Ne tik kosmetinis trūkumas

 

Lietuvoje lėtiniu kojų venų nepakankamumu serga apie 300 tūkst. žmonių, 13 proc. sergančiųjų liga yra pažengusi. Dažniau ši liga diagnozuojama moterims, sergamumą lemia paveldėjimas, gimdymų skaičius, amžius, nejudrumas, nutukimas. Ligos ir jos komplikacijų gydymas yra sudėtingas, efektas ne visada ilgalaikis. Todėl labai svarbi yra ankstyva ligos diagnostika ir adekvatus gydymas. Ne mažesnę reikšmę turi ir venų ligų prevencija – specialistai mano, kad ji turi trukti visą gyvenimą.

 

Varikozinis kojų venų išsiplėtimas pasireiškia kojų venų vingiuotumu ar mazginiu išsiplėtimu, distrofiniais venų ir aplinkinių audinių pakitimais. Liga gali būti pirminė (neaiškios kilmės) ir antrinė – sąlygota profesijos (pvz., ilgo stovėjimo), nėštumo, hormonų pokyčių. Daugiau kaip du trečdaliai ligonių niekuo nesiskundžia, o išsiplėtusias venas laiko tik kosmetikos defektu. Sutrikus venų kraujotakai, atsiranda tam tikri simptomai – ilgiau pastovėjus, kojos pasidaro sunkios, greičiau pavargsta, patinsta. Kartais vargina skausmingi naktiniai blauzdų mėšlungiai.

 

 

Venų varikozės simptomai:

·         sunkumas,

·         tempimas,

·         skausmas,

·         niežulys.

 

 

 

Venų varikozių komplikacijos:

·         kraujavimas,

·         tromboflebitas,

·         edema,

·         odos pigmentacija,

·         odos atrofija, blyškumas,

·         varikozinė egzema,

·         lipodermatosklerozė,

·         venų išopėjimas.

 

 

 

Paviršinių venų uždegimas (tromboflebitas) yra pakankamai dažna liga, į kurią neretai nekreipiama dėmesio, todėl įvertinti tikslų sergamumą tromboflebitu yra labai sunku. Tipinio paviršinio tromboflebito klinika paprastai būna akivaizdi, tačiau tik 50 proc. atvejų nustatoma tiksli tromboflebito diagnozė.

 

 

Dažniausi tromboflebito simptomai:

·         odos jautrumas virš venos,

·         pažeistos galūnės skausmas,

·         odos paraudimas ar uždegimas.

 

 

Tromboflebitu suserga beveik trečdalis intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų, liga neretai progresuoja ir apima giliąsias venas. Negydant venų varikozių, rizika susirgti paviršiniu tromboflebitu yra nuo 20 iki 50 proc., apytiksliai 45 proc. pacientų lieka nenustatyta giliųjų venų trombozė. Apskaičiuota, kad, esant paviršinių venų varikozėms, giliųjų venų trombozės rizika yra beveik tris kartus didesnė.

Paviršinių venų tromboflebitas gali būti spontaninis arba medicininių ar chirurginių intervencijų komplikacija. Sterilus (be infekcijos) tromboflebitas, apimantis tik paviršines venas, retai būna pavojingas gyvybei, tačiau nuoseklus paciento ištyrimas yra būtinas, kadangi daugeliu atvejų kartu būna ir slapta (okultinė) giliųjų venų trombozė.

Žinomi tromboflebito rizikos veiksniai yra nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis – visą nėštumą ir apie 6 savaites po gimdymo tromboflebito rizika būna padidėjusi. Didesnį tromboflebito pavojų šiuo tarpsniu lemia padidėjusi trombocitų agregacija bei sumažėjęs fibrinolizinės sistemos aktyvumas.

Kitas žinomas tromboflebito rizikos veiksnys yra estrogenų didelėmis dozėmis vartojimas – klinikiniais tyrimais nustatyta, kad tada santykinė tromboflebito rizika gali padidėti iki 3–12 kartų, nors absoliuti rizika išlieka nedidelė.

 

 

Tromboflebito rizika didėja:

·         ilgą laiką nejudant, pvz., sėdint automobilyje, lėktuve,

·         ilgai gulint, pvz., po operacijų, sunkiai sergant, lūžus kaulams,

·         sergant tam tikromis navikinėmis ligomis, pvz., kasos vėžio atveju daugėja krešėjimo faktorių pirmtakų, didėja kraujo krešumas,

·         persirgus insultu ir likus galūnių paralyžiams,

·         kai yra implantuotas elektrokardiostimuliatorius ar į centrinę veną įvestas kateteris,

·         kai yra išsiplėtusios venos.

 

 

Pagrindinės klinikinės tromboflebito priežastys yra buvęs paviršinių venų uždegimas, giliųjų venų trombozė ar plaučių arterijos tromboembolija, taip pat operacijos, užsitęsusi imobilizacija ar piktybinė liga.

Paviršiniu tromboflebitu sergantys pacientai dažnai nurodo, kad išilgai paviršinės venos laipsniškai didėjo odos jautrumas, paraudo jos paviršius. Neretai minimi praeityje buvę panašūs epizodai, venų varikozės, ilga kelionė ar buvusi lokali galūnės trauma.

Tromboflebito gydymas priklauso nuo pažeidimo išplitimo, tačiau bet kokiu atveju gydymas turi būti kompleksinis – medikamentinis, kompresinė terapija, didesnis fizinis aktyvumas, jei reikia – chirurginis.

 

 

Tromboflebito gydymas:

·         vaistai,

·         nuskausminimas,

·         antikoaguliantai,

·         NVNU – malšina skausmą ir uždegimą,

·         antibiotikai (jei yra infekcija),

·         elastinės kojinės bei tvarsčiai.

 

 

 

Veiksminga priemonė, gydant išsiplėtusias kojų venas ir pažabojant bei gydant varikozinio sindromo komplikacijas, yra lioton/5359">Lioton 1000 gelis. Veiklioji vaisto medžiaga yra heparinas, 100 g gelio yra 100 000 TV heparino. lioton/5359">Lioton 1000 gelis įtrinamas į pažeistos srities odą 1–3 kartus per dieną. Vaistas mažina uždegimą, patinimą, infiltracijas ir skausmą, turi antikoaguliacinį poveikį. lioton/5359">Lioton 1000 naudojamas esant traumoms ir sumušimams, poodinėms hematomoms, taip pat raiščių ir sausgyslių traumoms.

 

Straipsnis iš “Farmacija ir laikas”                                                              Parengė gyd. S. Bučytė