+0
-1
-1

Kūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE.

Kaip palaipsniui įvesti maisto produktus nustojus maitinti kūdikį motinos pienu?

Žindymas – gamtos dovana. Motinos pienas sparčiai augantį kūdikį aprūpina naudingomis medžiagomis, kurių nėra jokiame kitame maiste, saugo nuo infekcinių ligų, stiprina imunitetą. Vien tik motinos pienu kūdikį reikėtų maitinti bent iki 6 mėnesių. Jei turite pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, galite būti ramios, kad pirmus šešis gyvenimo mėnesius motinos pienas visiškai patenkina kūdikio mitybos poreikius.

Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio maitinamo kūdikio mitybos poreikiams patenkinti reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą, nes dygsta pirmieji dantukai, skrandukas pradeda geriau virškinti įvairesnį maistą.

Iki vienerių metų amžiaus kūdikis turėtų gauti įvairių papildomų produktų: daržovių, kruopų košių, mėsos, vaisių bei jų sulčių. Tai galima paruošti namų sąlygomis arba nusipirkti paruošto maistelio. Turėdamos laiko ir noro mamos gali paruošti bulvių, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ar kruopų košių.

Kodėl svarbi taisyklinga mityba kūdikystėje?

Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimo riziką vyresniame amžiuje. Mokslininkų nuomone, netaisyklinga mityba kūdikystėje (kai su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebalų rūgščių kiekis) gali tapti koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežastimi. Nepageidautinas ir didesnis cukraus kiekis, esantis papildomuose maisto produktuose, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.

Kada kūdikiui duoti atsigerti vandens ar arbatos?

Motinos pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus nereikia duoti vandens, arbatėlių, sulčių ir tyrelių, nes pienas visiškai patenkina skysčių poreikį.
Vandens, arbatos, sulčių duokite tik tuomet, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Aišku, vanduo, arbata ar sultys niekada nepakeis motinos pieno, adaptuoto mišinio, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.

Reikėtų žinoti, kad iki 12 mėnesių amžiaus kūdikiui paruošti skysčiai yra nesaldinami jokiu cukrumi – nei sacharoze, nei fruktoze, nei gliukoze ar medumi. Visos cukraus rūšys vienodai kenkia dantims.

Kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojama dažnai gerti juodą, žalią bei ramunėlių arbatą, kadangi jose esantis taninas sujungia geležį ir taip slopina jos pasisavinimą. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl jų arbatos kūdikiams taip pat nerekomenduojamos.

Kai kurie mitybos specialistai siūlo pirmiau duoti kūdikiams daržovių, o tik vėliau – vaisių ir jų sulčių, nes vaisiai yra saldesni ir noriau valgomi. Kokia jūsų nuomonė?

Būtent dėl šios priežasties geriau kūdikį pradėti maitinti nuo mažiau skanių maisto produktų. Kai kurie kūdikiai, paragavę skanesnio maisto, gali atsisakyti valgyti daržovių ar kruopų košes. Todėl rekomenduojama į dietą iš pradžių įtraukti daržovių ar kruopų košes, o tik vėliau vaisius ir jų sultis.

Kokiems vaisiams reikėtų skirti pirmenybę, o kurių verčiau atsisakyti?

Alergijos profilaktikai natūraliai maitinamo kūdikio nerekomenduotina anksti, t.y. iki 4-6 mėn. duoti sulčių ir tyrelių.

Vaisiai, uogos ir daržovės yra vertingesnės už pagamintas sultis. Todėl pastarosios neturėtų pakeisti natūralių vaisių, uogų ir daržovių. Jie duodami valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti geležį. Prie kiekvieno naujo vaisiaus pratinkite palengva.

Sultys rekomenduojamos tik tada, kai kūdikis jau gali gerti iš puodelio. Koncentruotos ar skiestos sultys slopina apetitą, todėl jų kiekį ribokite. Geriausiai tinka obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių sultys, jas gaminkite prieš pat vartojimą.

Pirmąją dieną sulčių duokite tik iki 12 lašų ir kasdien po truputį kiekį didinkite. Kai kūdikis įpras gerti vienos rūšies sultis, duokite ir kitokių – morkų, burokėlių, slyvų, spanguolių.

Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys labiau tinka kūdikiams, kurie dažnai tuštinasi skystesnėmis išmatomis.
Braškių, žemuogių, agrastų sulčių duokite atsargiai, nes kūdikiai dažnai jų netoleruoja.

Iki vienerių metų nerekomenduojama duoti morkų, taip pat vynuogių sulčių, nes nuo jų žarnyne gerokai sustiprėja rūgimo procesai, pučia pilvą.

Kai neturite natūralių, duokite specialiai kūdikiams ir vaikams pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Iš pradžių jų duokite vienos rūšies, o po 1–2 savaičių, įsitikinus, kad kūdikis jas gerai toleruoja, nėra joms alergiškas, galite pasiūlyti ir kitokių.

Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų nereikia duoti suaugusiems skirtų konservuotų sulčių.

O kada mažyliui galima duoti vaisių tyrės?

Kai kūdikis valgo daržovių ir kruopų košes, geria sultis, galima pradėti duoti ir vaisių tyrės. Iš pradžių jos duokite pusę šaukštelio kelis kartus per dieną, paskui palaipsniui kiekį didinkite.

Trintą obuolį vietoje sulčių galite duoti kelis kartus per dieną tarp maitinimų. Nereikėtų duoti iš keleto vaisių, uogų, daržovių (ypač, jei jos neauga Lietuvoje) susidedančių tyrelių su įvairiais priedais (medumi, grietinėle, šokoladu), nes kūdikis gali kurio nors produkto netoleruoti.

Kai kūdikis pripranta prie vienos vaisių tyrelės, t.y. valgo ją ne trumpiau kaip 7–10 dienų ir nėra jokių netoleravimo požymių, pradedama duoti ir kitos tyrelės.

Kaip parduotuvėje išsirinkti kokybišką tyrelę?

Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse, kruopų košėse yra kūdikiui reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Kai kurios tyrės, košės yra praturtintos vitaminais, geležimi.

Geriau pirkti tas be druskos ir cukraus. Jei etiketėje pažymėta „be cukraus”, vadinasi, gaminyje nėra sacharozės, fruktozės arba medaus.

Pramoniniu būdu pagamintos sausos tyrės ir košės labiau tinka kūdikiams, kuriems nėra atopijos požymių.

Ką reikėtų žinoti apie kruopų košes?

Daržovių košes gaminkite iš vienos ar dviejų rūšių daržovių (pvz., morkų, bulvių). Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų ar maisto netoleravimo požymių.

Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų duoti šaukšteliu, bet jokiu būdu nepilti į buteliuką. Košė balinama motinos pienu, adaptuotu mišiniu ar karvės pienu. Dažniausiai pirmoji košė yra ryžių, nes ji mažiausiai kelia alergiją. Vėliau kas 1–2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį. Kai išbandomos visos kruopų rūšys ir vaikas visas toleruoja, tada labai naudingos yra košės iš 3–4 rūšių kruopų.

Košė duodama ne vieno maitinimo metu, o 2–3 kartus per dieną, po kelis arbatinius šaukštelius (viena – daržovių košė, kitos dvi – skirtingos kruopų košės). Vyresniems kūdikiams reikia nuolat keisti košių rūšis, kad neužkietėtų viduriai.

Namuose gamindamos daržovių tyres įdėkite aliejaus ar sviesto. Tai padidins energinę vertę bei skonį.
Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių, kefyro, jogurto nereikia saldyti ar sūdyti, nes kūdikystėje susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali ateityje paskatinti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad geriant arbatą su gliukoze dantukai išdygsta pažeisti ėduonies.

Paskutinį pirmųjų metų gyvenimo ketvirtį kūdikis valgo 4–5 kartus per dieną ir pratinamas prie trinto suaugusiųjų maisto, aišku, be prieskonių ir druskos.

Kada kūdikiui reikia pradėti duoti mėsos ?

Virtą ar pertrintą mėsą kūdikis turi gauti nuo aštuntojo gyvenimo mėnesio ir valgyti kasdien. Vištiena, veršiena dažnai sukelia alergines reakcijas, tačiau iš veršienos gerai pasisavinama geležis. Kūdikiams labiau tinka triušiena, nutrijos mėsa, žvėriena – tai mėsos rūšys, rečiausiai sukeliančios alergines reakcijas.
Mėsos sultinio kūdikiui duoti nereikėtų.

Vaikų dietologai bei alergologai daug diskutuoja dėl kiaušinio trynio bei varškės poreikio. Ar tiesa, kad šie produktai nerekomenduojami kūdikiui iki vienerių metų dėl galimos odos alerginės reakcijos?

Taip, tai didieji maisto alergenai, kurių kūdikis neturėtų gauti iki 1 metų, kaip ir karvės pieno ar žuvies.

Nika VAGNERIENĖ

 

"Sveikas žmogus"

Kūdikio vystymosi testas.