Antihipertenzinis gydymas ir lytinė disfunkcija
Nors ilgalaikio antihipertenzinio gydymo nauda mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką neabejotinai įrodyta daugeliu tyrimų, didelė dalis pacientų nutraukia jiems paskirtą gydymą atsiradus nepageidaujamiems vaistų poveikiams ir pablogėjus gyvenimo kokybei. Vienas iš retai nustatomų nepageidaujamų antihipertenzinio gydymo poveikių, darantis didelę įtaką gyvenimo kokybei, – lytinės funkcijos sutrikimas.
Dėl savo anatominių ir hemodinaminių ypatumų vyrų lytinė funkcija glaudžiai susijusi ne tik su vartojamais medikamentais, bet ir su pačia arterine hipertenzija. Tyrimais su gyvūnais įrodyta, kad padidėjęs kraujospūdis nulemia kaverninių audinių fibrozę ir lytinių organų kraujagyslių sklerozę. Lytinė disfunkcija, kurią sukelia antihipertenzinis gydymas, daro neigiamą įtaką tolimesniam medikamentų vartojimui, blogina gyvenimo kokybę. Klinikinio tyrimo Medical Research Council (MRC) metu tiriant 17354 sergančiuosius arterine hipertenzija nustatyta, kad, vartojant tiazidinius diuretikus (TD) arba β adrenoblokatorius (BAB), reikšmingai dažniau buvo nutrauktas gydymas dėl lytinės disfunkcijos (p<0,001), palyginti su placebu (12,6 proc. TD grupėje ir 6,3 proc. BAB grupėje, palyginti su 1,3 proc. su placebo grupėje 1000 pacientų per metus).
Tačiau derėtų pažymėti, kad šis tyrimas buvo viengubai aklas, todėl vertinamas atsargiai. Nustatyta, kad keletas plačiai AH gydyti skiriamų vaistų gali sukelti lytinę disfunkciją arba pasunkinti jau esamą problemą. Tai diuretikai, metildopa, klonidinas, guanetidinas ir BAB (ypač neselektyvūs).
Skirtingų vaistų klasių skiriasi ir poveikio lytinei funkcijai mechanizmas. Manoma, kad diuretikai (tarp jų spironolaktonas ir tiazidiniai) slopina dihidrotestosterono prijungimą, taip blogindami lytinę funkciją. BAB gali veikti lytinę funkciją keliais būdais – sumažindami centrinį simpatinį aktyvumą, pablogindami kaverninių kūnų vazodilataciją, veikdami liuteinizuojamojo hormono ar testosterono sekreciją, didindami depresijos ar sedacijos tikimybę, dėl kurių taip pat sumažėja lytinis potraukis. Centrinio poveikio antiadrenerginiai medikamentai, tokie kaip metildopa ar klonidinas, galimai daro įtaką lytinei funkcijai, sumažindami simpatinę stimuliaciją, silpnindami libido ir ejakuliaciją. Tiesioginiai vazodilatatoriai hidralazinas ar minoksidilis sukelia erekcijos sutrikimus ir priapizmą, tačiau tai būna retai. Yra aprašyta, kad verapamilis taip pat gali sukelti erekcijos sutrikimus, net impotenciją.
Be to, kalcio antagonistai gali sukelti ginekomastiją ir ejakuliacijos sutrikimus. Teigiamas poveikis lytinei funkcijai nustatytas tik vartojant angiotenzino receptorių blokatorius. Llisteri ir kolegų atliktas tyrimas patvirtino, kad angiotenzino II antagonistai teigiamai veikia erekciją, lytinį pasitenkinimą, lytinį aktyvumą bei gyvenimo kokybę 30– 65 metų amžiaus pacientams, sergantiems AH.
β adrenoblokatoriai veikia nevienodai
Yra žinoma, kad erekcijos sutrikimai susiję su pablogėjusia endotelio funkcija. Reikia pažymėti, kad ne visi BAB vienodai veikia lytinę funkciją. Keletas tyrimų parodė, kad naujos kartos selektyvus BAB nebivololis, skirtingai nei kiti BAB, gerina erektilinę funkciją. Tai patvirtino ir 2006 m. Doumas ir kt. Paskelbto tyrimo rezultatai. Atliekant šį tyrimą 44 vyrai (31–65 m. amžiaus), sergantys AH, 6 mėnesius buvo gydomi metoprololiu, atenololiu arba bisoprololiu, 29 pacientams (65,9 proc.) pasireiškė erekcijos sutrikimų. Po to visi šie pacientai buvo 3 mėnesius gydomi ekvipotentine nebivololio doze. Po gydymo pakeitimo nei sistolinis, nei diastolinis AKS nepasikeitė, o 20 iš tų 29 pacientų, kuriems prieš tai buvo erekcijos sutrikimų, erektilinė funkcija pagerėjo, 11 erektilinė funkcija normalizavosi. Tyrėjų nuomone, teigiamas nebivololio poveikis erekcijai pasireiškia dėl pagerėjusio NO prieinamumo ir sukeliamos vazodilatacijos. Neretai, vartodami BAB nuo AH, lytinei funkcijai pagerinti pacientai vartoja sildenafilio. Šis derinys laikomas saugiu. Tačiau nelaikyta, kad saugu skirti sildenafilio ir NO donorų (koks yra ir nebivololis) kartu. Tačiau 2006 m. Rozenkranz ir kt. atliktas tyrimas įrodė, kad nebivololio sukelta vazorelaksacija tik šiek tiek padidėja esant terapinei sildenafilio koncentracijai. Tyrimo metu nustatyta, kad nebivololio yra saugu skirti AH sergantiems ligoniams, vartojantiems sildenafilio.
Išvados
Lytinė disfunkcija sergant AH daro ne tik neigiamą įtaką drausmingam vaistų vartojimui, bet ir blogina gyvenimo kokybę. Todėl gydytojams svarbu žinoti antihipertenzinio gydymo pasekmes lytinei funkcijai, nustatyti atsiradusią lytinę disfunkciją ir atitinkamai parinkti antihipertenzinį medikamentą. Nustatyta, kad ne visi BAB vienodai veikia (blogina) lytinę funkciją – naujos kartos selektyvus BAB nebivololis gerina erektilinę funkciją. Nebivololį saugu skirti AH sergantiems ligoniams, net ir vartojantiems sildenafilio.
Gyd. Jelena Umbrasienė
Kauno medicinos universiteto
Medicinos fakultetas
Žurnalas "Gydymo menas"