Viena iš ligų, sunkinanti ne tik sergančių žmonių, bet ir jų artimųjų gyvenimo sąlygas, yra osteoporozė. Liga dar praminta „tyliąja“, mat kaulinio audinio tankis paprastai mažėja be ryškių simptomų ar skausmo. Dauguma žmonių nė nenumano sergą osteoporoze, kol jų kaulai tampa pernelyg trapūs ir lūžta, nes sergantis iki tol nejunta jokių specifinių klinikinių požymių, padedančių diagnozuoti šią ligą.
Osteoporozė – labiausiai paplitusi sisteminė vyresnių žmonių kaulinio audinio liga. Atsižvelgiant į statistinius duomenis, galima teigti, jog sergančių šia liga skaičius ne mažėja, o priešingai – auga. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sergamumas osteoporoze padidėjo beveik tris kartus: ja net apie 250 tūkst. žmonių, t. y. 10–12 proc. populiacijos. Medicinos literatūroje galima rasti įvairių osteoporozės apibrėžimų, tačiau plačiąja prasme liga apibrėžiama kaip organizmo sutrikimas, pasireiškiantis kaulų retėjimu, minkštėjimu bei trapumu, arba liga, siejama su laipsnišku kaulų plonėjimu ir silpnėjimu. Viena skaudžiausių jos pasekmių – šlaunikaulio lūžis, po kurio neįgaliais tampa ir savarankiškam gyvenimui jau nebeatsitiesia trečdalis pacientų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė senėja, pasaulyje prognozuojamas šlaunikaulių lūžių skaičiaus didėjimas nuo 1,66 mln. (1990 m.) iki 6,26 mln. (2050 m.).
Apie osteoporozę svarbu žinoti ir dėl to, jog gali būti, kad net apie 80 proc. žmonių, praeityje patyrusių bent vieną osteoporozinį lūžį, liga nebuvo diagnozuota ar gydyta. Osteoporozė negalios atvejų lemia daugiau nei vėžys (išskyrus plaučių), o mirties atvejų, spėjama, daugiau įvairios lėtinės neužkrečiamosios ligos, kaip antai reumatinis artritas, astma bei su aukštu kraujo spaudimu susijusios širdies ligos. Per gyvenimo laikotarpį patirti šlaunikaulio lūžį moterys rizikuoja labiau, nei susirgti krūties vėžiu (atitinkamai 1 iš 6 ir 1 iš 9). Mokslininkai teigia, jog didžiausią nerimą kelia dėl osteoporozės įvykstančių lūžių augimo sparta. Apskaičiuota, kad 2020 m. Europos Sąjungos šalyse šlaunikaulių lūžių skaičiaus moterims gali išaugti iki 1 mln. per metus.
Rizikos veiksnių žinojimas – pirmasis žingsnis sėkmingos kovos su osteoporoze link, padedantis gerokai sumažinti riziką susirgti šia liga. Senstant kaulų masė mažėja natūraliai, tačiau yra ir keletas su kaulinio audinio nykimu susijusių veiksnių. Kai kuriuos rizikos veiksnius lemia gyvensena, kiti – nuo gyvensenos įpročių nepriklauso. Paveikiami rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas, tabakas, mažas kūno masės indeksas (KMI), prasta mityba, nepakankama fizinė veikla. Nepaveikiami veiksniai: amžius, moteriškoji lytis, šeimos narių ligų istorija, patirti lūžiai praeityje, rasė, etniniai bruožai, ankstyva menopauzė, tam tikrų vaistų vartojimas.
Siekiant apriboti šios ligos paplitimą, visų pirma būtina informacijos sklaida, padedanti propaguoti profilaktikos priemones bei mažinti tikimybę susirgti osteoporoze. Šiam tikslui pasiekti buvo inicijuotas „HAPPEN-BIG“ projektas, iš dalies remiamas Merck & Co. Inc. lėšomis. Projekto pagrindinis tikslas – skatinti glaudų metabolinių kaulų ligų varginamų pacientų, jų artimųjų, sveikatos priežiūros specialistų ir viešųjų bei privačiųjų institucijų bendradarbiavimą; suvienyti šalyje veikiančių organizacijų bei pacientų bendruomenių pastangas, į bendrą respublikos masto informacijos mainų tinklą suburti ligonius, jų artimuosius, savanorius, labdaros fondus, gydytojų klubus, interneto bendruomenes.
Projektas suskirstytas į keletą etapų, kurių įgyvendinimą koordinuoja bei pavestas užduotis atlieka projekte dalyvaujantys partneriai: Lietuvos osteoporozės fondas (LOF), Nacionalinis osteoporozės centras (NOC) bei Socializacijos ir darbinio mokymo centras (SDMC). Projektas svarbus ir tuo, jog jame numatyta nemažai su informacijos sklaida ir ligos profilaktika susijusios veiklos. Jau kurį laiką gyvuoja ir projekto interneto svetainė www.osteoclub.org, kurią partneriai pasiryžę padaryti vienu didžiausių lietuviškos informacijos apie osteoporozę šaltiniu internete. Kadangi šio socialinio projekto rezultatai bus skirti visuomenei, o didžioji dalis darbų grindžiami savanoriška veikla, planuojama, jog ir rengiama informacija, straipsniai, patarimai, vaizdo ir kita medžiaga bus orientuota į vadinamąją „paprastų žmonių“ auditoriją. Kita vertus, naudingos informacijos čia galės atrasti ir sveikatos priežiūros specialistai.
Vykdant projekto buvo inicijuotas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – išsiaiškinti sveikatos priežiūros specialistų, asmenų, sergančių osteoporoze bei jų artimųjų informuotumą, nuomonę apie osteoporozę, jos priežastis, profilaktikos visuomenėje galimybes. Nors laikoma, kad osteoporozė dažnai diagnozuojama liga, atlikto tyrimo metu daugiau kaip pusė respondentų nurodė, kad tik iš dalies žino, kokia tai liga. Trys penktadaliai tyrimo dalyvių apie osteoporozę sužinojo tik šia liga susirgę patys arba susirgus artimajam. Didžioji dalis apklaustųjų teigė, jog neturi pakankamai žinių nei apie osteoporozės rizikos veiksnius, nei apie jos gydymo ir profilaktikos metodus bei gydymo išlaidų kompensavimo tvarką.
Pradiniu projekto etapu kiekvienoje Lietuvos apskrityje buvo įkurta 10 sertifikuotų šviečiamųjų centrų. Kiekviename iš jų konsultacijas gyventojams, informaciją apie osteoporozę teikia šių centrų apmokyti konsultantai savanoriai. Jų pagrindinis tikslas – skleisti žinias apie šią ligą bendruomenėse, pasiekti metabolinėmis kaulų ligomis sergančius ligonius ir jų artimuosius.
Antram etape kartu su pacientų bendruomenėmis bus suformuotas organizacijų tinklas kaip pažangus būdas sutelkti pacientus ir sveikatos priežiūros specialistus glaudžiam bendradarbiavimui. Pagrindinis tokios bendruomenės tikslas – paskatinti naujausios informacijos mainus bei atverti kelią visuomenės informuotumui apie metabolines kaulų ligas.
Galiausiai Nacionalinio osteoporozės centro bei į bendradarbiaujančių organizacijų tinklą įtrauktų organizacijų specialistai sukurs Sveikos gyvensenos planą, sveikatingumo ir kitas rekomendacines priemones. O kadangi Seimas 2013 m. paskelbė sveikatingumo metais, tikime, jog tokio tinklo veiklos koordinavimas taps veiksmingu įrankiu skleidžiant sąmoningumą metabolinių kaulų ligų atžvilgiu bei tiesiogiai prisidedant prie profilaktikos skatinimo.
Projekto „HAPPEN-BIG“ vadovas Povilas Smolskas
Lietuvos gydytojo žurnalas