+1
-0
+1
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė: „Priimant sprendimus svarbiausia – demokratiškos diskusijos ir kompromisai“

Praėjusieji, 2015-ieji metai, sveikatos apsaugos srityje buvo itin darbingi. Farmacijos sritis – viena iš pagrindinių sveikatos apsaugos sistemos dalių, todėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės klausiame, kokias ji akcentuotų sveikatos apsaugos, kartu ir farmacijos politikos tendencijas, kur link, jos vertinimu, juda farmacinės veiklos reguliavimas ir reglamentavimas.

Gerbiama Pirmininke, kokie farmacinės srities klausimai pastaruoju metu sulaukia didžiausio dėmesio, karščiausių diskusijų?

Galiu drąsiai teigti, kad nuo rudens daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė farmacinės rūpybos įdiegimo Lietuvos vaistinėse tema. Vertinant politiškai, farmacinė rūpyba gali būti pakankamai geras įrankis užpildyti sveikatos apsaugos sistemos trūkumus. Kitų Europos Sąjungos narių praktika rodo, kad farmacinės rūpybos paslaugos pagerina paciento ligų kontrolę, didina visuomenės švietimą apie ligas ir profilaktiką. Seimo nariai suprato farmacinės rūpybos naudą pacientui ir, kaip jau žinoma, 2015 metų kovo 12 dieną priėmė Farmacijosįstatymo pataisas, įtvirtinančias ir apibrėžiančias farmacinę rūpybą kaip vaistininko veiklos dalį. Įstatymo pataisos įsigaliojimas nurodytas 2016 metų sausio 1 dieną, taigi buvo pasirinktas 9 mėnesių laikotarpis, skirtas poįstatyminiams teisės aktams priimti ir pasiruošti tokias paslaugas teikti. Tiesa, likus mažiau nei pusantro mėnesio iki minėto įstatymo įsigaliojimo, dar nebuvo priimto jokio poįstatyminio teisės akto, kuris reglamentuotų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministerija, ruošianti šios vaistininko praktikos reglamentavimą, tada tvirtino, kad baigia ruošti įsakymo projektą, numatysiantį bendrines farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos taisykles. Kiek žinoma, šias paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės farmacinės rūpybos kompetencijas įrodantį dokumentą. Universitetas tokį dokumentą išduos tik išklausius specialius kursus ir išlaikius egzaminą. Be viso to, vaistinė, kurioje bus teikiamos šios paslaugos, turės atitikti SAM nustatytus reikalavimus.

Užsiminėte, jog pasiruošimas teikti farmacinės rūpybos paslaugas užtruko ilgiau, nei tikėtasi...

Kaip jau sakiau, likus mažiau nei pusantro mėnesio Sveikatos apsaugos ministerija dar nebuvo suformulavusi reikalavimų vaistinėms ir farmacijos specialistams. Apie tai, kaip farmacijos specialistai galės įgyti kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą, leidžiantį teikti farmacinės rūpybos paslaugas, vėlyvą rudenį dar niekas nieko nežinojo, apie tai dar nebuvo kalbama. Taigi, nors įstatymas nuo šių metų pradžios leido vaistinėse teikti farmacinės rūpybos paslaugas, o apie tai, beje, kalbama jau nuo 2006-ųjų metų, tačiau nei kaip, nei kokias paslaugas bus galima teikti, tiksliai nebuvo žinoma iki pat praėjusių metų pabaigos.

Jūs, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, farmacinės rūpybos teikimo klausimais intensyviai dirbote ir Seime.

Taip, spalio mėnesį mano iniciatyva Seime buvo organizuota konferencija „Rengiantis farmacinės rūpybos įgyvendinimui Lietuvoje. Kaip tai veikia kitose ES šalyse“. Šioje konferencijoje dalyvavę vaistininkų atstovai iš Briuselio pasidalijo praktika ir patirtimi, kaip kitose šalyse buvo diegiamos šios paslaugos; kalbėjo, kuriose šalyse vaistininkams leidžiama išrašyti ir pratęsti receptus, vakcinuoti pacientus; pateikė patarimų, kaip Lietuvai reikėtų pritaikyti vaistininko profesinį potencialą. 2013 metų duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas pas gydytojus apsilankė vidutiniškai 8,11 karto. Dalies šių apsilankymų buvo galima išvengti, taip sutrumpinant eiles prie gydytojų kabinetų, jei vaistininkams būtų buvę galima teikti atitinkamas farmacinės rūpybos paslaugas. Taigi pagrindinė problema mūsų šalyje, mano įsitikinimu, yra ta, kad vaistininkas nėra prilyginamas sveikatos priežiūros specialistui.

Kokių svarbių pokyčių būtų galima pasiekti, vaistininką prilyginus sveikatos priežiūros specialistui?

Prilyginus vaistininką sveikatos priežiūros specialistui ir suteikus jam galimybę tęsti gydytojo išrašytus receptus, neabejotinai būtų sutrumpintos gydytojo apžiūros laukiančių pacientų eilės. Juk vidutiniškai du trečdaliai receptų, išrašomų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, vėliau yra pratęsiami, t. y. rašomi ir toliau, o tai gydytojui – didelis papildomas krūvis. Dauguma lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, kuriems išrašomi vaistai, iš poliklinikos su nauju vaistų receptu keliauja tiesiai į vaistinę tų vaistų įsigyti. Taigi, jei vaistininkas, įvertinęs preparatų skyrimo konkrečiam pacientui būtinumą, turėtų teisę pakartoti vaistų skyrimą tolesniam gydymosi laikotarpiui, gydymo įstaigose būtų kur kas efektyviau valdomi pacientų srautai, ir gydytojai, ir pacientai sutaupytų laiko, o ir vaistininkas taptų neatsiejama pacientų priežiūros grandimi.

Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja skiepijimosi nuo pavojingos užkrečiamosios ligos – gripo – svarbą...

Taip, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad Europos Sąjungos šalys narės iki 2016 metų gripo sezono galėtų pasiekti 75 procentų vyresnio amžiaus žmonių skiepijimo nuo gripo mastą. Žvelgiant į Lietuvos sveikatos statistiką, galima pasakyti, kad 2012 metais vakcina nuo gripo buvo paskiepyta 9,4 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, o bendra Lietuvos gyventojų skiepijimo statistika tesiekė 3,5 proc. Daugiau nei akivaizdu, jog šioje srityje Lietuvai reikia efektyvių sprendimų, o, vaistininkus pripažinus sveikatos priežiūros specialistais ir suteikus jiems daugiau teisių, šis rodiklis neabejotinai ženkliai pagerėtų.

Visuomenėje sklando įsitikinimas, kad, Lietuvoje nuo 2015 metų sausio įvedus eurą, išaugo tiek vaistų, tiek sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Ką apie tai galėtumėte pasakyti?

Tenka patvirtinti, kad tokios gyventojų nuostatos, jų nepasitenkinimas dėl esą išaugusių kainų pasiekė ir mane, kaip Seimo narę, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę.

Suprantu, kad, jei turime galvoje vaistinių preparatų kainų pokyčius, daugeliu atvejų vaistininkai yra priversti išklausyti pacientų nepasitenkinimą, nors vaistininkai neturi jokios įtakos kainų pokyčiams. Reikšmingą vaidmenį vaistų kainos sudėtyje atlieka valstybė, nustatydama PVM dydį. Kaimyninėse valstybėse vaistams taikomas PVM yra mažesnis nei pas mus, todėl gyventojai tokių pačių vaistų ten gali įsigyti pigiau, lyginant su Lietuvos kainomis. Tikiu, kad vaistininkų bendruomenė jau seniai žino ir yra įsitikinusi generinių vaistų tapatumu su referenciniais vaistais, tačiau visuomenės švietimas šia tema vis dar yra nepakankamas. Vaistininkui rekomendavus pasirinkti generinį preparatą, ne visais atvejais pacientai supranta generinių ir referencinių vaistinių preparatų tapatumą, todėl būtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija būtų aktyvesnė, vystydama visuomenės švietimą šia linkme, kartu – ir optimizuodama PSDF biudžeto naudojimą.

O kokia būtų Jūsų nuomonė dėl skausmo medicinos, kaip savarankiškos specialybės, įteisinimo?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva buvo pradėti kelti ir nagrinėti klausimai, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrina pagalbos pacientams, kasdien kenčiantiems didelius skausmus, kodėl skausmo medicina nėra įteisinta kaip savarankiška subspecialybė. Juk būtent dėl to stokojama teisingo ir efektyvaus gydymo, kartu – ir skausmą kenčiantiems pacientams skiriamų medicininių priemonių kompensavimo. Labai tikėtina, kad šie Sveikatos reikalų komiteto darbai pagerintų sveikatos apsaugos sistemą ir vaistų kompensavimą gyventojams.

Praėjusiais metais buvo daug diskutuojama apie farmakotechniko galimybes vaistinėje dirbti savarankiškai. Kokios pozicijos laikotės šiuo klausimu? Ko farmakotechnikai gali tikėtis ateityje?

Taip, pernai, ypač pirmojoje metų pusėje, buvo daug diskutuojama apie tai, ar farmakotechniko kvalifikaciją turintys asmenys gali atlikti visas vaistininko funkcijas ir savarankiškai dirbti vaistinėje. Sveikatos reikalų komiteto iniciatyva buvo pasiūlytas Farmacijos įstatymo nuostatų, numatančių, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“, įsigaliojimo perkėlimas į 2021 metų sausio 1 dieną. Pagal iki tol galiojusius teisės aktus tokia nuostata turėjo pradėti galioti nuo šių metų sausio 1 dienos. Sveikatos reikalų komiteto nuomone, atidėjus Farmacijos įstatyme numatyto reikalavimo įsigaliojimą, mokymo įstaigos, vaistininkai ir vaistinės galės tinkamai pasiruošti pasikeitimams rinkoje – per tą laiką vaistinės ras sau vaistininkų arba farmakotechnikai spės baigti išlyginamąsias

studijas ir persikvalifikuoti į vaistininkus. Džiugu, kad mūsų komiteto nariai atrado politinės valios ir neleido galimai neigiamus padarinius turintiems pokyčiams įsigalioti nuo 2016-ųjų sausio. Beje, nors Sveikatos apsaugos ministerijoje šia iniciatyva buvo garsiai abejojama, Europos Komisija neprieštaravo siūlymui atidėti minėto reikalavimo įsigaliojimą, taip išvengiant galimai neigiamų padarinių farmacijos specialistų bendruomenei.

Ką palinkėtumėte šalies farmacijos specialistams, pradėjusiems naujus, 2016-uosius metus?

Visiems, dirbantiems šioje atsakingoje srityje, pirmiausia norėčiau palinkėti darnos ir susitelkimo, taip pat – demokratiškų diskusijų ir kompromisų, priimant sprendimus, bei nuolatinio pažangos siekimo ir palankių darbo sąlygų užtikrinimo.

Šaltinis: "Farmacija ir laikas", 2016m.