Kas yra histerosalpingografija?
Histerosalpingografija, taip pat vadinama uterosalpingografija, yra moterų gimdos ir kiaušintakių tyrimas rentgeno spinduliais, naudojant specialią rentgeno spindulių formą, vadinamą fluoroskopija, ir kontrastinę medžiagą. Kai gimda ir kiaušintakiai pripildomi tirpstančios vandenyje kontrastinės medžiagos, rentgenologas gali įvertinti organų anatomiją ir funkcionavimą.
Kada histerosalpingografija atliekama?
Histerosalpingografija pirmiausia atliekama tirti moteris, kurios turi sunkumų pastoti. Gydytojas radiologas įvertina gimdos ertmės formą, struktūrą bei kiaušintakių pratakumą.
Kaip reikėtų pasiruošti histerosalpingografijos tyrimui?
Histerosalpingografijos procedūrą geriausia atlikti esant savaitei po menstruacijų ir prieš ovuliaciją, įsitikinant, kad moteris nėra nėščia procedūros metu. Reikia informuoti savo daktarą ar technologą prieš procedūrą, jei pacientė serga lėtiniu dubens uždegimu, sukeltu infekcijos, ar neišgydyta lytiškai plintančia liga.
Naktį prieš procedūrą pacientei gali būti duodama lengvų raminamųjų ar kitų vaistų, kad sumažėtų diskomfortas. Kai kurie gydytojai išrašo antibiotikų prieš ir/arba po procedūros. Reikia informuoti gydytoją, kokių vaistų vartojama ir kam pacientė alergiška, ypač jei pasireiškia jautrumas kontrastinei medžiagai. Taip pat būtina informuoti savo daktarą apie neseniai buvusias ligas ir sveikatos būklę.
Prieš tyrimą pacientės gali būti paprašyta nusirengti kai kuriuos drabužius ir apsirengti chirurginį chalatą.
Taip pat bus paprašyta nusiimti visus metalinius daiktus ar rūbus, kurie gali kliudyti rentgeno nuotraukoms atlikti.
Kaip atliekama histerosalpingografija?
Pacientė paguldoma ant tyrimo stalo ant nugaros taip, kad keliai remtųsi į krūtinę. Į makštį yra įkišamas skėtiklis, o kateteris įkišamas į gimdos kaklelį. Skėtiklis pašalinamas, ir pacientė atsargiai paguldoma fluoroskopinės įrangos apačioje. Pro kateterį kontrastine medžiaga pradedama užpildyti gimdos ertmę ir padaromos fluoroskopinės nuotraukos.
Kai kuriais atvejais pacientės bus paprašyta pailsėti ir palaukti apie pusvalandį, kad vėliau būtų atlikta rentgeno nuotrauka. Kai kuriais atvejais rentgeno nuotraukos gali būti daromos kitą dieną.
Histerosalpingograma vidutiniškai trunka apie 30 minučių.
Kas jaučiama histerosalpingografijos metu?
Gali būti jaučiamas lengvas diskomfortas, kai kišamas kateteris ir įšvirkščiama kontrastinė medžiaga, bet tai trunka neilgai. Taip pat gali būti lengvai sudirginama pilvaplėvė, atsirasti nedidelis ir trumpalaikis pilvo skausmas.
Kaip jaučiamasi po histerosalpingografijos?
Po procedūros galima imtis savo įprastos veiklos ir normaliai maitintis.
Kokie histerosalpingografijos privalumai?
- Histerosalpingografija yra minimaliai invazinė ir retai sukelia komplikacijas.
- Histerosalpingografija yra palyginti trumpa procedūra, kurios dėka gaunama vertinga informacija apie įvairias anomalijas, kurios sukelia nevaisingumą.
- Po procedūros pacientės organizme nelieka jonizuojamosios spinduliuotės.
- Rentgeno spinduliai paprastai nesukelia šalutinio poveikio.
Kokie histerosalpingografijos trūkumai?
- Visuomet didėja susirgimo vėžiu rizika dėl jonizuojamosios spinduliuotės, tačiau nauda, kurią suteikia tiksli diagnozė, yra didesnė už šią nedidelę riziką.
- Procedūrai naudojamas 1 mSv radiacijos dozė, t.y. tiek, kiek maždaug vidutinis žmogus gauna radiacijos iš aplinkos per keturis mėnesius.
- Jei yra lėtinis uždegimas, dubens infekcija ar neišgydyta lytiškai plintanti liga, būtina informuoti gydytoją ar technologą prieš procedūrą, – taip išvengiama ligos paūmėjimo.
- Moterys visuomet turi informuoti savo gydytoją ar rentgeno technologą, jei yra bet kokia nėštumo tikimybė.
Paruošė Liudas Erencas,
Žurnalas “Gydymo menas”