Klinikinės praktikos požiūriu svarbu yra žinoti, ar antihipertenzinis vaistas yra vienodai efektyvus ir gerai toleruojamas, neatsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir gretutines ligas. Į šį klausimą siekė atsakyti LAURA tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti lerkanidipino efektyvumą ir toleravimą arterine hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems širdies ir kraujagyslių ligų rizika skirtinga.
Visame pasaulyje, o ypač Vakarų šalyse, širdies ir kraujagyslių ligos nulemia didelę dalį neįgalumo ir mirčių atvejų. Tiesa, Vakarų šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų antroje 20 amžiaus pusėje sumažėjo, ir tai sutapo su pagerėjusia kraujo spaudimo kontrole. Vis dėlto dar daugiau nei 70 proc. hipertenzija sergančių pacientų kraujo spaudimas nėra adekvačiai valdomas, nors žinoma, kad tai labai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, nors kraujo spaudimo kontrolė yra labai svarbi, visose klinikinėse rekomendacijose yra pabrėžiama, kad neužtenka vien mažinti kraujo spaudimą, kad taip pat labai svarbu apsaugoti organus taikinius nuo pažeidimo. Naujausiose
Europos kardiologijos draugijos Arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijose pabrėžiama bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimo bei organų taikinių pažeidimo nustatymo svarba. Remiantis šiomis rekomendacijomis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dydis nustatomas pagal esamus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimą ir gretutines ligas.
Kalcio kanalų blokatoriai (KKB) yra svarbi antihipertenzinio gydymo dalis. Lerkanidipinas yra trečios kartos vazoselektyvus dihidropiridininis KKB. Šis vaistas pasižymi dideliu lipofiliškumu, kuris padeda užtikrinti lėtesnę ir tolygesnę veikimo pradžią bei ilgesnę veikimo trukmę. Klinikiniai tyrimai parodė, kad lerkanidipinas yra gerai toleruojamas, pasižymi mažu šalutinių poveikių dažniu savo ilgalaikio vazoselektyvaus veikimo dėka, o simpatinės nervų sistemos aktyvinimas ir refleksinė tachikardija nėra sukeliama.
Lerkanidipino efektyvumas buvo įrodytas gydant pacientus, sergančius sunkia ar rezistentiška hipertenzija, vyresnio amžiaus ar diabetu sergančius pacientus. Neseniai atlikto LAURA tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar lerkanidipino efektyvumas ir toleravimas nepriklauso nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnio.
LAURA tyrimo pacientai ir metodas
Tai daugiacentris perspektyvusis nepalyginamasis atviras tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti lerkanidipino efektyvumą ir toleravimą bendrosios populiacijos pacientams, kuriems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnis skiriasi. Tyrimas buvo atliekamas Ispanijos pirminės sveikatos priežiūros centruose vasaros metu. Iš viso tyrime dalyvavo 500 bendrosios praktikos gydytojų, kurie į tyrimą įtraukė po 8 pacientus, sergančius lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija ir kurie pagal klinikines indikacijas buvo tinkami gydyti lerkanidipinu. Tyrimas truko 6 mėnesius. Tyrime tinkami dalyvauti buvo vyresnio nei 18 metų amžiaus pacientai, kurių sistolinis kraujo spaudimas buvo 140–180 mmHg (diabetu sergantiems – 130–180 mmHg), o diastolinis AKS – 90– 110 mmHg (diabetu sergantiems – 80–110 mmHg), ar anksčiau nuo hipertenzijos gydomi pacientai, kuriems gydytojas nusprendė pakeisti antihipertenzinį gydymą. Į tyrimą nebuvo įtraukiami pacientai, sergantys sunkia hipertenzija (sistolinis AKS >180 mmHg, diastolinis AKS >110 mmHg), kuriems anksčiau yra buvę šalutinių poveikių gydant bet kuriuo dihidropiridininiu KKB, taip pat sergantys dekompensuotu širdies nepakankamumu, neseniai persirgę miokardo infarktu ar sergantys kepenų funkcijos nepakankamumu. Taip pat tyrime negalėjo dalyvauti nėščios ar žindančios moterys bei reprodukcinio amžiaus moterys, nenaudojančios patikimų kontracepcijos priemonių. Visiems pacientams buvo atliktas išsamus klinikinis ištyrimas ir įvertinti kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Pagal AKS dydį, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, organų taikinių pažeidimą ir gretutines ligas pacientai buvo suskirstyti į mažos, vidutinės, didelės ir labai
didelės papildomos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupes.
Pacientams buvo skiriamas lerkanidipinas, 10 mg/p. Jei nebuvo pasiekiama adekvati AKS kontrolė, lerkanidipino dozė galėjo būti padidinta iki 20 mg/p.
LAURA tyrimo rezultatai
Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 3175 pacientai, vidutinis amžius – 63±10 m. 51 proc. pacientų sudarė moterys. Pradinis vidutinis sistolinis AKS buvo 159,5±11,7 mmHg, o diastolinis – 95,2±7,4 mmHg. Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius dažniausiai pasitaikė hipercholesterolemija (32 proc. pacientų). Labiausiai paplitęs organų taikinių pažeidimas buvo kairiojo skilvelio hipertrofija (18 proc. pacientų). Bendrai 237 pacientams (7,5 proc.) nustatyta maža širdies ir kraujagyslių ligų rizika, 1396 pacientams (44 proc.) – vidutinė, 722 pacientams (22,7 proc.) – didelė ir 820 (25,8 proc.) – labai didelė rizika. Pradinis AKS buvo tuo didesnis, kuo didesnė buvo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Po 6 mėnesių gydymo vidutinis sistolinis AKS buvo 136,0±9,7 mmHg, o diastolinis – 79,7±6,8 mmHg. Kuo didesnė buvo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tuo daugiau sumažėjo AKS gydymo metu. Mažos rizikos grupėje vidutinis sistolinis
AKS sumažėjo 18,5±3,3 mmHg, o diastolinis – 13,8±2,3 mmHg, vidutinės rizikos grupėje vidutinis AKS sumažėjo atitinkamai 23±3,9 mmHg ir 15,2±2,7 mmHg, didelės rizikos grupėje – 24,4±4,0 mmHg ir 16,1±3,1 mmHg ir labai didelės rizikos grupėje – 27,4±4,2 mmHg ir 17,4±3,2 mmHg. Adekvati AKS kontrolė buvo pasiekta 55 proc. pacientų, gydytų lerkanidipinu, 10 mg/p., todėl lerkanidipino dozė iki 20 mg/p. buvo padidinta 45 proc. pacientų. Padidinus lerkanidipino dozę, AKS kontrolę pavyko pasiekti 82 proc. pacientų. 18 proc. tyrime dalyvavusių pacientų optimaliai AKS kontrolei pasiekti reikėjo paskirti papildomų antihipertenzinių vaistų. 6 mėnesių trukmės gydymą lerkanidipinu baigė 94 proc. pacientų. Šalutinis poveikis pasireiškė 11,5 proc. pacientų. Dažniausiai pasitaikė edema (5,1 proc., dažniau skiriant 20 mg/p. dozę). Tačiau tik 1,7 proc. pacientų nutraukė gydymą dėl šalutinių poveikių. Šalutinių poveikių pasireiškimas nepriklausė nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dydžio. 91 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų ir 84 proc. pacientų nuomone, antihipertenzinio gydymo lerkanidipinu toleravimas buvo „geras“ arba „labai geras“.
Aptarimas
Šio tyrimo, kuris buvo atliktas su įprastais klinikinės praktikos pacientais, sergančiais lengva ir vidutinio sunkumo arterine hipertenzija, rezultatai patvirtino lerkanidipino efektyvumą ir gerą toleravimą. Šio tyrimo rezultatai atitinka anksčiau atliktų atsitiktinės atrankos klinikinių tyrimų ir epidemiologinių tyrimų rezultatus.
LAURA tyrimo rezultatai rodo, kad lerkanidipinas pasižymi geru antihipertenziniu veikimu esant bet kokiam širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsniui. Be to, lerkanidipinas pasirodė esantis efektyvesnis pacientams, kuriems širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelė, tai galėjo būti dėl santykinai didesnio pradinio sistolinio ir diastolinio AKS. Vidutinis sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas mažos rizikos grupėje buvo 18,5±3,3 mmHg ir 13,8±2,3 mmHg, o labai didelės rizikos grupėje – atitinkamai 27,4±4,2 mmHg ir 17,4±3,2 mmHg. Daugumai pacientų pavyko pasiekti adekvačią AKS kontrolę skiriant tik lerkanidipino (tik 18 proc. pacientų prireikė papildomų antihipertenzinių vaistų).
Kita vertus, nors kraujo spaudimą mažinantis lerkanidipino poveikis buvo didesnis pacientams, kuriems širdies ir kraujagyslių ligų rizika didesnė, vaisto toleravimas nepriklausė nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnio.
Taigi nustatyta, kad lerkanidipinas yra efektyvus ir gerai toleruojamas antihipertenzinis vaistas, tinkamas hipertenzija sergantiems pacientams, neatsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos laipsnį. Būtent tokie pacientai paprastai yra sutinkami kasdienėje klinikinėje praktikoje. Be to, geras vaisto toleravimas lemia, kad gydymas šiuo vaistu retai nutraukiamas ir pacientai laikosi paskirto gydymo režimo.
Išvada
LAURA tyrimo rezultatai parodė, kad kasdienėje klinikinėje praktikoje lerkanidipinas yra veiksmingas ir gerai toleruojamas, nesvarbu, kokio dydžio širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šio tyrimo rezultatai patvirtina anksčiau atliktų atsitiktinės atrankos tyrimų rezultatus ir rodo, kad šis vaistas yra tinkamas parenkant hipertenzijos gydymo būdą.
Parengė dr. Dovilė Karčiauskaitė
Parengta pagal Barrios V. , Escobar C. , Navarro A. Lercanidipine is an effective and well tolerated antihypertensive drug regardless the cardiovascular risk profile: the LAURA Study // International journal of clinical practice. – 2006, vol. 60, N11, p. 1364–1370.
Žurnalas “Gydymo menas”