Žodis probiotikas yra graikų kilmės, reiškiantis „skirtas gyvenimui“. Pirmą kartą šį terminą pavartojo Lilly ir Stillwell (1965 m.) mikroorganizmų išskiriamoms medžiagoms, stimuliuojančioms kitų mikroorganizmų gyvybingumą, apibūdinti. Terminas „probiotikas“ yra „antibiotiko“ antonimas, priešingybė.
Probiotikus pirmasis išsamiai tyrinėjo žymusis Rusijos mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas XX amžiaus pradžioje, dirbęs Pastero institute. I. Mečnikovas pirmasis pastebėjo, jog kai kuriuose maisto produktuose (rūgpienyje ir kt.) esantys mikroorganizmai gali būti naudingi žmogui, nes normalizuoja žarnyno mikroflorą – padeda pašalinti bloguosius, kenksmingus mikroorganizmus ir pakeičia juos geraisiais.
I. Mečnikovo amžininkas prancūzas pediatras Henry Tissier atkreipė dėmesį, kad daugelio viduriuojančių vaikų išmatose labai maža Y formos mikroorganizmų, vadinamųjų bifidobakterijų. Vaikų viduriavimui gydyti H. Tissier pasiūlė bifidobakterijas ir pasiekė puikių rezultatų.
Probiotikų samprata ilgainiui keitėsi, tačiau esminiai jos teiginiai išliko tie patys. Vienas naujausių (Guarner ir Schaafsma, 1998 m.) apibrėžimų probiotikus apibūdina kaip „gyvus mikroorganizmus, kurie, vartojami adekvačiais kiekiais, yra naudingi šeimininko (gyvūno ar žmogaus) sveikatai“. Probiotikai ir jų panaudojimo galimybės ypač aktyviai tyrinėjami pastaruosius 20 metų.
Sveiko žmogaus žarnyne yra daugiau nei 500 rūšių probiotinių bakterijų. Jos slopina žalingų patogeninių mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi virškinimo trakte, prisideda prie normalaus jo funkcionavimo. Probiotikai taip pat normalizuoja įvairių ligų ir toksinų sutrikdytą virškinimo trakto gleivinės integralumą (pažeidimus), gerina lokalaus (žarnyno) ir sisteminio imuniteto funkciją.
Didžiausią žarnyno probiotinių bakterijų grupę sudaro laktobacilos, iš jų geriausia žinoma Lactobacillus acidophilus, jos gyvų kultūrų randama jogurte, rūgpienyje. Fiziologinei žarnyno veiklai taip pat būtini mieliagrybiai (Saccharomyces) ir kitos probiotinės bakterijos. Esama hipotezių, kad probiotinėmis savybėmis gali pasižymėti ir neląsteliniai mikroorganizmai, galbūt netgi kai kurie virusai, riketsijos.
Įvairus poveikis
Probiotikai pasižymi mitybiniu, fiziologiniu ir antimikrobiniu poveikiais. Probiotikai:
• gerina maisto kokybę ir mitybines savybes;
• metaboliškai stimuliuoja vitaminų ir fermentų sintezę;
• stabilizuoja žarnų mikroflorą ir konkurenciniu principu padeda pašalinti patogenus;
• skatina antimikrobinių medžiagų gamybą ir stiprina įgimtus gynybinius šeimininko (žmogaus) organizmo pajėgumus, pasipriešinimą infekcijai.
Esama įrodymų, kad probiotikai:
• mažina serumo cholesterolio kiekį, veikdami asimiliacijos mechanizmais;
• detoksikuoja karcinogenus (kancerogenus), mažina storžarnių ir galbūt kitų lokalizacijų vėžio riziką;
• moduliuoja ląstelinį imunitetą ir slopina onko (tumoro) genezę.
Probiotikų skiriama profilaktikos ir gydymo tikslais normalizuoti, suaktyvinti vietinį gleivinių, epitelio, žarnyno ar sisteminį imunitetą ir pagerinti žmogaus sveikatą.
Šiuolaikiniams probiotikams keliami aukšti saugumo ir funkcionalumo reikalavimai.
Saugumas:
• humaninė kilmė (išskirti iš sveikų žmonių virškinimo trakto);
• nepatogeniški;
• nesukelia infekcijų (infekcinio endokardito, virškinimo trakto infekcijų);
• neskaido tulžies rūgščių druskų;
• neturi perduodamų atsparumo antibiotikams genų.
Funkcionalumas:
• stabilumas tulžyje ir rūgštyse;
• kibumas prie žmogaus žarnų ląstelių;
• aktyvi žmogaus virškinimo trakto kolonizacija;
• imunostimuliacija;
• neturi prouždegiminio poveikio;
• gamina antimikrobines medžiagas;
• veikia antagonistiškai kariogenines ir patogenines bakterijas.
Technologiniai reikalavimai:
• pakankamas jautrumas ir stabilumas;
• atsparumas fagocitozei;
• gyvybingumas.
Probiotikai privalo turėti maistinio ir klinikinio saugumo bei mokslinių naudos sveikatai įrodymų.
Ne visų rinkoje esančių probiotikų efektyvumas yra vienodas ir patikimai įrodytas, kai kurių paremtas tik empirika, įspūdžiu ar prielaidomis. Naujausi tyrimai rodo, jog tik kai kurie probiotikai užtikrina pakankamą žmogaus virškinimo trakto kolonizaciją probiotinėmis bakterijomis, tačiau ne visi gamintojai tai pažymi savo produktų anotacijose.
Daugiausia efektyvumo įrodymų turi probiotikai, kurių sudėtyje yra trys svarbiausi laktobacilų štamai (padermės): L. casei rhamnosus, L. rhamnosus T-1 ir Neoangelac 12A laktobacilas. Iš dabar rinkoje esančių probiotikų vienas perspektyviausių neabejotinai yra L. casei rhamnosus, kuris gali padėti apsisaugoti nuo daugumos infekcinių ligų, virškinimo ir kvėpavimo takų infekcijų.
Poveikis
Probiotikų sudėtyje esančios laktobacilos sintetina trumpos grandinės riebalų rūgštis, esencines organines rūgštis (folio, oroto), todėl sumažėja žarnų turinio pH (turinys parūgštėja), tai daro palankų fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Žarnų laktobacilos taip pat dalyvauja B ir K vitaminų sintezės, tulžies rūgščių ir kitų sterolių, ksenobiotikų apykaitos (metabolizmo) procesuose.
Probiotikai pasižymi imunomoduliaciniu veikimu: jie sąveikauja su žarnų limfoidiniu audiniu ir gerina imuninį atsaką. Išskirtinis imunomoduliacinis veikimas būdingas Lactobacillus probiotikamas, kurie aktyviai veikia enterinių infekcijų sukėlėjus, kaip adjuvantai vartojami esant nepakankamai mitybai, saugo nuo chemiškai indukuotų navikų.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotikų nauda sveikatai tiesiogiai priklauso nuo jų kibumo prie žarnų epitelio ir žarnyno kolonizacijos intensyvumo. Puikiomis kibumo (adherencijos) savybėmis pasižymi laktobacilos, todėl laktobacilų turintys probiotikai esti veiksmingi gydant ūminę diarėja, radiacinį gastroenteritą, uždegiminę žarnų ligą (opinį kolitą, Krono ligą). Nustatyta, kad laktobacilos gerina žarnyno mikrofloros sudėtį, didina žarnyno bakterijų fermentų aktyvumą, stabilizuoja žarnų sienelių pralaidumą.
Probiotikai plačiai ir sėkmingai vartojami įvairių ligų gydymui ir profilaktikai: esant antibiotikų sukeltai diarėjai, bakteriniam ir virusiniam viduriavimui (taip pat kūdikių ir vaikų rotavirusinei infekcijai), laktozės netoleravimui, sukrozės ir maltazės stokai. Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems maisto alergija, gali mažinti cholesterolio kiekį, turėti antikarcinogeninį poveikį. Probiotikų siūloma skirti moterims, sergančioms pasikartojančia vaginoze, siekiant rekolonizuoti makštį naudingais mikroorganizmais.
Dažniausiai probiotikų skiriama virškinimo trakto ligoms gydyti:
• antibiotikų sukeliamos diarėjos profilaktikai ir kompleksiniam gydymui;
• sveikstant po infekcinių viduriavimų, maisto toksinių infekcijų;
• sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu, funkcine dispepsija, uždegimine žarnyno liga (opiniu kolitu, Krono liga).
Pastaraisiais metais probiotikų pradėta sėkmingai vartoti gydant:
• grybelių sukeltą kolpitą;
• šlapimo takų infekcijas;
• įvairių ligų (ne tik infekcijų) sukeltą viduriavimą.
Probiotikų rekomenduojama skirti:
• įvairios etiologijos diarėjos profilaktikai;
• virškinimo trakto infekcijų profilaktikai;
• imuninio atsako normalizavimui sergant uždegimine žarnyno liga, hospitalinėmis infekcijomis (ir jų profilaktikai).
Esama duomenų, kad probiotikai gali būti naudingi sergantiesiems storžarnių vėžiu, odos infekcijomis, karvės pieno sukelta egzema (ir jos profilaktikai).
2010 metais paskelbtais mokslinio tyrimo duomenimis, vartojantys probiotikų vaikai rečiau serga daugeliu ligų, tarp jų ausų infekcijomis, streptokokiniu tonzilofaringitu, sloga, peršalimo ligomis.
Antiinfekcinis poveikis
Probiotikų antiinfekcinio poveikio mechanizmas esti kompleksinis:
• sintetina antimikrobines medžiagas;
• mažina patogenams gyvybiškai reikalingų maisto medžiagų kiekį žarnyne;
• slopina patogenų adheziją (prilipimą) prie žarnyno epitelio ir tolesnę invaziją;
• modifikuoja patogenų toksinams jautrius žarnyno receptorius;
• skatina imuninį atsaką.
Gerąsias probiotines žarnyno bakterijas naikina antibiotikai, antibakteriniai chemopreparatai, todėl vartojant šių vaistų, ypač ilgesnį laiką, gali sutrikti virškinimo trakto veikla, mikrofloros pusiausvyra, atsirasti gleivinės pažeidimų. Tai pasireiškia viduriavimu, pilvo pūtimu, gurguliavimu, spazminiais skausmais ir kitokiu diskomfortu. Tyrimai rodo, kad šių negalavimų profilaktikai ir korekcijai gali būti naudingi probiotikai. Antibiotikai skatina atsirasti ir kitas infekcijas (kvėpavimo organų, hospitalinių, odos ir gleivinių grybelių).
Antiinfekcinis probiotikų poveikis ir nauda neapsiriboja virškinimo traktu. Įvairių tyrimų duomenimis, probiotikai padeda gydyti ar apsisaugoti nuo kvėpavimo, odos ir minkštųjų audinių, urogenitalinės sistemos infekcijų.
Antibiotikų sukelta diarėja
Antibiotikų sukeltos diarėjos profilaktikai ir gydymui pastaraisiais dešimtmečiais (ypač pastaraisiais metais) vis plačiau efektyviai vartojami probiotikai. Nustatyta, kad jie:
• atkuria antibiotikų sunaikintą ar prislopintą žarnyno mikroflorą;
• aktyvina imuninį atsaką;
• šalina iš paciento organizmo patogenus ir jų toksinus;
• padeda normalizuoti infekcijos pažeistą virškinimo trakto gleivinės integralumą.
Probiotikų naudą gydant ar pažabojant antibiotikų sukeltą diarėją patikimai įrodė daugelis klinikinių tyrimų, tai patvirtina ir viena naujausių metaanalizių (31 klinikinis atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas).
Helicobacter pylori infekcija
Pastaraisiais metais daugėjo duomenų, kad virškinimo trakto, ypač jo viršutinės dalies, pažeidimų ir lėtinių ligų patogenezei didelės įtakos gali turėti spiralinis mikroorganizmas Helicobacter pylori. Kol kas nėra visiškai aišku, kiek ši bakterija patogeniška žmogui, kiek ji turi įtakos susirgti lėtinėmis virškinimo trakto ligomis ir jų progresavimui. Dabar plačiai tyrinėjama H. pylori reikšmė vaikų virškinimo organų patologijai.
H. pylori yra labai paplitusi, šiuo mikroorganizmu yra užsikrėtę apie 60 proc. pasaulio gyventojų. H. pylori yra svarbiausia lėtinio gastrito ir opaligės priežastis: ji nustatoma 95 proc. sergančiųjų dvylikapirštės žarnos ir 70–80 proc. – skrandžio opalige, 50 proc. – neopine dispepsija. Įrodytas H. pylori infekcijos ryšys su skrandžio vėžiu ir maltlimfoma.
Vaikams H. pylori dažniausiai sukelia lėtinį gastritą ar gastroduodenitą, kuriam būdinga daug metų trunkanti banguojanti eiga su paūmėjimais ir remisijomis, be gleivinės atrofijos, normo- arba hipersekrecija.
Pastaruoju metu taikant H. pylori eradikaciją, kartu su antibiotikais (klaritromicinu, amoksicilinu, metronidazoliu ir PSI) rekomenduojama vartoti ir probiotikų, padedančių išvengti žarnyno mikrofloros sutrikdymo, dispepsijos ir viduriavimo. Nustatyta, jog kai kurie probiotikai (Lactobacillus acidophilus ir Lactobacillus salivarius) gali slopinti H. pylori adheziją prie skrandžio gleivinės ir šio mikroorganizmo dauginimąsi. Prie standartinio eradikacinio gydymo pridėjus probiotikų, eradikacija esti efektyvesnė, rečiau pasitaiko nepageidaujamų šalutinių poveikių. Dažniausiai kartu su eradikacija vartojami probiotikai, kurių sudėtyje yra bifido ir (arba) laktobacilų.
Eradikacijai vartojamų antibiotikų šalutinis nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui pasireiškia daugumai pacientų, todėl dabart kartu su standartine eradikacine terapija rekomenduojama skirti ir probiotikų: jie gydymą daro efektyvesnį ir saugesnį.
Kvėpavimo takų infekcijos
Tyrimai, kuriuose dalyvavo dienos ugdymo įstaigas lankantys vaikai, parodė, kad probiotikai sumažina riziką susirgti ne tik virškinimo trakto, bet ir kvėpavimo takų infekcijomis, taip pat palengvina šių ligų eigą.
Jun-Song Lin ir bendr. (Nacionalinis Taivanio universitetas) palygino tris rinkoje esančius komercinius probiotikus: Lactobacillus casei rhamnosus, Lactobacillus T cell-1 ir mišrų probiotiką. Šiame 7 mėnesius trukusiame dvigubai aklame atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 1062 ikimokyklinio amžiaus vaikai: 285 vaikai vartojo L. casei rhamnosus, 222 vaikai – L. rhamnosus T-1, o 286 vaikai – mišrios sudėties probiotiko. Šių trijų grupių tiriamieji statistiškai nesiskyrė amžiumi, lytimi, maitinimo krūtimi trukme, kontaktu su rūkymu namų aplinkoje, šeimos pajamomis, alergijos anamneze. Buvo įvertintas trumpalaikės ir ilgalaikės intervencijos šiais trimis probiotikais efektyvumas:
• įtaka bakterinių ir virusinių infekcijų dažnumui (sergamumui);
• įtaka specifinių virškinimo trakto ir kvėpavimo takų dažnumui.
Įvertintas 167 ligų dažnumas visose trijose tiriamųjų grupėse. Pediatrinės ligos suskirstytos į: virškinimo trakto, kvėpavimo, atopines ir dermatologines.
Bakterinės infekcijos: limfadenitas, vidurinis otitas, plaučių uždegimas, sinusitas, šlapimo takų infekcija, meningitas ir kt.
Virusinės infekcijos: gripas, ūminis faringotonzilitas, ūminis laringitas, krupas, enterovirusinė infekcija, ūminis brinchitas ar bronchiolitas, encefalitas, virusinis gastroenteritas ir kt.
Kvėpavimo infekcijos: sloga, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija (kataras), ūminis bronchitas, bronchiolitas, ūminis sinusitas, epiglotitas, gripas ir kt.
Virškinimo trakto infekcijos: virusinė ir bakterinė diarėja, infekcinis vėmimas, su infekcija susijęs pilvo skausmas.
Visų trijų grupių vaikų sergamumas kvėpavimo organų infekcijomis patikimai padidėjo pradėjus lankyti dienos ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Probiotiko L. casei rhamnosus trumpalaikis ir ilgalaikis vartojimas ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo infekcijų dažnumą sumažino atitinkamai 17 ir 18 proc., lyginant su kontrolinės grupės vaikais, taip pat palengvino šių infekcijų eigą. L. rhamnosus T-1 ir mišrių probiotikų vartojimas sumažino, tiesa, statistiškai nepatikimai, pakartotinių respiracinių infekcijų dažnumą.
Linex
Tyrimai rodo, kad įvairių probiotikų veiksmingumas skiriasi – priklauso nuo jų sudėtyje esančių gerųjų bakterijų (Lactobacillus, Bifidobacterium) rūšies, padermės, tipo. Kai kurios probiotinės bakterijos pasižymi ryškiu imunomoduliaciniu veikimu. Pavyzdžiui, laktobacilos veikia antigenui specifinių antikūnų IgG1/IgG2 Ab ir citokinų atsaką, kai kurios laktobacilos gali aktyvinti mieloidines dendritines ląsteles ir skatinti T ląstelių limfocitų, taip pat Th1 citokinų gamybą. Kai kurie probiotikai gali pagerinti bioterapinių preparatų patekimą į taikinį – infekcijos židinį.
Veiksmingiausių gerųjų bakterijų kompleksą turi populiariausias probiotikas Lietuvoje (ir daugelyje kitų šalių) – Linex, kuriame yra probiotikų Lactobacillus gasseri/johnsonii (Lactobacillus acidophilus), Enterococcus faecium (Streptococcus faecalis), Bifidobacterium infantis.
Linex Immuno yra specialiai sukurtas vietinei (gleivinių) ir sisteminei imuninei apsaugai stiprinti. Vienoje Linex Immuno kapsulėje yra 375 mg Lactobacillus casei rhamnosus (Lcr 35) Immunio probiotikų, taip pat 100 mcg seleno ir 15 mg cinko.
Tyrimai parodė, kad Linex Immuno užtikrina ilgalaikę patikimą žarnyno kolonizaciją gerosiomis bakterijomis. Lcr35 pasižymi stabilumu ir nežūsta žarnyne: po 1 mėn. šio probiotiko rasta 87,5 proc. jo vartojusių (po 750 mg/d.) asmenų žarnyne. Lcr35 didina laktobacilų ir bifidobakterijų kiekį žarnyne, o padidėjęs laktobacilų kiekis žarnyne išlieka dar 3 savaites po paskutinės išgertos Lcr35 dozės.
Atsižvelgusi į mokslinių veiksmingumo įrodymų gausą, Europos maisto apsaugos agentūra (EFSA) Linex Immuno kapsulių anotacijoje leido vartoti teiginį: „Prisideda prie imuninės sistemos normalaus funkcionavimo“. Moksliniai tyrimai įrodė, kad Linex Immuno vartojimas gali padėti apsaugoti nuo kvėpavimo ir žarnyno infekcijų.
Mokslinių tyrimų duomenimis, Linex sudėtyje esantis probiotikas Lcr35:
* patikimai sumažina žarnyno epitelio pralaidumą, kuris padidėja sergant infekcinėmis žarnyno ligomis (pvz., salmonelioze);
• stabdo patogenų adheziją prie žarnyno gleivinės ląstelių;
• slopina patogenų augimą nepriklausomai nuo to, ar buvo skiriama prieš patogeno invaziją, patogeno patekimo metu ar po invazijos;
• išskiria baktericidines medžiagas ir veikia antimikrobiškai;
• tiesiogiai slopina bakterijų augimą (49 ir 58 tirtų);
• mažina žarnyno turinio pH iki 4,5–4,7 (pH sumažėjus iki 5,0 nustoja augti ir daugintis daugelis žarnyno patogenų, o intensyviausiai patogenai auga, kai pH padidėja iki 6,5 ar daugiau);
• stimuliuoja imuninę sistemą;
• sukelia nuo dozės priklausomą žmogaus dendritinių ląstelių imunomoduliaciją.
Nuo kitų probiotikų Linex Immuno skiriasi ir tuo, kad jo sudėtyje yra fiziologiškai svarbių mikroelementų – seleno ir cinko. Šios medžiagos stiprina Linex Immuno antiinfekcinį veikimą, taip pat suteikia jam papildomų naudingų efektų.
Selenas gerina imuninės sistemos veiklą, pasižymi antiinfekciniu ir antikancerogeniniu veikimu, didina kvėpavimo takų epitelio atsparumą patogenams, kaip antai gripo virusams.
Trūkstant seleno, silpnėja antiinfekcinis imunitetas, didėja pavojus susirgti užkrečiamosiomis bakterinėmis ir virusinėmis ligomis. Stokojant maiste seleno, dažniau sergama gripu, padidėja gripo viruso virulentiškumas ir sunkėja ligos eiga, nevirulentiškos ar mažai virulentiškos gripo viruso padermės, pabuvojusios seleno stokojančių asmenų organizme, tampa labiau virulentiškos.
Asmenims, stokojantiems seleno, papildomai paskyrus šio elemento:
• objektyviai sustiprėjo imuninis atsakas (padidėjo IFN-gama sintezė, T ląstelių proliferacija, bendras T ląstelių, ypač T pagalbininkių, Th helperių, kiekis);
• pagerėjo sergančiųjų virusinėmis ligomis imuninis atsakas (suaugusiems asmenims greičiau išnyko poliomielito virusas, palengvėjo lėtinio bronchito eiga, vaikai greičiau sveiko nuo plaučių uždegimo ir respiracinio sincitinio viruso sukelto bronchiolito).
Įvertinusi klinikinių tyrimų duomenis apie seleno fiziologinę naudą, EFSA leido anotacijose įrašyti teiginį apie palankų seleno poveikį sveikatai.
Cinkas pasižymi įvairiapusiu biologiniu veikimu:
• palaiko > 100 organizmo fermentų veiklą;
• aktyviai stimuliuoja imunitetą, ypač ląstelinį;
• mažina riziką susirgti infekcinėmis ligomis ir lengvina šių ligų eigą;
• mažina riziką susirgti oksidacinio streso sukeltomis ligomis, diarėja, peršalimo infekcijomis;
• gerina žaizdų gijimą;
• stabdo amžinę geltonosios dėmės degeneraciją.
Aggarwal ir bendr. atlikta metaanalizė parodė, kad, palyginti su placebu, cinko vartojimas (> 3 mėnesius) sumažino jaunesnių nei 5 metų vaikų sergamumą infekcinėmis kvėpavimo ligomis ir diarėja.
Parengė gyd. J. Kastys
Žurnalas „Farmacija ir laikas”