Straipsnį parengė:
Doc. Diana Ramašauskaitė
Akušerė ginekologė,
VULSK Akušerijos ir
ginekologijos centras
Vilija Sniečkuvienė
Akušerijos ir ginekologijos
gydytoja rezidentė,
VULSK Akušerijos ir
ginekologijos centras
Sveikatos istorija
Pirmiausia surenkama kruopšti moters sveikatos istorija: amžius, ūgis ir svoris, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, persirgtos ligos, skiepai, pirmosios menstruacijos, jų ciklas, lytinio gyvenimo istorija, buvę nėštumai, vartotos kontracepcijos priemonės. Su gydytoju aptarsite jūsų darbo sąlygas, taip pat svarbi yra jūsų partnerio sveikata, jo amžius, žalingi įpročiai, jūsų abiejų šeimose pasitaikiusios ligos, genetiniai sutrikimai. Dažniausiai sveikoms moterims nebūtina atlikti jokių tyrimų, nebent juos rekomenduotų prižiūrintis gydytojas, atsižvelgęs į jūsų sveikatos istorijos duomenis, pvz., gali pasiūlyti atlikti gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimą. Šioms moterims rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgšties preparatus (bent vieną, o geriausiai 3 mėnesius iki pastojant), laikytis visavertės mitybos, būti fiziškai aktyvioms, nevartoti alkoholio, nerūkyti. Nesirgusioms raudonuke gali būti pasiūlyta pasiskiepyti nuo šios ligos naujagimio įgimtos raudonukės profilaktikai. Rekomenduojama ir gydytojo odontologo konsultacija, profilaktinė burnos higiena ir prireikus dantų gydymas. Tuomet rekomenduojami reguliarūs lytiniai santykiai, galima atlikti ovuliacijos testus mėnesinių ciklo viduryje.
Gyvenimo būdas
Planuojančioms pastoti moterims turėtų būti svarbi jų sveika mityba, reguliari aktyvi fizinė veikla, streso valdymas. Per mažai sveriančioms ar turinčioms antsvorį moterims prieš pastojant rekomenduojama pasiekti normalią kūno masę (KMI 18,5 – 24,9). Taip
pat svarbu nevartoti alkoholio, bent jau per savaitę suvartoti ne daugiau kaip 1 alkoholio vienetą (pvz., 100 ml raudonojo vyno). Rūkančioms moterims siūloma aktyviai ieškoti pagalbos ir mesti rūkyti dar iki pastojant. Nėra nustatyta nežalingo tabako kiekio, dėl to pastojus per dieną surūkomų cigarečių skaičiaus sumažinimas
vaisiaus būklei yra geriau, tačiau nežymiai. Kenksmingomis darbo sąlygomis dirbančiosioms rekomenduojama aptarti su darbdaviu galimybę pakeisti darbo sąlygas jau iki nėštumo.
Vyresnės nei 35 metų moterys
Vyresnės nei 35 metų moterys turi didesnę nevaisingumo, nėštumo komplikacijų (pvz., nesivystančio nėštumo, persileidimo, nėščiųjų (gestacinio) diabeto), kai kurių vaisiaus chromosomimių ligų riziką. Dėl to šios moterys pastojusios prižiūrimos atidžiau, joms rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija.
Ankstesni nėštumai
Gydytojas paklaus apie ankstesnius nėštumus, ar turėjote nesivystančių nėštumų, ar buvo nutrauktų nėštumų. Būtinai papasakokite apie buvusias komplikacijas: padidėjusį kraujospūdį, nėščiųjų diabetą, priešlaikinį gimdymą, gimdymo komplikacijas. Moterims, kurios praeityje yra gimdžiusios nervinio vamzdelio formavimosi defektų turinčius naujagimius (pvz., įskilas stuburas), gali būti pasiūlyta vartoti didesnes folio rūgšties dozes. Jei buvo atliktas cezario pjūvis, svarbu žinoti jo priežastį, ir, jei įmanoma, pateikite kuo daugiau informacijos apie jums atliktą operaciją, taip bus galima iš anksto aptarti gimdymo po cezario pjūvio galimybes. Jei jūs jau turite vieną ar kelis augančius mažylius, kito nėštumo planavimas yra svarbus ne tik požiūriui ,,išauginti visus vienu vargu“.
Trumpas laiko tarpas tarp nėštumų gali būti susiję su motinos ir būsimo kūdikio sveikatos sutrikimais. Trumpesnis nei 12 mėnesių tarpas tarp nėštumų didina placentos prisitvirtinimo (priaugimo, žemos padėties) komplikacijų riziką, antrąjam pametinukui dažniau nustatomas autizmas. Manoma, kad, esant mažiau nei 18–24 mėnesiams po ankstesnio gimdymo ir žindymo, moterys nėra visiškai pasiruošusios naujam nėštumui ir gimdymo stresui, jų geležies, folio rūgšties atsargos organizme gali būti nepakankamos, dėl to tokios moterys dažniau gimdo mažo svorio, neišnešiotus naujagimius.
Anksti pastojusiai po buvusios cezario pjūvio operacijos didėja gimdos plyšimo pavojus. Manoma, kad optimalus laikas pastoti – atšventus prieš tai gimusio vaiko antrą – trečią gimtadienį.
Nėštumo planavimas po buvusio nėštumo nutrūkimo Persileidimu vadinamas savaiminis nėštumo nutrūkimas per pirmas 22 nėštumo savaites.
Maždaug 10–20 proc. nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu. Tikrasis skaičius, ko gero, yra dar didesnis, tačiau nėštumai nutrūksta anksti, kol moteris dar nežino esanti nėščia. Tai gali būti labai skausminga patirtis ypač kruopščiai planavusioms ir laukusioms
moterims. Dauguma persileidimų įvyksta būtent dėl vaisiaus genetinių anomalijų, ir tokios moterys gali normaliai pastoti vėliau. Ketinančioms pastoti, patyrusioms vieną ar du savaiminius persileidimus moterims dažniausiai nereikalingi jokie tyrimai. Patyrusioms daugiau nei du persileidimus rekomenduojama atlikti tyrimus dėl antifosfolipidinio sindromo (vadinamojo ,,lipnaus kraujo“ sindromas, susijęs su padidėjusiu trombų formavimusi, persileidimas įvyksta trombams užkišus placentos kraujagysles). Labai retai ir tik tam tikrais atvejais tiriama dėl galimos infekcijos. Gali būti paskirtas ginekologinis ultragarsinis ištyrimas.
Prireikus pacientei gali būti atliekami kiti laboratoriniai tyrimai ar diagnostinės procedūros, gydytojo genetiko konsultacija. Kartais net ir po detalaus ištyrimo nepavysta išsiaiškinti pasikartojančių persileidimų priežasties. Nepaisant to, 60–70 proc. tokių moterų sėkmingai pastoja, išnešioja ir pagimdo sveikus naujagimius.
Nėštumą planuojančios moters ar poros pokalbis su sveikatos priežiūros specialistu yra brandaus ir atsakingo požiūrio į motinystę bei tėvystę požymis. Įvertinus ketinančios pastoti moters sveikatą, dažniausiai rekomenduojama sveika gyvensena ir folio rūgšties preparatų vartojimas. Jei reikia, paskiriamas detalesnis ištyrimas, gydymas, o pastoti rekomenduojama pagerėjus sveikatai ar suvaldžius lėtinės ligos eigą. Šios priemonės skirtos kuo sklandesnei būsimo nėštumo pradžiai ir tolesnei eigai.
Šeimas planuojančias savo būsimus vaikus, visuomet sveikina sveikatos priežiūros specialistai. Žinoma, kad apie pusė visų nėštumų pasaulyje yra neplanuoti, tačiau dauguma moterų pagimdo sveikus naujagimius. Kartais, netgi suteikus visą įmanomą priežiūrą, nėštumo nepavyksta išsaugoti. Šios priežiūros esmė – įvertinti ketinančios pastoti moters sveikatos būklę, imtis profilaktikos priemonių ir, jei reikia, gydyti siekiant sumažinti nepalankių motinos ir vaisiaus sveikatos būklių riziką.’