Oksana Valentij

Sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinika

 

Įvadas

 

Priešmenstruaciniu sindromu (PMS) vadinamas simptomų kompleksas, susijęs su menstruaciniu ci­klu, kuris pasireiškia savaitė ar dvi prieš menstrua­cijas. Dažniausiai simptomai po ciklo praeina. PMS gali varginti bet kurio amžiaus moteris. Cikliniai nuotaikos ir fizinės būklės pokyčiai, varginantys be­veik 80 proc. moterų, pasireiškia 2–3 dienas prieš menstruacijas ir sutrikdo įprastą gyvenimo būdą bei darbingumą, remisija įvyksta prasidėjus mėnesinėms ir trunka ne mažiau kaip 7–12 dienų. Simptomai dažniausiai būna švelnūs, tačiau 5–8 proc. gali pa­sireikšti vidutinio ar stipraus laipsnio bendrų funk­cijų pablogėjimas Pirmą kartą PMS buvo aprašy­tas gydytojo ginekologo R. T. Franko 1931 metais.

 

Patogenezė

 

PMS etiopatogenezė tiksliai nežinoma, iki šiol vyksta diskusijos, kam priskirti PMS: ar tai psichi­kos sutrikimas, ar endokrinologinė liga. Todėl eg­zistuoja kelios PMS genezės teorijos. Viena teigia, kad PMS priežastis yra pagumburio-hipofizės-kiau­šidžių hormonų disbalansas; kita – kad PMS prie­žastis gali būti padidėjęs CNS jautrumas norma­liam hormonų kiekiui ir serotonino koncentracijos mažėjimas. Pastarojo sumažėjimas pasireiškia po­žymiais, kurie būdingi PMS: dirglumas, disforija, impulsyvumas, padidėjęs angliavandenių poreikis. Keli tyrimai rodo, kad PMS patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka kitų neurotransmiterių kiekio su­mažėjimas: γ aminosviesto rūgšties (GABA), endo­geninių opioidų (1, 2) Tačiau yra mokslininkų, tei­giančių, kad svarbiausia PMS genezėje yra ne lyti­nių hormonų kiekis, o jo svyravimas menstruacinio ciklo metu. Įrodyta, kad estrogenų ir progesteronų koncentracijos svyravimas yra vienas iš pagrindinių PMS moduliavimo mechanizmų, jis tiesiogiai vei­kia neuronų membranas ir jų sinapsinę funkciją ne tik centruose (reguliuojančiuose reprodukcinę funk­ciją), bet ir limbinėse smegenų dalyse (reguliuojan­čiose emocijas, elgseną bei miegą) (3).

 

Rizikos faktoriai, galintys veikti PMS pasireiškimą

 

· Paveldimumas

· Psichovegetaciniai sutrikimai, susiję su neuro­endokrininiais pokyčiais lytinės brandos periodu (nervinė anoreksija ar bulimija) ir pogimdymi­niu laikotarpiu (pogimdyminė depresija)

· Virusinės infekcijos

· Dažni klimato zonų keitimai (atostogos „iš žie­mos į vasarą“)

· Stresinės situacijos

· Nutukimas

· Atsparumas insulinui

· Piktnaudžiavimas alkoholiu

· Kalcio ir magnio, vitamino B6 deficitas

· Dieta (gausus druskos, riebaus ir aštraus maisto bei kavos vartojimas) (4–8).

 

Klinika ir diagnostika

 

PMS diagnostika visų pirma apima simptomų pasireiškimą, mažiausiai dviejų iš eilės menstrua­cinių ciklų metu, kurios moteris registruoja “PMS simptomų dienoraštyje“. Tai leidžia ne tik nustaty­ti sąsają tarp simptomų ir menstruacinio ciklo di­namikos, kas svarbu diagnozės patvirtinimui, bet ir subjektyviai įvertinti jų sunkumą.

Diagnozė patvirtinama, kai moteriai nustato­ma ne mažiau penkių simptomų išvardytų DSM IV(Diagnostic and Statistical Manual IV), iš ku­rių bent vienas pasireiškia kaip depresija, neri­mas, nuotaikos labilumas ar irzlumas. Simptomai būtinai turi kartotis nemažiau dvejus ciklus iš ei­lės, trikdant įprastą moters gyvenimo būdą ir dar­bo pajėgumų, nesant endogeninių psichikos sutri­kimų pasekmei.

 

PMS diagnostiniai kriterijai pagal IV dia­gnostikos ir statistikos vadovą (Diagnostic and Statistical Manual IV):

  1. Simptomai, kurie atsiranda menstruacinių ciklų metu per metus ir pasireiškia paskutinę liuteininės

    fazės savaitę (po ovuliacijos), o baigiasi foliku­linės fazės metu (menzės).

    Turi būti penki ir daugiau simptomų:

1. Prislėgta nuotaika, beviltiškumo ir menkavertiš­kumo jausmas

2. Nerimas, įtampa, „kraštutinės“ būsenos jausmas

3. Padidėjęs emocinis labilumas (staiga nuliūsta­ma ar pradedama verkti, padidėjęs jautrumas)

4. Pyktis ir dirglumas, dažni konfliktai

5. Sumažėję kasdieninės veiklos interesai

6. Sunku susitelkti

7. Mieguistumas, greitas nuovargis ar energijos stoka

8. Žymūs apetito pokyčiai, padidėjęs apetitas / per­sivalgymas ar potraukis prie specifinio maisto

9. Padidėjęs mieguistumas ar nemiga

10. Sunkumas susivaldyti ar savikontrolės praradi­mo jausmas

11. Somatiniai simptomai (krūtų jautrumas ar patini­mas, galvos skausmas, sąnarių ar raumenų skaus­mas, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas, t.t.)

B. Sutrikęs darbingumas, visuomeninė veikla, san­tykių pokyčiai

C. Sutrikimas nėra kitų ligų simptomų paūmėjimas (di­džioji depresija, panikos sutrikimas, užtrukusi sub­depresija / distimija, asmenybės sutrikimas ir t.t.)

D. Kriterijai A, B ir C turi būti patvirtinti remian­tis simptomais, kurie buvo fiksuojami kasdieni­niame moters dienoraštyje mažiausiai du ciklus iš eilės (9)

 

Amerikos akušerių ir ginekologų draugija pa­siūlė tokius PMS diagnostikos kriterijus:

 

· Emociniai: depresija, pykčio protrūkiai, irzlu­mas, nerimas, sumišimas / sutrikimas, užsisklen­dimas (1 pav.).

· Somatiniai: krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, gal­vos skausmas, galūnių patinimas.

Priešmenstruacinis sindromas gali būti diagno­zuotas, jei pacientė skundžiasi bent vienu iš emoci­nių ir somatinių simptomų per penkias dienas prieš menstruacijas per tris ciklus. Šie simptomai praeina per keturias dienas iki menstruacijų ir nepasireiškia iki tryliktos ciklo dienos (10).

Tiriant pacientę dėl PMS, reikia prisiminti ir ki­tus somatinius sutrikimus bei psichikos ligas. PMS simptomai, kuriuos reikia diferencijuoti nuo lė­tinių ligų, paūmėjančių antroje menstruacinio ci­klo fazėje:

· Psichikos ligos (manijos-depresijos psichozė, ši­zofrenija, endogeninė depresija)

· Lėtinės inkstų ligos

· Klasikinė migrena

Galvos smegenų navikai

· Arachnoiditas

· Prolaktiną produkuojanti hipofizės adenoma

· Hipertenzinė krizė

· Feochromocitoma

· Skydliaukės ligos

 

 

Priešmenstruacinis sindromas

 

Gydymas

 

PMS gydymas pradedamas iš karto, tik nustačius diagnozę. Iš pradžių 2–3 mėnesius taikomas gydy­mas be vaistų. Pacientė turi fiksuoti savo nusiskun­dimus PMS simptomų dienoraštyje, kad palengvintų dinamikos vertinimą. Efektyvus nemedikamentinis gydymas yra gyvensenos korekcija (darbo ir poil­sio režimas; saikinga reguliari mankšta; gebėjimas tvarkytis su stresinėmis situacijomis; subalansuota mityba; ribojimas druskos, šokolado, kofeino, pieno produktų ir alkoholio vartojimą II ciklo fazėje) (11).

Medikamentinis gydymas indukuotinas, kai pa­prasti gyvensenos būdo pokyčiai neefektyvūs, dia­gnozavus PMS ir įvertinus somatinių bei psicholo­ginių sutrikimų intensyvumą (12–14).

 

Pagrindiniai medikamentinio gydymo rei­kalavimai:

· Vaistai turi reguliuoti menstruacinį ciklą mažin­dami padidėjusį prolaktino kiekį

· Vaistai turi būti efektyvūs gydant pagrindinius simptomus: patinimus, mastalgiją /mastodini­ją, galvos skausmus, depresiją, panikos prie­puolius ir t.t.

· Medikamentinis gydymas reikalingas 5 proc. moterų, sergančių sunkia PMS forma

· Jeigu PMS yra lengvos eigos, būklę palen­gvina vitamino B6 (20–40 mg per parą) (15), kalcio bei magnio (200 mg per parą) prepara­tų vartojimas

 

Žurnalas „Internistas”

Testas – faktai apie menstruacijas

testas—ko-dar-nezinote-apie-meile-ir-seksa/61295″>Testas – ko dar nežinojote apie meilę ir seksą?