Oksana Valentij
Sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinika
Įvadas
Priešmenstruaciniu sindromu (PMS) vadinamas simptomų kompleksas, susijęs su menstruaciniu ciklu, kuris pasireiškia savaitė ar dvi prieš menstruacijas. Dažniausiai simptomai po ciklo praeina. PMS gali varginti bet kurio amžiaus moteris. Cikliniai nuotaikos ir fizinės būklės pokyčiai, varginantys beveik 80 proc. moterų, pasireiškia 2–3 dienas prieš menstruacijas ir sutrikdo įprastą gyvenimo būdą bei darbingumą, remisija įvyksta prasidėjus mėnesinėms ir trunka ne mažiau kaip 7–12 dienų. Simptomai dažniausiai būna švelnūs, tačiau 5–8 proc. gali pasireikšti vidutinio ar stipraus laipsnio bendrų funkcijų pablogėjimas Pirmą kartą PMS buvo aprašytas gydytojo ginekologo R. T. Franko 1931 metais.
Patogenezė
PMS etiopatogenezė tiksliai nežinoma, iki šiol vyksta diskusijos, kam priskirti PMS: ar tai psichikos sutrikimas, ar endokrinologinė liga. Todėl egzistuoja kelios PMS genezės teorijos. Viena teigia, kad PMS priežastis yra pagumburio-hipofizės-kiaušidžių hormonų disbalansas; kita – kad PMS priežastis gali būti padidėjęs CNS jautrumas normaliam hormonų kiekiui ir serotonino koncentracijos mažėjimas. Pastarojo sumažėjimas pasireiškia požymiais, kurie būdingi PMS: dirglumas, disforija, impulsyvumas, padidėjęs angliavandenių poreikis. Keli tyrimai rodo, kad PMS patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka kitų neurotransmiterių kiekio sumažėjimas: γ aminosviesto rūgšties (GABA), endogeninių opioidų (1, 2) Tačiau yra mokslininkų, teigiančių, kad svarbiausia PMS genezėje yra ne lytinių hormonų kiekis, o jo svyravimas menstruacinio ciklo metu. Įrodyta, kad estrogenų ir progesteronų koncentracijos svyravimas yra vienas iš pagrindinių PMS moduliavimo mechanizmų, jis tiesiogiai veikia neuronų membranas ir jų sinapsinę funkciją ne tik centruose (reguliuojančiuose reprodukcinę funkciją), bet ir limbinėse smegenų dalyse (reguliuojančiose emocijas, elgseną bei miegą) (3).
Rizikos faktoriai, galintys veikti PMS pasireiškimą
· Paveldimumas
· Psichovegetaciniai sutrikimai, susiję su neuroendokrininiais pokyčiais lytinės brandos periodu (nervinė anoreksija ar bulimija) ir pogimdyminiu laikotarpiu (pogimdyminė depresija)
· Virusinės infekcijos
· Dažni klimato zonų keitimai (atostogos „iš žiemos į vasarą“)
· Stresinės situacijos
· Atsparumas insulinui
· Piktnaudžiavimas alkoholiu
· Kalcio ir magnio, vitamino B6 deficitas
· Dieta (gausus druskos, riebaus ir aštraus maisto bei kavos vartojimas) (4–8).
Klinika ir diagnostika
PMS diagnostika visų pirma apima simptomų pasireiškimą, mažiausiai dviejų iš eilės menstruacinių ciklų metu, kurios moteris registruoja “PMS simptomų dienoraštyje“. Tai leidžia ne tik nustatyti sąsają tarp simptomų ir menstruacinio ciklo dinamikos, kas svarbu diagnozės patvirtinimui, bet ir subjektyviai įvertinti jų sunkumą.
Diagnozė patvirtinama, kai moteriai nustatoma ne mažiau penkių simptomų išvardytų DSM IV(Diagnostic and Statistical Manual IV), iš kurių bent vienas pasireiškia kaip depresija, nerimas, nuotaikos labilumas ar irzlumas. Simptomai būtinai turi kartotis nemažiau dvejus ciklus iš eilės, trikdant įprastą moters gyvenimo būdą ir darbo pajėgumų, nesant endogeninių psichikos sutrikimų pasekmei.
PMS diagnostiniai kriterijai pagal IV diagnostikos ir statistikos vadovą (Diagnostic and Statistical Manual IV):
- Simptomai, kurie atsiranda menstruacinių ciklų metu per metus ir pasireiškia paskutinę liuteininės fazės savaitę (po ovuliacijos), o baigiasi folikulinės fazės metu (menzės).Turi būti penki ir daugiau simptomų:
1. Prislėgta nuotaika, beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmas
2. Nerimas, įtampa, „kraštutinės“ būsenos jausmas
3. Padidėjęs emocinis labilumas (staiga nuliūstama ar pradedama verkti, padidėjęs jautrumas)
4. Pyktis ir dirglumas, dažni konfliktai
5. Sumažėję kasdieninės veiklos interesai
6. Sunku susitelkti
7. Mieguistumas, greitas nuovargis ar energijos stoka
8. Žymūs apetito pokyčiai, padidėjęs apetitas / persivalgymas ar potraukis prie specifinio maisto
9. Padidėjęs mieguistumas ar nemiga
10. Sunkumas susivaldyti ar savikontrolės praradimo jausmas
11. Somatiniai simptomai (krūtų jautrumas ar patinimas, galvos skausmas, sąnarių ar raumenų skausmas, pilvo pūtimas, svorio padidėjimas, t.t.)
B. Sutrikęs darbingumas, visuomeninė veikla, santykių pokyčiai
C. Sutrikimas nėra kitų ligų simptomų paūmėjimas (didžioji depresija, panikos sutrikimas, užtrukusi subdepresija / distimija, asmenybės sutrikimas ir t.t.)
D. Kriterijai A, B ir C turi būti patvirtinti remiantis simptomais, kurie buvo fiksuojami kasdieniniame moters dienoraštyje mažiausiai du ciklus iš eilės (9)
Amerikos akušerių ir ginekologų draugija pasiūlė tokius PMS diagnostikos kriterijus:
· Emociniai: depresija, pykčio protrūkiai, irzlumas, nerimas, sumišimas / sutrikimas, užsisklendimas (1 pav.).
· Somatiniai: krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, galvos skausmas, galūnių patinimas.
Priešmenstruacinis sindromas gali būti diagnozuotas, jei pacientė skundžiasi bent vienu iš emocinių ir somatinių simptomų per penkias dienas prieš menstruacijas per tris ciklus. Šie simptomai praeina per keturias dienas iki menstruacijų ir nepasireiškia iki tryliktos ciklo dienos (10).
Tiriant pacientę dėl PMS, reikia prisiminti ir kitus somatinius sutrikimus bei psichikos ligas. PMS simptomai, kuriuos reikia diferencijuoti nuo lėtinių ligų, paūmėjančių antroje menstruacinio ciklo fazėje:
· Psichikos ligos (manijos-depresijos psichozė, šizofrenija, endogeninė depresija)
· Lėtinės inkstų ligos
· Klasikinė migrena
Galvos smegenų navikai
· Arachnoiditas
· Prolaktiną produkuojanti hipofizės adenoma
Gydymas
PMS gydymas pradedamas iš karto, tik nustačius diagnozę. Iš pradžių 2–3 mėnesius taikomas gydymas be vaistų. Pacientė turi fiksuoti savo nusiskundimus PMS simptomų dienoraštyje, kad palengvintų dinamikos vertinimą. Efektyvus nemedikamentinis gydymas yra gyvensenos korekcija (darbo ir poilsio režimas; saikinga reguliari mankšta; gebėjimas tvarkytis su stresinėmis situacijomis; subalansuota mityba; ribojimas druskos, šokolado, kofeino, pieno produktų ir alkoholio vartojimą II ciklo fazėje) (11).
Medikamentinis gydymas indukuotinas, kai paprasti gyvensenos būdo pokyčiai neefektyvūs, diagnozavus PMS ir įvertinus somatinių bei psichologinių sutrikimų intensyvumą (12–14).
Pagrindiniai medikamentinio gydymo reikalavimai:
· Vaistai turi reguliuoti menstruacinį ciklą mažindami padidėjusį prolaktino kiekį
· Vaistai turi būti efektyvūs gydant pagrindinius simptomus: patinimus, mastalgiją /mastodiniją, galvos skausmus, depresiją, panikos priepuolius ir t.t.
· Medikamentinis gydymas reikalingas 5 proc. moterų, sergančių sunkia PMS forma
· Jeigu PMS yra lengvos eigos, būklę palengvina vitamino B6 (20–40 mg per parą) (15), kalcio bei magnio (200 mg per parą) preparatų vartojimas
Žurnalas „Internistas”
Testas – faktai apie menstruacijas
testas—ko-dar-nezinote-apie-meile-ir-seksa/61295″>Testas – ko dar nežinojote apie meilę ir seksą?
