Pagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta.
Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė.
Simptomai, kuriuos turėtume žinotiGimdos kaklelio vėžys (GKV) – viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti ankstyvos ikivėžinių pokyčių stadijos, kai po adekvataus gydymo 95–100 proc. atvejų pasveikstama. Kita vertus, gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacijų ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir išoriškai nesimato. Tik navikui skverbiantis gilyn, peraugant kraujagysles ir aplinkinius organus, atsiranda ir negalavimai. Dažniausiai pirmasis, tačiau jau progresavusios ligos požymis – kontaktinis kraujavimas, kraujavimas tarp menstruacijų arba nereguliarūs kraujavimai. Tai yra rimti signalai, pranešantys, kad į medikus moteris turėtų kreiptis nedelsdama.
Vėlesnėse stadijose kraujavimas intensyvėja, ima skaudėti dubens sritį, o, vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, sutrinka tuštinimasis ar šlapinimasis. Kiti požymiai priklauso nuo to, kur ir kiek išplitęs navikas. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra 35–49 metų amžiaus moterų.
Programos nauda akivaizdi
Pastaraisiais metais vis dar užregistruojama santykinai daug naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų: 2004 metais – 570, 2005 m. – 500, 2006-aisiais, negalutiniais duomenimis, jų nustatyta apie 415. Ypač skaudu tai, kad mirtingumas nuo šios ligos dar tebėra labai didelis – pasaulinėje moterų mirčių nuo vėžio struktūroje, gimdos kaklelio vėžiui tenka trečioji vieta.
Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga minėtomis gimdos kaklelio ligomis ir jų gydyti nebūtina. Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris kas 1–3 metus turėtų atlikti PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą), rodantį ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus.
Taigi, siekiant sumažinti Lietuvos moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, mūsų šalyje 2004-ųjų vidury startavo valstybinė gimdos kaklelio patikros programa (toliau – Programa). Vertinant Lietuvos vėžio registro gimdos kaklelio vėžio rodiklių dinamiką, galima teigti, kad nuo prevencinių priemonių įgyvendinimo pradžios sergamumo ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis išaiškinimas smarkiai išaugo, ir tai yra tiesioginis Programos įgyvendinimo rezultatas. Iki Programos pradžios invazinio gimdos kaklelio vėžio buvo nustatoma kelis kartus daugiau nei ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Dabar beveik 1,5 karto daugiau nustatoma ikivėžinių gimdos kaklelio atvejų nei vėžio.
Gera žinia: jei moterys dalyvautų Programoje, daugiau nei 90 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Programa veiksminga ir padeda užkirsti kelią invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Pagal Programą, 25–60 m. amžiaus moterims kas 3 metus gimdos kaklelio citologinius tepinėlius apmoka Valstybinė ligonių kasa. Šioms moterims tereikia kreiptis į šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra prisirašiusios, akušerį-ginekologą. Tyrimas atliekamas greitai, yra visiškai neskausmingas. Moterims, kurios nepatenka į šią amžiaus grupę, pirmą kartą atlikti testą siūlyčiau po metų nuo pirmųjų lytinių santykių pradžios.
Ligos profilaktika yraPirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika labai sumažintų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Pirminei profilaktikai priskiriamas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, šių veiksnių pašalinimas ir jų įtakos mažinimas.
Pirmiausia svarbu moterų žinios apie žmogaus papilomos virusą ir šios infekcijos paplitimo mažinimą (vengimas užsikrėsti, profilaktika skiepais).
Taigi, gerindami ankstyvą diagnostiką ir efektyviau išaiškindami ikivėžines gimdos kaklelio patologijas, taip pat skatindami moteris aktyviau dalyvauti Programoje, galime pasiekti sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimo.
Pakitimai – dar ne vėžys
PAP tyrimo pakitimai nereiškia gimdos kaklelio vėžio diagnozės. Jei ląstelių pakitimai nedideli, testą rekomenduojama pakartoti. Jei ir po kelių mėnesių pakartojus tyrimus pakitusios ląstelės išlieka, gydytojas atlieka papildomus tyrimus – kolposkopiją, biopsiją.
Nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, dažniausiai užtenka nedidelės apimties operacijos (konizacijos), ir pacientė pasveiksta. Dėl to ir rekomenduojama tikrintis profilaktiškai pas ginekologą, nes ši stadija nesukelia jokių simptomų, ir ligą galima nustatyti dar nesant invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Pažangus gydymo būdas –lazeriuKonservatyvus tausojamasis chirurginis gydymas, kuris atliekamas „GK klinikoje“, – pakitusios gimdos kaklelio srities vaporizacija arba konizacija lazeriu. Metodo esmė – pažeistų audinių išdeginimas ar pašalinimas. Lazeriu galima kontroliuoti skleidžiamos bangos ilgį, nukreipti spindulį į tiksliai norimą vietą. Audinys sudega, virsta garais (angl., vapour) ir anglimi. Toks ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas nepalieka randų ir nesutrikdo kaklelio funkcijos, o žaizda per tris savaites apsitraukia nauju sveiku daugiasluoksniu epiteliu. Dabar šios procedūros metu taikoma vietinė anestezija. Gerų rezultatų pasiekiama iki 96 proc. ligonių. Tai plačiai taikomas būdas ikivėžinėms gimdos kaklelio ligoms gydyti. Procedūra iš dalies finansuojama iš valstybinės ligonių kasos.
Skiepai ginekologo nepakeisYra ir vakcina, kuri apsaugo nuo tų žmogaus papilomos viruso tipų, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio vėžio sukėlėjais. GK klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 merginų, parodė, kad pasiskiepijusios moterys rečiau lankosi pas ginekologą. Jos pervertina vakcinas ir mano, kad skiepai leis bent kelerius metus apsieiti be ginekologo apžiūros. Tačiau ir pasiskiepijus, ginekologo kabineto išvengti nepavyks. Tiesa, bijoti jo nereikia. Priešingai, juk laiku atlikta patikra – paprastas ir neskausmingas būdas išvengti rimtos ligos.
***
Suomijoje yra 5,2 mln. gyventojų, o nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 100 moterų. Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, tačiau ši liga nusineša apie 250 moterų gyvybių, t.y. tris kartus daugiau.
Kodėl suomiai pasiekė tokių gerų rezultatų? Visų pirma todėl, kad kiekviena moteris vieną kartą per trejus metus yra kviečiama pas ginekologą pasitikrinti dėl gimdos kaklelio patologijos. Reikia pabrėžti – yra kviečiama. Deja, Lietuvoje ligos profilaktika priklauso nuo moters požiūrio į savo sveikatą.
Moters lytinės sistemos anatomija