Gydytojai teigia, kad kuo toliau, tuo daugiau pacientų į juos kreipiasi dėl įvairių nerimo sutrikimų ir nesugebėjimo „susitvarkyti“ su savo jausmais. Tai rodo ir statistiniai duomenys – vis didesni kiekiai vaistų išrašoma nerimo sutrikimams, panikos priepuoliams ir depresijai gydyti. Iš tiesų, šiuolaikinis gyvenimo tempas dažną asmenį tiesiog išmuša iš vėžių – turi suspėti tinkamai pasirūpinti savo vaikais, kokybiškai dirbti (kartais net keliuose darbuose) ir siekti puikių rezultatų, galbūt net studijuoti ir nepamiršti kultūrinio gyvenimo. Mėgstamiems pomėgiams ir poilsiui dažnai tiesiog nelieka laiko, užmirštame save ir meilę sau. Toks neįtikėtinas tempas paskatina kasdien jausti lėtinį stresą, o kartais netgi patirti nervingumo priepuolių, kurie gali apakinti blaivą protą ir priversti prikalbėti mylimiems žmonėms baisių dalykų, apšaukti savo vaikus, nemaloniai atkirsti vadovui. Lėtinis stresas kenkia ir sveikatai, mat nuolat alinamos gyvybiškai svarbios sistemos. Kadangi vėliau daugeliu atvejų dėl tokių emocijų proveržių tenka gailėtis, pradedame ieškoti būdų, kaip galėtume save nuraminti iš karto, vos tik pajuntame kylančią įtampą. Jei mokėsime susitvarkyti su blogomis emocijomis, tuomet labai tikėtina, kad išmoksime dar labiau džiaugtis ir maloniais dalykais. Štai keletas paprastų patarimų, kaip greitai nuslopinti įtampą ir atgauti pusiausvyrą.
1) Pripažinkime savo jausmus. Pripažinimas – pirmas žingsnis į geresnę savijautą. Žmogus yra įvairialypė būtybė – visiškai normalu jausti ir „blogus“, ir „gerus“ jausmus. Jei suprasime, kad dabar jaučiame pyktį, stiprų nusivylimą, liūdesį ar frustraciją, pasakykime sau: „Taip, šiuo metu jaučiu didelį pavydą, pyktį ar nusivylimą. Tai visiškai normalu, nes žmogus jaučia įvairius jausmus. Pasistengsiu nusiraminti ir įsiklausyti į savo kvėpavimą“. Dažnai pakanka tik suvokimo, kad blogas pojūtis – ne į naudą ir netrukus pasijuntama geriau. Taip jau pačioje pradžioje gali būti užkertamas kelias įtampos augimui.
2) Suskaičiuokime iki 10 (ar daugiau, jei reikia) ir ramiai pakvėpuokime. Pradėjus šaukti ant savo vaiko dėl to, kad jis nevalgo visą valandą gamintų pietų, reikėtų įsivaizduoti, kaip atrodome iš šono. Mus apėmusios tokios stiprios emocijos, kad galėjome netgi užmiršti kvėpuoti ar balsą pakelti taip stipriai, kad vaikas nebežinojo, kaip reaguoti į tokį jausmų proveržį. Jei jaučiame, kad ir vėl kyla įtampa, šiek tiek atsitraukime nuo galimo dirgiklio, paskaičiuokime ir pakvėpuokime. Pabuvimas su savimi – kartais geriausias vaistas.
3) Priimkime į save mus užplūstančią ramybės bangą. Viskas priklauso tik nuo mūsų reakcijų į aplinką. Kadangi esame mąstančios ir stiprią vaizduotę turinčios būtybės (būtent tuo ir skiriamės nuo visos gamtos), galime patys „susikurti“ ir mus užplūstančią ramybės bangą. Šį harmoniją teikiantį pojūtį sukurti galime įvairiai – vieniems pakanka pabūti su savimi ir atlikti kvėpavimo pratimų, kitiems patinka skrieti su dviračiu ir pajusti visišką laisvę. Tai reiškia, kad kiekvienam žmogui reikia turėti bent kokią mėgstamą veiklą, kuri padeda atsipalaiduoti ir nusikratyti nuo pečių visą įtampą. Beje, galime įsivaizduoti, kad mūsų pečius slegia blogos emocijos ir tiesiog juos „nupurtyti“ nuo galvos iki pačių pirštų galiukų. Būkime išradingi, mylėkime save ir taip ne tik greičiau atsikratysime blogų jausmų, bet jie mus aplankys ir žymiai rečiau.
Šaltinis | Pasveik.lt