Prieširdžių virpėjimas ir kognityvinis deficitas

Ilgalaikiu stebimuoju kohortiniu tyrimu siekta patikrinti hipotezę, kad žmonės, sergan­tys permanentiniu prieširdžių virpėjimu, ta­čiau nepatyrę galvos smegenų infarkto, pati­ria didesnį kognityvinių funkcijų blogėjimą, palyginti su neturinčiaisiais ritmo sutrikimo. Ilgalaikiame analitiniame stebimajame (ko­hortiniame) tyrime tirti 5 888 ligoniai, vyrai ir moterys per 65 metus, dalyvavę kardiovasku­linės sveikatos tyrime. Pradiniu tyrimo laiko­tarpiu šiems ligoniams nebuvo diagnozuotas nei prieširdžių virpėjimas, nei galvos smegenų infarktas. Tiriamieji buvo šalinami iš tyrimo, jeigu jiems įvykdavo galvos smegenų infark­tas. Prieširdžių virpėjimo diagnozė patvirtina­ma remiantis ligoninės išrašais ir elektrokar­diogramos (EKG) duomenimis. Tiriamiesiems kas metai buvo atliekamas sutrumpintas proti­nės būklės tyrimas (MMSE), stebima bendro balų įverčio dinamika.

Tyrime analizuoti 5 150 pacientų duomenys, iš jų 552 (10,7 proc.) per 7 stebėjimo metus išsi­vystė prieširdžių virpėjimas. Ligoniai, kuriems tyrime nepasireiškė ritmo sutrikimų, vidutiniškai 3 balais geriau atlikdavo kognityvinio testo už­duotis. Pavyzdžiui, ligonių tarp 80 ir 85 metų, ne­sergančių prieširdžių virpėjimu, MMSE vidutinis įvertis sumažėjo 6,4 balo per 5 metus, o to paties amžiaus ligonių, sergančių patvirtintu prieširdžių virpėjimu 5 metus, MMSE sumažėjo 10,3 balo. Skirtumas tarp šių grupių buvo 3,9 balo (95 proc. PI nuo −5,3 iki −2,5).

Tyrimo autoriai daro išvadą, kad ligoniai, ser­gantys prieširdžių virpėjimu ir nepatyrę galvos smegenų infarkto, patiria greitesnį kognityvinių funkcijų blogėjimą nei ligoniai, neturintys ritmo sutrikimų. Manoma, kad tai susiję su nedideliais lakūniniais galvos smegenų infarktais, nepasi­reiškiančiais klinikiniais simptomais, kurių nu­statoma maždaug 25 proc. ligonių, sergančių lė­tiniu prieširdžių virpėjimu, atlikus galvos smege­nų MRT tyrimą.

Parengė Giedrė Krištopaitytė

LITERATŪRA

Thacker E.L., McKnight B., Psaty B.M. et al. Atrial fibrillation and cognitive decline: A longitudinal cohort study. Neurology, 2013, Jul 9, 81 (2), 119–125.

Žurnalas „Internistas“