Migrena žmones kamuoja, matyt, nuo civilizacijos pradžios. Šios ligos simptomus 400 metų prieš Kristų aprašė Hipokratas. Jie nuo to laiko nepakito: priepuolis prasideda gėlimu kaktos srityje, virš akies, skausmas slenka viršugalvio, smilkinio link ir apima visą galvos pusę, stiprėdamas ir pulsuodamas. Kartais jį lydi pykinimas, trumpalaikiai regėjimo sutrikimai: mirguliavimas akyse, „muselės“, veido, galūnių nusilpimas, tirpimas. Esama informacijos, jog migrena kamavo Levą Tolstojų, Zigmundą Froidą, Čarlzą Darviną. Tiems, ką ši liga aplenkė, nesuprantama, kad galvą gali skaudėti taip, jog atrodo, į šukes suskils visas kūnas. Trikdo ir erzina menkiausias garsas, šviesa, judesys… kai skausmas įsisiautėja, įprastiniai nuskausminamieji vaistai ne tik nepadeda, atvirkščiai, tabletė gali išprovokuoti vėmimą. Tokia būsena gali trukti nuo 4 iki 72 val.

Migrena, anksčiau nelabai rimtai vertinta ir vadinta „poniučių liga“, vis labiau plinta, ir šiuo metu jau 10 – 15 proc. žmonių tampa kančia ilgiems metams. Beje, sergančių moterų – triskart daugiau nei vyrų. Tai daugiausia jaunų, darbingo amžiaus žmonių susirgimas. Prasidėjusi paauglystėje, migrena gali tęstis kelis dešimtmečius. Moterims dažnai baigiasi sulaukus menopauzės, panašiai ir vyrams – apie penkiasdešimtuosius metus.

VU Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys sako, jog migrena yra gana rimtas autonominės nervų sistemos sutrikimas. Dažnai besikartojantys galvos skausmais, tarp kurių – ir migrenos priepuoliai, nuo kurių kenčia daugiausia išsivysčiusių kraštų gyventojai, norintys būti sveiki ir gyventi komfortiškai, labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, todėl medikai ir mokslininkai, priešingai ilgai gyvavusiai viešajai nuomonei, šią ligą vertina rimtai, jos priežasčių pažinimui skiria ilgamečius mokslinius tyrimus, dalijasi naujausia gydymo patirtimi konferencijose, simpoziumuose.

Kaip atpažinti migreną?

Migrenos priepuoliai gali būti įvairūs – ir labai silpni, ir stiprūs, labai užsitęsę. Einant laikui, kai kuriems žmonėms migrenos priepuoliai dažnėja ir sunkėja. Dėl bet kokio galvos skausmo, kurio priežastis gali būti įtampa, stresas, peršalimas gal ir nebūtina kreiptis į gydytoją. Daugeliui žmonių paprastai tos priežastys aiškios, ir problemų nekyla. Tačiau jeigu galvos skausmų tipas ir pobūdis keičiasi, jeigu jie tampa netikėtai dažni arba stiprūs, reikalingi neurologiniai, instrumentiniai, laboratoriniai tyrimai. Tik juos atlikus galima patikslinti diagnozę – gal būt, tai ne migrena, o kitokios kilmės ir pobūdžio galvos skausmas. Ne tik pati migrena per daugelį metų keičia savo charakterį – ir priepuolių dažnis, ir stiprumas keičiasi, bet žmogus gali susirgti ir kita liga, taip pat pasireiškiančia galvos skausmais. Tarkime, tai gali būti kraujagyslių liga (aneurizma, kraujagyslių išsiplėtimai, plyšimai ir t.t.) netgi tuo atveju, jeigu jis daugelį metų serga migrena. Todėl pasikeitus skausmo pobūdžiui, būtina kreiptis į specialistą, kuris atliks tyrimus ir atidžiai išanalizavęs nustatys priežastį kiekvienu konkrečiu atveju.

Profesorius V. Budrys teigia, jog nestiprius migrenos priepuolius kai kada pavyksta sustabdyti išgėrus įprastų nuskausminamųjų, tokių kaip paracetamolis, aspirinas, kofeinas arba kombinuotų vaistų iš tų pačių preparatų. „Tačiau tai tik pradinis migrenos gydymo etapas. Šiuo metu yra gerokai specifiškesnių ir stipriau veikiančių vaistų nuo migrenos. Juos skirti gali tik gydytojas neurologas, prieš tai ištyręs ligonį ir išsiaiškinęs skausmo priepuolių kilmę. Jeigu migrenos diagnozė jau nustatyta, priepuoliams kartojantis, skirti arba koreguoti gydymą gali ir bendrosios praktikos gydytojas.“

Kas vyksta galvos smegenyse, kad taip labai skauda ?

„Ilgą laiką buvo manoma, kad migrena daugiausia susijusi su kraujagyslėmis. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja, jog į migrenos mechanizmą įtraukta daugelis ir kitų nervų sistemos dalių, dėl to šalia skausmo pasireiškia ir skrandžio diskomfortas, pykinimas, auros reiškiniai,“ – sako prof. V. Budrys. – Pats galvos skausmas kyla dėl kraujagyslių išsiplėtimo, o auros reiškiniai dažniausiai susiję su tam tikrų smegenų pusrutulių dalių kraujagyslių susitraukimu. Veikia daugybė faktorių, veiksnių. Vienų žmonių nervinės struktūros reaguoja į migrenos provokacinius veiksnius (trigerius), tokius kaip raudonas vynas, fermentiniai sūriai, riešutai, tam tikri kvapai, klimatinės juostos pasikeitimas, miego trūkumas ar perteklius, o kitų – nereaguoja.

Dėl tam tikrų smegenų struktūrų sudirginimo, netgi dėl tokio pat kraujagyslių išsiplėtimo, vieniems žmonėms galvą skauda, o kitiems – ne. Tai priklauso ir nuo galvos kraujagyslių tonuso, ir nuo tam tikros jutiminės nervų sistemos pakitimų. Migrenos priepuoliai išsivysto dėl viso komplekso tam tikrų, kol kas dar ne visiškai išaiškintų, pakitimų. Migrena yra autonominės nervų sistemos, kuri valdo mūsų organizmą nepriklausomai nuo valios ir noro: reguliuoja kvėpavimą, širdies plakimą ir t.t., sutrikimas. Autonominę sistemą įtakoja darbo krūvis, stresai, nervinė įtampa, aplinkos užterštumas ir kiti faktoriai. Galvos skausmai kamuoja viso pasaulio žmones, tik tose šalyse, kur tenka galvoti apie kasdienį išgyvenimą, jie tampa antraplaniais… Šalyse, kur žmonės siekia visapusės gyvenimo kokybės, jie tampa gana rimtu trukdžiu.“

Skausmas – sveikatos sargas

Daliai kantriausių lietuvių atrodo, kad su migrena, tarsi su namų skriaudėju, galima išgyventi tol, kol ji pati atsitrauks… Taip, deja, kai kurie ir elgiasi. Todėl su šia liga susiję įvairiausių mitų. Vienas iš jų – skausmo priepuolio metu geriami spazmus atpalaiduojantys vaistai, kitas – baimė, jog galvos skausmas reiškia tik viena: naviką… Prof. V. Budrys teigia, jog spazmus atpalaiduojančių vaistų migrenos priepuolio metu ir taip išsiplėtusioms kraujagyslėms tikrai nereikia, tačiau pasitaiko, kad tokie vaistai padeda. Placebo efektas. O dėl plačiai paplitusios onkofobijos, profesorius sako, jog pastaraisiais metais ji tampa masine. Į neurologus kreipiasi gal 95 proc. ligonių, galvojančių, kad serga onkologine liga. Ši diagnozė pasitvirtina mažiau kaip 0,1 proc., laimei, galvos skausmai yra žymiai gerybiškesnės kilmės, juos riekia gydyti, tačiau – nepervertinti.

„Kokia bebūtų migrena, jos gydyme reikėtų skirti du esminius dalykus,“ – sako prof. V. Budrys. – Vienos grupės vaistai skiriami nutraukti priepuolius, kitos – profilak tiškai, siekiant, kad skausmo priepuolių sumažėtų ir jie rečiau pasireikštų. Tų dalykų dažnai nežino ne tik sergantieji, bet ir gydytojai, kurie nėra pakankami įsigilinę į šios ligos problematiką.“

Vaistus, kurie skirti priepuoliui nuraukti, reikia tam ir taikyti – kuo vaistas bus tinkamesnis, kuo anksčiau juos išgersite, tuo geresnio efekto sulauksite. Tai gali būti ir įprastiniai preparatai, pradedant analginu, aspirinu, paracetamoliu ar kombinuotais jų preparatais, po to – nesteroidiniais analgetikais, malšinančiais skausmą ir uždegimą. Efektyviausiai migrenos priepuolį nutraukia triptano grupės preparatai, tarp kurių yra ilgo veikimo vaistų, ryškiai sumažinančių skausmo atakos laiką. Simpoziumo, skirto migrenos skausmo gydymui metu buvo aptartas ir neseniai į Lietuvą atvežto ilgo veikimo triptano taikymas menstruacinės migrenos, siejamos su lytinių hormonų balanso pakitimais, gydymui. Triptanų skiriama likus 2 dienoms iki numatomo migrenos priepuolio, ir jis vartojama 6 dienas kiekvieno mėnesinių ciklo metu.

Priklausomybė nuo vaistų

„Kita vaistų grupė – profilaktiniai medikamentai, kurie migreninio galvos skausmo priepuolio nenutraukia. Jie skiriami pacientams, kuriems priepuoliai kartojais dažniau kaip 2-3 kartus per mėnesį. Vaistus reikia vartoti keletą mėnesių kasdien, siekiant kaip įmanoma išvengti arba bent jau sumažinti skausmo atakų. Juos privalo parinkti gydytojai neurologai, atsižvelgdami į ligos eigą ir kitus paciento susirgimus. Jeigu vartojant profilaktinius vaistus ištinka migrenos priepuolis, jį reikia malšinti vaistais, skirtais priepuoliui nutraukti. Tuos dalykus turi žinoti ne tik gydytojai. Kiekvienas migrenos kamuojamas žmogus turi išmanyti, kaip valdyti savo ligą, su kuria tenka gyventi ilgus metus,“ – sako prof. V. Budrys. Kaip parodė Suomijoje atliktų tyrimų rezultatai, vartojant tinkamai parinktus, modernius ilgo veikimo preparatus, galima sėkmingiau kontroliuoti migrenos skausmo atakas, o svarbiausia, vaistų prireikia žymiai mažiau. Nesilaikant pasaulyje pripažintų gydymo algoritmų, susiduriama su pripratimo prie vaistų problemomis. Norint nutraukti migrenos priepuolį ne specialiais, bet kitais skausmą malšinančiais preparatais, jų prireikia labai daug. Jeigu priepuoliai dažni, vaistų tenka vartoti dažnai, o tai skatina pripratimą. Reikia įsidėmėti, jog nėra nekaltų analgetikų, prie jų visų priprantama. Tai – rimti dalykai, dėl kurių susirūpinę viso pasaulio mokslininkai ir medikai – atsiradus pripratimui, galvos skausmą sukelia patys vaistai.“

Esminis klausimas

Ką daryti, norint išvengti migrenos? „Pradėti galima nuo paprastų dalykų, kurių galima išvengti: jeigu galvos skausmą išprovokuoja šokoladas, raudonas vynas arba tam tikri kvepalai, galima jų atsisakyti. Tačiau jeigu migrena sutampa, tarkime, su menstruacijų ciklu, ją reikia gydyti. Viską, kas nutinka pirmą kartą arba ryškiai pasikeičia, būtina ištirti,“ – įsitikinęs profesorius.

– Nesvarbu, ar žmogui 16, ar 60 metų, patyręs stiprų galvos skausmo priepuolį, jis turi kreiptis į gydytoją. Jeigu galvos skausmai, kuriuos jis patyrė ir anksčiau, pasunkėjo, padažnėjo, pakeitė charakterį, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nusiųstų neurologo konsultacijai. Tik ištyrus ir išsiaiškinus, galima nustatyti tinkamą diagnozę ir parinkti efektyviausią gydymą.“

 

Parengė Valentina Jakimavičienė