Kiekvienas norėtų kuo ilgiau išlikti sveikas ir anksti nemirti. Tačiau toli gražu ne kiekvienas imasi priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų. Kokių ligų galime išvengti paisydami profilaktikos priemonių? Kas yra sveika gyvensena ir kodėl verta sveikai gyventi?

Pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link žurnalo „Sveikas žmogus“ skaitytojams padeda žengti Abromiškių reabilitacijos ligoninės Klinikinės fiziologijos skyriaus vedėja gydytoja Asta Rudzevičienė.

Sveikata – ne tik ligų nebuvimas

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, sveikata yra ne tik laisvė nesirgti, nekentėti skausmų, per anksti nemirti. Sveikata – tai natūrali žmogaus būsena, išreiškianti optimalias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą savijautą, leidžianti patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Ši būsena turi būti saugoma arba grąžinama ligų ar sveikatos sutrikimų atvejais. Ji reiškia būti visiškai sveikam, o tai yra viena iš svarbiausių gyvenimo vertybių.

„Gydytojai pavargo kartoti, kad sveikata – brangiausias kiekvieno žmogaus turtas, o sveika gyvensena ir profilaktika padės išvengti daugelio sunkių ligų: širdies ir kraujagyslių, skeleto–raumenų sistemos, endokrininių ir virškinamojo trakto. Taip pat tai padės stiprinti imunitetą, dėl ko sumažės peršalimo ligų tikimybė“, – pažymi gydytoja A.Rudzevičienė. PSO duomenimis, 50 proc. žmogaus sveikatos ir gyvenimo trukmės nulemta gyvensenos.

Nuo ko pradėti?

Daugelis nori gyventi sveikai, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Visų pirma, sveikos gyvensenos modelis atsiranda galvoje ir tik vėliau gali pereiti į konkrečius veiksmus. „Sveika gyvensena prasideda nuo požiūrio keitimosi.

Taigi pirmas žingsnis – pagalvokime, kaip gyvename dabar ir kaip pagerėtų mūsų gyvenimas, jei pradėtume gyventi sveikai? Reikėtų įsivaizduoti ne tik dabartį, bet ir ateitį. Apsispręskime, kas mums labiau priimtina: ar gyventi nesveikai, žaloti savo organizmą ir senatvėje sirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis, ar rūpintis savimi ir taip atitolinti senatvę bei pailginti gyvenimą?“ – retoriškai klausia medikė.

Antras žingsnis – pereiti nuo minčių prie darbų.. Be abejo, reikia apsispręsti ir nustatyti terminą, nuo kada pradedame gyventi sveikai, t.y. imame po truputį keisti savo gyvenimo būdą.

Trečias žingsnis – sveikos gyvensenos pažintis. Kas yra sveika gyvensena? Visų pirma, tai žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo, pasyvaus laisvalaikio leidimo, netaisyklingos mitybos – nebuvimas. Taip pat sveika gyvensena numato streso kontrolę, gyvenimą sveikoje aplinkoje, profilaktines patikras.

Ketvirtasis žingsnis reikalauja save pamilti. Jeigu nemylėsite savo kūno, nesirūpinsite juo, kūnas daug greičiaus susens. Todėl būtina sportuoti, būti fiziškai aktyviems. Specialistai rekomenduoja pratimus, krūvį pasirinkti atsižvelgiant į savo amžių, fizinį pasirengimą. Norint sportuoti nebūtina lankyti brangius sporto klubus, pratimus galima atlikti ir namie ar lauke. „Pradėti galima nuo elementarių pasivaikščiojimų, o ir pratimų krūvį didinti būtina palaipsniui. Pradėti rekomenduojama nuo mankštos, kuriai iš pradžių reikėtų skirti 10–30 min. 2–4 kartus per savaitę“, – sako medikė.

Penktas žingsnis – atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio.

Sveikos mitybos principai

Šeštas žingsnis – sveika mityba, kuri paremta PSO mitybos principais ir taisyklėmis, t.y. nuosaikumu, įvairumu, subalansuotumu.

Nuosaikumas reiškia, kad vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali būti kenksmingas sveikatai. Įvairumas užtikrina, kad valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visų organizmui reikalingų medžiagų. Subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

„Be to, būtina gerti pakankamai skysčių: vyrams rekomenduojama iki 2–3 l per dieną, moterims – iki 2 l per dieną“, – pabrėžia gydytoja A.Rudzevičienė.

XXI amžiaus rykštė – fizinis nebudrumas

Septintas žingsnis – fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. Dėl technologijų plėtros žmonės vis mažiau juda. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ir dažnai juda tik tiek, kiek reikia nueiti iki virtuvės ar tualeto. Toks gyvenimo būdas nėra fiziologiškai būdingas žmogui, todėl nenuostabu, kad labai didėja sergamumas fizinio pasyvumo sukeltomis ligomis.

Pagrindinės su fiziniu pasyvumu susijusios ligų grupės: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos bei nutukimas ir su juo susijusios ligos. Taigi aštuntas žingsnis reikalauja mažinti kūno masę, didinti fizinį aktyvumą ir taip vengti šių veiksnių keliamų ligų.

„Kasmet daugėja nutukusių žmonių. Dažniausios nutukimo priežastys – maisto perteklius, per didelės porcijos. Maisto vartojimą skatina ir agresyvi jo reklama. Įtaką nutukimui vystytis daro ir nejudrumas, – pabrėžia pašnekovė. – Lietuvoje linkstama į kraštutinumus: arba vartojame per daug riebaus maisto, arba save aliname įvairiausiomis dietomis. Tuo tarpu yra tiesioginė priklausomybė tarp fizinio aktyvumo ir su maistu patenkančios energijos. Jei valgome daugiau negu sunaudojame energijos, maisto perteklius virsta riebalais.

Devintas žingsnis – šalinti ilgalaikį stresą. Trumpalaikis stresas nėra pavojingas. Organizmui žalingas ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas, kuris išsekina psichiką ir imuninę sistemą bei tampa daugelio ligų priežastimi. Visiškai išvengti streso niekada nepavyks, tačiau to ir nereikia, daug svarbiau yra jį suprasti ir nukreipti palankia linkme.

Švari aplinka – švarus žmogus

Dešimtas žingsnis – gyventi sveikoje aplinkoje. Domėtis, žinoti ir vengti vandens, oro taršos, elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai žalos. Nustatyta, kad aplinkos indėlis į sveikatą – 20 proc. Be abejo, tai nėra daug palyginus su tuo, kad gyvenimo būdas lemia net 50 proc. sveikatos. Tačiau kelyje į sveiką gyvenseną būtina atsižvelgti į visus veiksnius.

Vienuoliktas žingsnis – išnaudoti visas medicininės priežiūros galimybes. Daugelis mūsų medicininę priežiūrą įsivaizduoja kaip ligų gydymą. Tačiau taip nėra. Ligų gydymas yra labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra jų prevencija. „Kiekvienas gali rasti gydytoją, kuris visapusiškai patikrins ir įvertins mūsų sveikatos būklę. Ir tai bus viena geriausių investicijų į sveikatą“, – įsitikinusi A.Rudzevičienė.

Reikia tik noro

„Taigi net 50 proc. sveikatos priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nuo to, kaip gyvensime rytoj. Iš esmės visi turime vienodas galimybes, skiriasi tik mūsų noro dydis“, – sako A.Rudzevičienė.

Sveikos gyvensenos esmė:
1. Asmens higiena
2. Žalingų įpročių atsisakymas
3. Sveika mityba
4. Fizinis aktyvumas
5. Streso kontrolė
6. Sveika aplinka
7. Medicininė priežiūra

Denisa Juodinienė

Sveikas žmogus