+1
-0
+1
Naujos priemonės kovoje su bakterine vaginoze

Įvadas

Bakterinė vaginozė (BV) yra makšties gleivinės disbiozė, kuriai būdingos specifinio kvapo ir spalvos išskyros, lydimos niežulio, peršėjimo, skausmingo šlapinimosi ar diskomforto lytinių santykių metu. Tai dažna patologija, kai kuriose šalyse BV paplitimas sie­kia net 50 proc. (4). Su BV siejama daugybė patologi­jų, tokių kaip antrojo trimestro persileidimas, priešlai­kinis gimdymas, infekcija po aborto, padidėjusi ŽIV, gonorėjos, chlamidijų ir trichomonų infekcijų rizika, vėžinių gimdos kaklelio pakitimų vystymasis. BV iš­lieka aktuali visuomenės problema, o nesant tinkamo gydymo, blogėja ligonių gyvenimo kokybė. Vadina­si, būtina anksti įtarti ligą ir skirti tinkamas gydymo ir profilaktikos priemones.

 

BV patogenezėje svarbi mikroorganizmų bioplėvelė

BV išsivysto dėl makšties mikroflorą sudarančių bakterijų, tokių kaip dominuojančios laktobacilos, ge­nitalinės mikoplazmos, Gardnerella vaginalis, anaero­binės bakterijos (pvz., peptostreptokokai) ir kitų kieky­binio santykio pasikeitimų. Vis dėlto svarbiausia struk­tūra BV patogenezėje laikoma makšties gleivinės pa­viršiuje iš mikroorganizmų susiformavusi bioplėvelė, kurioje didžiausią dalį sudaro G. vaginalis bakterijos. Bioplėvelė sudaro palankias sąlygas daugintis anae­robiniams ir fakultatyviniams anaerobiniams organiz­mams bei pasiekti tokią koncentraciją, kuri sukelia kli­nikinius simptomus (1011 bakt./ml ir daugiau). Bakte­rijos bioplėvelės viduje yra inertiškos būsenos, tai ap­sunkina antimikrobinių medžiagų (antibiotikų) priėji­mą prie bakterijų bei gydymo efektyvumą. Bioplėve­lė apsaugo bakterijas nuo visiško sunaikinimo, todėl didėja infekcijos pasikartojimo dažnis. Būtent dėl šios priežasties BV gydymas sukelia daug problemų (2, 3).

 

Kova su G. vaginalis mikroorganizmu

G vaginalis identifikuojama kaip labiausiai pa­plitusi kolonizuojanti (patogeninė) bakterija mote­rų, sergančių BV, makštyje. Vaginolizinas (VLY) yra baltymas toksinas, gaminamas G. vaginalis bakterijų. VLY turi citolitinį aktyvumą ir yra laikomas pagrindi­niu G. vaginalis virulentiškumo veiksniu. Radus efek­tyvių priemonių, kurios slopintų VLY sukeltą ląstelių irimą, BV prevenciją bei gydymą galima būtų pada­ryti gerokai efektyvesnį (1).

Šiuo klausimu keletą metų intensyviai dirbo gru­pė mokslininkų iš Vilniaus biotechnologijos institu­to. Padarius prielaidą, kad BV prevencijai ir terapijai galima būtų panaudoti antikūnus ar jų fragmentus prieš VLY, sukonstruotas viengrandis imunoglobu­lino variabiliosios dalies fragmentas (scFv). Šis an­tikūno fragmentas genų inžinerijos būdu gautas iš 2 hibridomos (prieš VLY nukreiptų, antikūnus pro­dukuojančių ląstelių) linijų ir perkeltas į E. coli ląste­les, iš kurių gautas aktyvus scFv baltymas. Iš kiekvie­nos hibridomos sukonstruota po 2 variantus antiva­ginolizino (anti-VLY scFv), susidedančio iš VL-VH arba VH-VL antikūno grandinių, kurios sujungtos 20 aminorūgščių ilgio seka (G4S4). Naujai sukonstruotas scFv baltymas yra išskiriamas iš E. coli ląstelėse susi­dariusių intarpinių kūnelių, naudojant metalo chelatinę chromatografiją ir kitus baltymų gryninimo metodus. Pagamintas VLY surišantis scFv baltymas (anti-VLY), neutralizuojantis VLY. Neutralizavimo potencija (neu­tralizuojantis scFv baltymo aktyvumas) buvo tiriama in vitro hemoliziniu metodu, naudojant žmogaus eri­trocitus, arba citolitiniu metodu, naudojant HeLa ląs­telių liniją. Nustatyta tikroji Kd vertė (scFv antikūno ir antigeno sąveikos ir afiniškumo konstanta) ir neutrali­zavimo stiprumas buvo artimi pilno ilgio antikūnams. VH-VL ir VL-VH scFv variantai parodė panašų afi­niškumą ir neutralizavimo potenciją. Anti-VLY, gau­tas iš hibridomos klono 9B4, parodė didžiausią VLY neutralizuojantį aktyvumą apsaugant žmogaus eritro­citus ir gimdos kaklelio epitelio HeLa ląsteles nuo ter­pėje esančio VLY (1).

Tolesni tyrimai parodė, kad rekombinantinis an­ti-VLY scFv slopina VLY sukeltą ląstelių irimą. Iš­grynintas scFv baltymas parodė artimą, bet šiek tiek mažesnį afiniškumą ir neutralizuojantį veikimą, pa­lyginti su atitinkamais pilno ilgio antikūnais. Tačiau tai galima kompensuoti naudojant didesnę scFv baltymo koncentra­ciją (1 pav.). Sukurti scFv balty­mai yra pirmieji rekombinantinių viengrandžių antikūnų su VLY neutralizavimo aktyvumu pavyz­džiai, pagaminti prokariotinių ląs­telių (E. coli) ekspresijos sistemo­se. G. vaginalis sukeliamos infek­cijos ir toliau yra didelė problema pasaulyje, todėl neutralizuojančių rekombinantinių antikūnų sukūri­mas gali tapti perspektyviu terapi­niu agentu, kuris naudojamas BV, sukeltos G. vaginalis, prevencijai ir gydymui (1).

Naujos priemonės kovoje su bakterine vaginoze

 

Nauja viltis dėl BV gydymo ir profilaktikos

BV gydymą sudaro 2 etapai – skiriamas antibakterinis gydymas ir atkuriama makšties ekosiste­ma, siekiant išvengti ligos pasi­kartojimo. BV gydoma vaistais, slopinančiais anaerobinių kultūrų augimą. Paprastai skiriamas an­tibakterinis gydymas geriamuoju metronidazoliu, tinidazoliu, klin­damicinu. Neretai vietiškai var­tojami metronidazolio geliai ir klindamicino kremai. Tiesa, šių vaistų vartojimą apsunkina galimi nepageidaujami reiškiniai, kurie ypač nelaukiami nėštumo metu. Dėl G. vaginalis suformuotų bioplėvelių antibioti­kai sunkiai prieina prie joje esančių anaerobų, ku­rie, nutraukus gydymą, vėl pradeda daugintis, tad liga recidyvuoja. Dažna komplikacija – grybelinė infekcija. Antibiotikai nėra selektyvūs, jie naikina ir laktobacilas, taip sudarydami sąlygas grybelinei infekcijai plisti.

BV gydyti sukurta ir medicininė priemonė makšties ovulė, kurios sudėtyje yra antikūno fragmentas prieš G. vaginalis toksiną (vaginoliziną) – antivaginolizinas (scFv). Tokios anti-VLY ovulės neutralizuoja G. vagi­nalis toksiną, priemonės veikimo režimas yra mecha­ninis. Vadinasi, anti-VLY neprasiskverbia į organiz­mą, bet stabdo patogeninių bioplėvelių susidarymą ir BV intensyvumą bei plitimą. Tokio tipo medicininės priemonės skirtos BV profilaktikai ir gydymo efekty­vumui didinti. Siūloma nauja BV terapija yra pagrįsta G. vaginalis toksino neutralizavimu, naudojant specifi­nio antikūno fragmentą, kuris slopina G. vaginalis pri­sikabinimą prie epitelio ir bakterinių bioplėvelių for­mavimą (2 pav.). Minėtos ovulės vaistinėse pasirodys 2016 metų pradžioje.

Vaistinėse pasirodė unikalus intymios higienos prausiklis suanti-VLY (scFv) Lotamile®. Jis skirtas BV profilaktikai. Lotamile® prausiklis apsaugo jautrią odą nuo sudirgimo ir diskomforto, nepageidaujamų pato­genų augimo, taip palaikydamas sveiką makšties mi­kroflorą. Prausiklis yra hipoalerginis, dermatologiš­kai ir toksikologiškai patikrintas naujausiais moksli­niais tyrimais.

Šaltinis: „Internistas”