Įvadas
Žmonės nėra sterilūs. Kiekvieno mūsų kūne knibžda daugybė plika akimi nematomų gyvų būtybių – mikroorganizmų, kurie sudaro mikrobiotą. Sveiko žmogaus organizme esantys mikrobai sudaro iki 3 proc. visos žmogaus gyvosios masės. Anksčiau buvo manoma, kad visos organizmo bakterijos tik kenkia žmogaus sveikatai. Paaiškėjo, o ir mokslininkai patvirtino, kad dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų yra naudingi ir net būtini.
Žmogaus mikroflora
Bandant apibrėžti mikroorganizmų reikšmę žmogui, atliekama nemažai tyrimų, tačiau kol kas tik maža dalis jų yra identifikuota. Plačiausiai žinomos gerosios bakterijos yra Lactobacillus ir Bifidobacterium (1). Būtent šios bakterijos, dar vadinamos probiotiniais mikroorganizmais, ir sudaro didžiąją dalį žmogaus mikrofloros. Jos padeda virškinti, pasisavinti medžiagas, taip pat netiesiogiai dalyvauja organizmo apsaugoje nuo blogųjų bakterijų, ypač gleivinėse, kurios turi tiesioginį kontaktą su išore.
Labiausiai žmogui mikroorganizmai pakenkia, kai, naudodamiesi įvairiais savo virulentiškumo ir invazyvumo veiksniais, prasiskverbia į žmogaus audinius, kraujotaką, pasipriešina natūraliam imunitetui, išplinta ir sukelia sisteminę infekciją. Tačiau tokių savybių dažniausiai turi ne normalios floros atstovai, o tikri patogeniniai mikroorganizmai. Gerosios bakterijos sandara mažai kuo skiriasi nuo blogųjų, o gydymas antibiotikais dažnai būtent ir remiasi bakterijų sandara (2). Tad žmogus, užkluptas ligos ir vartojantis antibiotikus, sunaikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas, taip sutrikdydamas mikroorganizmų pusiausvyrą. Dėl to gali išsivystyti kitų infekcijų (nelieka gerųjų bakterijų, apsaugančių organizmą), sutrikti kai kurių medžiagų apykaita, nusilpti organizmas.
Atsižvelgiant į tai, laboratorijose auginamos gerosios, organizme natūraliai gyvenančios bakterijos. Yra sukurti jų turintys maisto papildai, probiotikai, kurių tikslas padėti greičiau atkurti normalią mikrobiotą ar, vartojant profilaktiškai, neleisti jai išnykti. Tokius papildus galima vartoti įvairiais būdais – jei vargina virškinimo sistemos sutrikimai, įprasta vartoti geriamosios formos gerąsias bakterijas. Viena gerųjų ir patogeninių bakterijų pusiausvyrai itin jautri vieta kiekvienos moters organizme – makšties gleivinė. Joje sutrikus bakterijų pusiausvyrai, moterį vargina vadinamoji pienligė (jei gleivinėje pagausėja grybelinės kilmės mikroorganizmų), tačiau gali vystytis ir bakterinė vaginozė. Iki šiol šiai būklei gydyti dažniausiai buvo rekomenduojamos vietinės priemonės.
Reikalavimai probiotikams
Probiotinių preparatų gamyba ir pardavimas yra griežtai reguliuojami Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Labai svarbi yra probiotikų klasifikacija ir taksonomija (pavadinimų sudarymas), siekiant juos priskirti vienoms ar kitoms bakterijų grupėms. Klasifikacijoje svarbu nustatyti mikroorganizmo gentį, rūšį ir kamieną (padermę). Gentis – plačiausias klasifikacinis vienetas, kamienas – siauriausias. Būtent kamienas ir rodo mikroorganizmo funkcinį veiksmingumą (kuris yra moksliškai pagrindžiamas). Kamienai yra nustatomi atliekant sudėtingus DNR tyrimus, kurie parodo mikroorganizmų tarpusavio genetinį panašumą. Genetiškai artimi mikroorganizmai yra tarsi artimi giminaičiai, kuriems išgyventi reikalingos konkrečios aplinkos sąlygos ir jie atlieka konkrečias, tik jiems būdingas, funkcijas. Todėl esant skirtingoms būklėms, vartojami skirtingi probiotikai – siekiant geriausio galimo efekto.
Iki tol, kol atitinkamas mikroorganizmas bus pripažintas kaip veiksmingas probiotinis kamienas, jis yra laikomas tik galima probiotine kultūra. Taip pat turi būti įrodyta, kad kamienas yra saugus vartoti, t. y. pats nesukels infekcijos. Tokie kamienai turi būti pakankamai gyvybingi, kad galėtų įsitvirtinti ir kolonizuoti atitinkamą organizmo terpę, jautrūs vartojamiems antibiotikams. Taip pat neturėtų būti tendencijų mutacijoms, kurios ilgainiui leistų išsivystyti atsparioms bakterijų kultūroms (kaip dažnai yra tarp patogeninių bakterijų) (3, 4). Kadangi probiotikai dažniausiai vartojami geriamąja forma, dar viena jiems taikoma taisyklė – jie turi būti atsparūs žarnyno poveikiui (skrandžio rūgščiai ir tulžiai), nes kitaip nepasiektų kolonizuojamų organizmo vietų.
Renkantis probiotiką, reikia atkreipti dėmesį:
- į tai, kokią funkciją jis gerina (turėtų būti kuo aiškiau nurodyta probiotiko vartojimo paskirtis);
- gerųjų bakterijų kiekį preparate (norint pasiekti laukiamą efektą, per dieną suvartojamas minimalus kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 1 mlrd. laktobakterijų (14);
- ne tik rūšies, bet ir kamieno buvimą sudėtyje;
- vartojimo būdą, jei geriamasis – turi būti nurodytas atsparumas skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui;
- laikymo sąlygas (kai kurie probiotikai privalo būti laikomi šaldytuve, norint išlaikyti bakterijų kultūras gyvybingas pakankamai ilgą laiką);
- galiojimo laiką (reikia atkreipti dėmesį, kad ant pakuotės būtų nurodytas ne preparato pagaminimo, bet galiojimo laikas. Jis nurodo, kad probiotikas iki nurodytos datos turi artimą deklaruotam gerųjų bakterijų kiekį preparate).
Vaginalinė mikroflora
Makšties ekosistemos pusiausvyrą ir apsaugines jos savybes padeda palaikyti keletas mechanizmų. Didžiausias vaidmuo tenka vietiniam makšties gleivinės imunitetui, gleivinės išskiriamoms gleivėms, gerajai makšties mikroflorai (didžiąją dalį sudaro Lactobacillus (5, 6) bakterijos, kurios apsaugo nuo kitų patologinių bakterijų dauginimosi), ir jų išskiriamoms organinėms rūgštims. Makšties sekreto sudėtyje yra gausybė biologiškai aktyvių komponentų, mineralinių druskų, mikroelementų, reikalingų palaikyti makšties ekosistemos pusiausvyrą, gerosios mikrofloros gyvybingumą ir rūgštinę pH. Ši pusiausvyra gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – dėl vietinio dirginimo (pvz., praleidžiant daug laiko baseine) ar dėl netinkamos higienos (7). Lytiniai santykiai, ypač su daugeliu partnerių (8), taip pat gali sutrikdyti normalios mikrofloros pusiausvyrą. Įtakos gali turėti ir bendrieji veiksniai – stresas, kitos ligos, net vartojamas maistas, rūkymas. Taip pat makšties mikrofloros pokyčius gali lemti kitų organizmo sistemų infekcijų gydymas antibiotikais.
Dėl šių veiksnių sutrinka normaliai išskiriamų gleivių sudėtis, sumažėja Lactobacillus bakterijų ir jų išskiriamų rūgščių, susidarius palankesnėms sąlygoms pradeda daugintis anaerobinės patogeninės, šarminėje terpėje gyvenančios bakterijos (viena pagrindinių – Gardnerella vaginalis) (9). Šie mikrofloros pokyčiai gali būti ir besimptomiai, tačiau įprastai pasireiškia baltomis išskyromis iš makšties ar nemaloniu kvapu. Kartais gali išsivystyti kelių bakterijų sukelta infekcija, pasireiškianti deginimo pojūčiais, sutrikusiu šlapinimusi ar skausmingais lytiniais santykiais. Dėl prieš tai išvardytų priežasčių akivaizdu, kad probiotikus reikėtų vartoti profilaktiškai, siekiant išvengti bakterinės vaginozės arba greičiau atkurti mikroflorą, jai prasidėjus (10).
Geriamieji probiotikai – alternatyva vietinio veikimo priemonėms
Makšties mikroflorai atkurti iki šiol dažniausiai buvo vartojamos vietinio veikimo priemonės, tačiau vaistinėse pasirodė ir geriamųjų probiotikų, pasižyminčių tokiu pat ar net didesniu efektyvumu (11). Vartojant šio tipo probiotikus, laktobakterjos iš virškinimo trakto į makštį patenka kryžminės kontaminacijos būdu kaip ir kai kurios patogeninės bakterijos (12). Vienas geriamųjų probiotikų privalumų – tai ne tik makšties mikrofloros atkūrimas, bet ir žarnyno veiklos subalansavimas. Taip pat atliekant tyrimus paaiškėjo, kad vietinis probiotikų vartojimas yra nepatogus moteriai ir mažiau priimtinas (13) nei geriamoji forma. Geriamąja forma probiotikus vartoti galima bet kur ir bet kada, todėl tai itin svarbu šiuolaikinei, skubančiai moteriai. Kaip minėta, tai – Lactobacillus bakterijos, patekusios į makšties ertmę, joms palankią aplinką, pradeda daugintis ir ilgainiui atkuria (arba palaiko) normalią mikroflorą. Įrodyta, kad geriamieji probiotikai gali būti veiksmingesni, nei vartojami vietiškai.
Ecocillin Oral – geriamasis preparatas, tinkamas makšties mikroflorai atkurti ir infekcijų prevencijai
Ecocillin preparate yra 3 Lactobacillus bakterijų kamienai (Lactobacillus plantarum P 17630, Lactobacillus paracasei I 1688 ir Lactobacillus salivarius I 1794). Šios bakterijos atsparios virškinino trakto poveikiui, jį efektyviai kolonizuoja ir vėliau migruoja į makšties gleivinę, kur sukuria stiprų barjerą nuo patogeninių bakterijų (15) Ecocillin Oral sudėtyje esantys kamienai pažymėti skaičiais. Toks žymėjimas įprastas ir kitiems laktobakterijų kamienams. Šie skaičiai rodo, kad sudėtyje esančių laktobakterijų genetinė informacija ir savybės yra identiškos, o tai užtikrina, kad klinikiniai rezultatai, gauti tiriant Ecocillin Oral esančius laktobakterijų kamienus, bus atkartoti ir vartojant Ecocillin Oral kapsules. Preparatas yra geriamasis, todėl patogus vartoti. 1 kapsulėje yra 5 mlrd. bakterijų – penkiskart didesnis kiekis už minimalų, kad efektyviai būtų užkirstas kelias vystytis infekcijai ir atkurta makšties mikroflora. Šios bakterijos yra saugios vartoti, nes yra jautrios visiems tirtiems antibiotikams, nebuvo nustatyta jokių tendencijų mutuoti ir įgyti atsparumo antibiotikams požymių (labai maža tikimybė, kad šios bakterijos supiktybės ir pačios sukels antibiotikams atsparią infekciją). Šie kamienai atitinka griežtus genetinius EMST reikalavimus.
Produktą rekomenduojama vartoti kartu su bakterinės vaginozės ar kitų organizmo infekcijų gydymu antibiotikais ar esant makšties mikrofloros sutrikimams. Ecocillin Oral padės išvengti makšties infekcijų ir esant hormonų pokyčiams organizme (nėštumas, žindymo laikotarpis, hormoninių kontraceptikų vartojimas) (16, 17).
Parengė gyd. S. Stankevičiūtė
Šaltinis: „Internistas” Nr.6, 2016m.
