Makšties mikrobiotos išsaugojimas

 Įvadas

Žmonės nėra sterilūs. Kiekvieno mūsų kūne knibž­da daugybė plika akimi nematomų gyvų būtybių – mi­kroorganizmų, kurie sudaro mikrobiotą. Sveiko žmo­gaus organizme esantys mikrobai sudaro iki 3 proc. visos žmogaus gyvosios masės. Anksčiau buvo mano­ma, kad visos organizmo bakterijos tik kenkia žmogaus sveikatai. Paaiškėjo, o ir mokslininkai patvirtino, kad dauguma mūsų kūne gyvenančių mikroorganizmų yra naudingi ir net būtini.

Žmogaus mikroflora

Bandant apibrėžti mikroorganizmų reikšmę žmo­gui, atliekama nemažai tyrimų, tačiau kol kas tik maža dalis jų yra identifikuota. Plačiausiai žinomos gerosios bakterijos yra Lactobacillus ir Bifidobacterium (1). Bū­tent šios bakterijos, dar vadinamos probiotiniais mikro­organizmais, ir sudaro didžiąją dalį žmogaus mikroflo­ros. Jos padeda virškinti, pasisavinti medžiagas, taip pat netiesiogiai dalyvauja organizmo apsaugoje nuo blogųjų bakterijų, ypač gleivinėse, kurios turi tiesiogi­nį kontaktą su išore.

Labiausiai žmogui mikroorganizmai pakenkia, kai, naudodamiesi įvairiais savo virulentiškumo ir invazy­vumo veiksniais, prasiskverbia į žmogaus audinius, kraujotaką, pasipriešina natūraliam imunitetui, išplin­ta ir sukelia sisteminę infekciją. Tačiau tokių savybių dažniausiai turi ne normalios floros atstovai, o tikri pa­togeniniai mikroorganizmai. Gerosios bakterijos san­dara mažai kuo skiriasi nuo blogųjų, o gydymas anti­biotikais dažnai būtent ir remiasi bakterijų sandara (2). Tad žmogus, užkluptas ligos ir vartojantis antibiotikus, sunaikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakte­rijas, taip sutrikdydamas mikroorganizmų pusiausvy­rą. Dėl to gali išsivystyti kitų infekcijų (nelieka gerųjų bakterijų, apsaugančių organizmą), sutrikti kai kurių medžiagų apykaita, nusilpti organizmas.

Atsižvelgiant į tai, laboratorijose auginamos gero­sios, organizme natūraliai gyvenančios bakterijos. Yra sukurti jų turintys maisto papildai, probiotikai, kurių tikslas padėti greičiau atkurti normalią mikrobiotą ar, vartojant profilaktiškai, neleisti jai išnykti. Tokius pa­pildus galima vartoti įvairiais būdais – jei vargina virš­kinimo sistemos sutrikimai, įprasta vartoti geriamosios formos gerąsias bakterijas. Viena gerųjų ir patogeninių bakterijų pusiausvyrai itin jautri vieta kiekvienos mo­ters organizme – makšties gleivinė. Joje sutrikus bak­terijų pusiausvyrai, moterį vargina vadinamoji pienli­gė (jei gleivinėje pagausėja grybelinės kilmės mikroor­ganizmų), tačiau gali vystytis ir bakterinė vaginozė. Iki šiol šiai būklei gydyti dažniausiai buvo rekomenduoja­mos vietinės priemonės.

Reikalavimai probiotikams

Probiotinių preparatų gamyba ir pardavimas yra griežtai reguliuojami Europos maisto saugos tarnybos (EMST) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Labai svarbi yra probiotikų klasifikacija ir taksonomi­ja (pavadinimų sudarymas), siekiant juos priskirti vie­noms ar kitoms bakterijų grupėms. Klasifikacijoje svar­bu nustatyti mikroorganizmo gentį, rūšį ir kamieną (pa­dermę). Gentis – plačiausias klasifikacinis vienetas, ka­mienas – siauriausias. Būtent kamienas ir rodo mikroor­ganizmo funkcinį veiksmingumą (kuris yra moksliškai pagrindžiamas). Kamienai yra nustatomi atliekant su­dėtingus DNR tyrimus, kurie parodo mikroorganizmų tarpusavio genetinį panašumą. Genetiškai artimi mi­kroorganizmai yra tarsi artimi giminaičiai, kuriems iš­gyventi reikalingos konkrečios aplinkos sąlygos ir jie atlieka konkrečias, tik jiems būdingas, funkcijas. Todėl esant skirtingoms būklėms, vartojami skirtingi probio­tikai – siekiant geriausio galimo efekto.

Iki tol, kol atitinkamas mikroorganizmas bus pripa­žintas kaip veiksmingas probiotinis kamienas, jis yra laikomas tik galima probiotine kultūra. Taip pat turi būti įrodyta, kad kamienas yra saugus vartoti, t. y. pats nesu­kels infekcijos. Tokie kamienai turi būti pakankamai gy­vybingi, kad galėtų įsitvirtinti ir kolonizuoti atitinkamą organizmo terpę, jautrūs vartojamiems antibiotikams. Taip pat neturėtų būti tendencijų mutacijoms, kurios ilgainiui leistų išsivystyti atsparioms bakterijų kultū­roms (kaip dažnai yra tarp patogeninių bakterijų) (3, 4). Kadangi probiotikai dažniausiai vartojami geria­mąja forma, dar viena jiems taikoma taisyklė – jie turi būti atsparūs žarnyno poveikiui (skrandžio rūgščiai ir tulžiai), nes kitaip nepasiektų kolonizuojamų organiz­mo vietų.

Renkantis probiotiką, reikia atkreipti dėmesį:

  • į tai, kokią funkciją jis gerina (turėtų būti kuo aiškiau nurodyta probiotiko vartojimo paskirtis);
  • gerųjų bakterijų kiekį preparate (norint pasiekti laukiamą efektą, per dieną suvartojamas minimalus kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 1 mlrd. laktobak­terijų (14);
  • ne tik rūšies, bet ir kamieno buvimą sudėtyje;
  • vartojimo būdą, jei geriamasis – turi būti nurodytas atsparumas skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui;
  • laikymo sąlygas (kai kurie probiotikai privalo būti laikomi šaldytuve, norint išlaikyti bakterijų kultūras gyvybingas pakankamai ilgą laiką);
  • galiojimo laiką (reikia atkreipti dėmesį, kad ant pakuotės būtų nurodytas ne preparato pagaminimo, bet galiojimo laikas. Jis nurodo, kad probiotikas iki nurodytos datos turi artimą deklaruotam gerųjų bakterijų kiekį preparate).

Vaginalinė mikroflora

Makšties ekosistemos pusiausvyrą ir apsaugines jos savybes padeda palaikyti keletas mechanizmų. Didžiau­sias vaidmuo tenka vietiniam makšties gleivinės imu­nitetui, gleivinės išskiriamoms gleivėms, gerajai makš­ties mikroflorai (didžiąją dalį sudaro Lactobacillus (5, 6) bakterijos, kurios apsaugo nuo kitų patologinių bakterijų dauginimosi), ir jų išskiriamoms organinėms rūgštims. Makšties sekreto sudėtyje yra gausybė biologiškai aktyvių komponentų, mineralinių druskų, mikroelementų, reika­lingų palaikyti makšties ekosistemos pusiausvyrą, gero­sios mikrofloros gyvybingumą ir rūgštinę pH. Ši pusiaus­vyra gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai – dėl vietinio dirginimo (pvz., praleidžiant daug laiko baseine) ar dėl netinkamos higienos (7). Lytiniai santykiai, ypač su daugeliu partnerių (8), taip pat gali sutrikdyti norma­lios mikrofloros pusiausvyrą. Įtakos gali turėti ir bendrieji veiksniai – stresas, kitos ligos, net vartojamas maistas, rū­kymas. Taip pat makšties mikrofloros pokyčius gali lemti kitų organizmo sistemų infekcijų gydymas antibiotikais.

Dėl šių veiksnių sutrinka normaliai išskiriamų glei­vių sudėtis, sumažėja Lactobacillus bakterijų ir jų iš­skiriamų rūgščių, susidarius palankesnėms sąlygoms pradeda daugintis anaerobinės patogeninės, šarminė­je terpėje gyvenančios bakterijos (viena pagrindinių – Gardnerella vaginalis) (9). Šie mikrofloros pokyčiai gali būti ir besimptomiai, tačiau įprastai pasireiškia bal­tomis išskyromis iš makšties ar nemaloniu kvapu. Kar­tais gali išsivystyti kelių bakterijų sukelta infekcija, pa­sireiškianti deginimo pojūčiais, sutrikusiu šlapinimusi ar skausmingais lytiniais santykiais. Dėl prieš tai išvardytų priežasčių akivaizdu, kad probiotikus reikėtų vartoti profilaktiškai, siekiant iš­vengti bakterinės vaginozės arba greičiau atkurti mi­kroflorą, jai prasidėjus (10).

Geriamieji probiotikai – alternatyva vietinio veikimo priemonėms

Makšties mikroflorai atkurti iki šiol dažniausiai buvo vartojamos vietinio veikimo priemonės, tačiau vaistinėse pasirodė ir geriamųjų probiotikų, pasižymin­čių tokiu pat ar net didesniu efektyvumu (11). Vartojant šio tipo probiotikus, laktobakterjos iš virškinimo trakto į makštį patenka kryžminės kontaminacijos būdu kaip ir kai kurios patogeninės bakterijos (12). Vienas geria­mųjų probiotikų privalumų – tai ne tik makšties mi­krofloros atkūrimas, bet ir žarnyno veiklos subalansa­vimas. Taip pat atliekant tyrimus paaiškėjo, kad vietinis probiotikų vartojimas yra nepatogus moteriai ir mažiau priimtinas (13) nei geriamoji forma. Geriamąja forma probiotikus vartoti galima bet kur ir bet kada, todėl tai itin svarbu šiuolaikinei, skubančiai moteriai. Kaip minėta, tai – Lactobacillus bakterijos, pate­kusios į makšties ertmę, joms palankią aplinką, prade­da daugintis ir ilgainiui atkuria (arba palaiko) normalią mikroflorą. Įrodyta, kad geriamieji probiotikai gali būti veiksmingesni, nei vartojami vietiškai.

Ecocillin Oral – geriamasis preparatas, tinkamas makšties mikroflorai atkurti ir infekcijų prevencijai

Ecocillin preparate yra 3 Lactobacillus bakterijų ka­mienai (Lactobacillus plantarum P 17630, Lactobacil­lus paracasei I 1688 ir Lactobacillus salivarius I 1794). Šios bakterijos atsparios virškinino trakto poveikiui, jį efektyviai kolonizuoja ir vėliau migruoja į makšties glei­vinę, kur sukuria stiprų barjerą nuo patogeninių bakteri­jų (15) Ecocillin Oral sudėtyje esantys kamienai pažy­mėti skaičiais. Toks žymėjimas įprastas ir kitiems lak­tobakterijų kamienams. Šie skaičiai rodo, kad sudėtyje esančių laktobakterijų genetinė informacija ir savybės yra identiškos, o tai užtikrina, kad klinikiniai rezultatai, gauti tiriant Ecocillin Oral esančius laktobakterijų ka­mienus, bus atkartoti ir vartojant Ecocillin Oral kap­sules. Preparatas yra geriamasis, todėl patogus vartoti. 1 kapsulėje yra 5 mlrd. bakterijų – penkiskart didesnis kiekis už minimalų, kad efektyviai būtų užkirstas kelias vystytis infekcijai ir atkurta makšties mikroflora. Šios bakterijos yra saugios vartoti, nes yra jautrios visiems tirtiems antibiotikams, nebuvo nustatyta jokių tenden­cijų mutuoti ir įgyti atsparumo antibiotikams požymių (labai maža tikimybė, kad šios bakterijos supiktybės ir pačios sukels antibiotikams atsparią infekciją). Šie ka­mienai atitinka griežtus genetinius EMST reikalavimus.

Produktą rekomenduojama vartoti kartu su bakteri­nės vaginozės ar kitų organizmo infekcijų gydymu an­tibiotikais ar esant makšties mikrofloros sutrikimams. Ecocillin Oral padės išvengti makšties infekcijų ir esant hormonų pokyčiams organizme (nėštumas, žindymo lai­kotarpis, hormoninių kontraceptikų vartojimas) (16, 17).

Parengė gyd. S. Stankevičiūtė

Šaltinis: „Internistas” Nr.6, 2016m.