Parengta pagal Barnios V., Escobar C., Navarro A. et al. Antihypertensive
effectiveness of lercanidipine administered using
an electronic pillbox compared with usual care in a cohort of
mild-to-moderately hypertensive patients: the ELECTRA study
// Therapy – 2007, 4, p. 433–440.