Gegužės pabaigoje Vilniuje vyko respublikinė šeimos gydytojams skirta konferencija „Sindromai ir ligos kasdieninėje internisto ir šeimos gydytojo praktikoje: nauji senų problemų sprendimai“. Konferencijos pavadinimas iškalbingas ir išties atspindi platų nagrinėtų temų ratą. Šiame straipsnyje plačiau apžvelgsime migrenos ir pooperacinio skausmo gydymo galimybes.
Žinomumas mažas
Konferencijoje pirminius galvos skausmus ir migrenos gydymo naujoves apžvelgė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto gydytoja Jūratė Pečeliūnienė. Problema, kad žinoma apie migreną gana mažai. Tačiau šeimos gydytojai taip pat gali atpažinti, konsultuoti ir gydyti pacientus, sergančius migrena. „Šiandien mokslinėje literatūroje dar galima rasti duomenų, kad migrena yra neišgydoma liga ir ją galima tik valdyti, nes gydymas labai sudėtingas dėl pačios ligos sudėtingumo. Migrenos paplitimas 10–16 proc., o Vakaruose atlikti tyrimai rodo, kad liga yra didelė našta visuomenei“, – sako medikė.
Migrena siejama su moteriška lytimi. Moterų sergamumas šia liga, prasidėjus lytinei brandai, didėja 2–3 kartus, palyginti su vyrais. Piką liga pasiekia 35–45 gyvenimo metais, tad dažniausiai migrena – darbingo ir vaisingo amžiaus moterų liga. Vertinant ligos trigerius nustatyta, kad moteriškų lytinių hormonų kitimas menstruacinio ciklo metu gali provokuoti migreną toms moterims, kurios turi polinkį ja sirgti. Tačiau kodėl vienų polinkis į migreną didesnis, kitų – mažesnis?
Diagnozuoti ir paprasta, ir sunku
Dažniausiai šeimos gydytojo praktikoje sutinkamos dvi migrenos rūšys: migrena su aura (MA) ir migrena be auros (MBA). Diagnozė šeimos gydytojo darbe nustatoma tik pagal kliniką. „Viena vertus, diagnozuoti paprasta, nes diagnozė turi remtis tik paciento anamneze. Kita vertus, labai sudėtinga, nes nėra objektyvių priemonių jai patvirtinti, pvz., kaip AKS matavimas hipertenzijos atveju ar glikemijos tyrimas diabeto atveju. Migrena nediagnozuojama įvykus vienam priepuoliui. Remiantis IHS (angl. International Headache Society) kiterijais, MA diagnozei patvirtinti turi būti įvykę ne mažiau kaip 2 priepuoliai, o MBA – 5 priepuoliai“ – sako J. Pečeliūnienė.
Migrenos ataka (arba priepuolis) – neurovaskulinė liga, kuri gali trukti iki 3 parų. Daugiau nei 72 val. – jau komplikuotos migrenos diagnozė. Sergantieji migrena dažniausiai skundžiasi stipriu vienpusiu pulsuojamo pobūdžio galvos skausmu. 20 proc. atvejų sergant migrena pasireiškia tokie sutrikimai kaip aura; priepuolį gali lydėti vegetaciniai simptomai (vėmimas, pykimas), padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) arba jautrumas garsui (fonofobija). Migrenos priepuoliui būdinga ir tai, kad nuo menkiausio fizinio krūvio būklė smarkiai blogėja.
Menstruacinė migrena (MM) dar sudėtingesnė. Pačios sunkiausios pacientės – moterys, sergančios MM, nes paprastai jų liga trunka ilgai, ją lydi vėmimas, pykinimas, galvos skausmas gali kartotis kelių parų laikotarpiu, dažnai komplikuojasi.
Migrena turi fazes, tačiau nebūtinai visos pasireiškia. Kartais galvos skausmas būna be prodromų, be auros, o kartais sergama beskausme migrena, tačiau su aura. Vizualinė migrenos aura paprastai labai išgąsdina žmones. Ji pasireiškia įvairiais vizualiniais efektais, pvz., žaliuzės arba blyksnio. Esant migrenai su aura, didėja išeminės smegenų patologijos rizika. Dauguma atvejų galvos skausmas turi „įsibėgėjimo“ tendenciją. Tuo paremtas ir gydymas, ir jo taktika.
Kada pradėti gydyti?
Specifiniai vaistai nuo migrenos – triptanai. Jais ligą turėtume pradėti gydyti tada, kai galvos skausmas yra vidutinis ar labai sunkus. Tačiau įvertindami migrenos kliniką turėtume žinoti, kad priepuolis gali būti skirtingo pobūdžio, todėl išskiriamos
3 pagrindinės klinikinės formos:
•greitai besivystančios migrenos ataka, kai galvos skausmas piką pasiekia per pirmas valandas ir trunka apie 8 val.;
•lėtai besivystančios migrenos atakos tipas, kai galvos skausmas piką pasiekia maždaug per 2 paras;
•pats sudėtingiausias gydytojams ir sunkiausias pacientams – pasikartojantis (grįžtantis) galvos skausmas ilgai trunkančios migrenos atakos fone. Tokia migrenos ataka trunka kelias paras ir jai būdingas banguojamo pobūdžio galvos skausmas.
Kodėl pasikartojantis galvos skausmas pats sudėtingiausias? „Ne vien todėl, kad trunka labai ilgai, grįžta su kumuliaciniu sunkumu, bet ir todėl, kad dažnai galvos skausmo paūmėjimas, banga, pacientų siejamas su vaistų ne(be)veikimu ir kaskart skausmui paūmėjus vartojama vis daugiau medikamentų. Dėl to dažnai po 2 parų galvą skauda jau nuo vaistų pervartojimo“, – pabrėžia gydytoja.
Viena sudėtingiausių – menstruacinė migrena
MM skirstoma į dvi rūšis. Pirmoji – „tikroji“, arba grynoji menstruacinė migrena, kuri koduojama skaičiais –2 +3 (–2 reiškia dvi dienas iki menstruacijų, o +3 – tris dienas nuo jų pradžios). Kita forma – su menstruacijomis susijusi (asocijuota) migrena, galinti pasireikšti –1 +3, o taip pat ir kitomis ciklo dienomis.
Patogenezinių MM paaiškinimų daug. „Estrogenai turi poveikį ne tik azoto oksido išskyrimui (t. y. kraujagysles plečiančiam substratui). Manoma, kad keičiasi ir centrinis opioidinis tonusas: sutrinka endorfino / kortizolio atsakas. Estrogenai ir migrena susiję žirklių principu, t.y. mažėjantis arba mažas estrogenų kiekis (ovuliacija, prieš pat mėnesines arba pirmomis dienomis po jų) provokuoja migrenos pasireiškimą. Manoma, kad estrogenai slopina uždegiminių genų raišką (ekspresiją), t. y. mažėjant estrogenų koncentracijai uždegiminiai genai praranda tą „botagą“ ir MM klinika pasireiškia toms moterims, kurios jautrios būtent šiems kitimams“, – aiškina medikė.
Žymi profesorė Anne MacGregor, išsamiai gvildenanti šią temą, tokias išvadas patvirtino. Palyginusi pacientes, sergančias su menstruacijomis susijusia ir nesusijusia migrena, ji nustatė, kad rizika sirgti ilgiau trunkančia ir sunkesne migrena 2–3 kartus (net iki 3,5 karto) didesnė tarp sergančiųjų susijusia su menstruacijomis migrena. Taip pat ji vertino atsaką į gydymą. Paaiškėjo, kad pacientėms, esančiomis tiek menstruacinės, tiek nemenstruacinės migrenos grupėje, skyrus 100 mg sumatriptano (auksinio standarto) atsakas skyrėsi beveik 10 proc. menstruacinės migrenos pacienčių nenaudai. Šios išvados patvirtina, kad MM sergančių pacienčių atsakas į gydymą ne tik blogas, bet neretai jo išvis nebūna (vadinamoji refrakteri migrena).
Didžiausia problema – ilgalaikė migrena
Galvos skausmo pasikartojimas ir ilgalaikė migrena – didžiulė problema ir medikams, ir pacientams. Todėl itin svarbus yra prevencinis migrenos gydymas. Tyrimais nustatyta, kad prevencinio gydymo kriterijus atitinka iki 50 proc. moterų, tačiau prevenciškai specifinių vaistų vartoja tik apie 5 proc. „Tai gana didelė problema, visi triptanai šiandien skiriami tik nuo priepuolio, o ne prevenciškai. Problema didelė dar ir dėl to, kad pacientai, sergantys ilgai trunkančia migrena, dažniausia vaistų pervartoja, o tada į prevencinį gydymą nebeatsako. Ką galime patarti? Kaip ir kiekvienu atveju, pacientams reikia patarti stengtis atpažinti ir vengti migreną provokuojančių veiksnių, o specifinį gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, kai galvos skausmas dar neįsibėgėjęs. Tačiau pagal tarptautines rekomendacijas jį skiriame tada, kai galvos skausmas yra vidutinio arba didelio sunkumo“, – sako J.Pečeliūnienė.
Kurį triptaną rinktis?
Visi rinkoje esantys triptanai turi įrodymų lygį A. Metaanalizės, kuri apžvelgė 221 publikaciją ir 38 tyrimus, išvados skelbia, kad bet koks triptanas yra geriau negu jokio ir kad visi triptanai turi nepageidaujamą poveikį. Tuo tarpu efektyvumo rezultatai tarp triptanų skiriasi, tai siejama su skirtinga šios klasės atstovų farmakokinetika ir farmakodinamika.
Lietuvoje jau apie pusmetį gydytojai gali skirti ilgo veikimo triptano – frovatriptano, kuris ypač tinka MM sergančioms pacientėms arba ilgai trunkančia migrena sergantiems pacientams. Frovatriptanas turi aukštą afinitetą serotonino 1B ir 1D receptoriams, t. y. tiems, kurie įtraukiami (dalyvauja) į migrenos priepuolio patogenezę. „Frovatriptanas turi labai aukštą afinitetą serotonino 1B receptoriams, kurie kontroliuoja kraujagyslinį, o ne tik neurologinį komponentą (triptanų terapinis efektas – patologiškai išsiplėtusių kraujagyslių sutraukimas). Taip pat gana aukštą afinitetą serotonino 1D receptoriams, kurie dalyvauja slopinant patologiniame procese dalyvaujančius neurotransmiterius (pernešėjus) (terapinis poveikis – kraujagyslių tonuso normalizavimas, skausminio impulso plitimo į CNS nutraukimas). O migrena, kaip žinoma, yra neurovaskulinė liga, kai vadinamasis sterilus neurologinis uždegimas sukelia patologišką kraujagyslių išsiplėtimą. Taip pat frovatriptanas turi ilgą pusinės eliminacijos laikotarpį, todėl vaistas itin
rekomenduojamas tiems pacientams, kurie serga ilgai trunkančia migrena ir kuriems pasireiškia pasikartojantys galvos skausmai ilgalaikės migrenos atakos fone“, – pažymi prelegentė.
Siekdami įvertinti vaistų efektyvumą, visuomet atliekami tyrimai, kurių metu nauji vaistai lyginami su „auksiniu“ standartu. Tuo tikslu buvo atliktas tyrimas, kuris lygino 100 mg sumatriptano su frovatriptanu. Išvados – frovatriptanas 5 kartus giminingesnis serotonino receptoriams, t. y. tiems, per kuriuos ir vystosi migrena. Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad frovatriptanas, palyginti su sumatriptanu, turi minimalų poveikį vainikinėms arterijoms. „Tikslaus atsakymo kodėl, dar nėra. Juk visi triptanai veikia per tuos pačius receptorius, turi tuos pačius veikimo mechanizmus. Tačiau manoma, kad frovatriptano atveju poveikis dar yra ir per seratonino 7 receptorius, kurie gali turėti ir vazodilatacinį efektą. Be to, frovatriptanas turi kitas, „geresnes“ prisijungimo prie receptorių vietas. Štai todėl kardiologiniu požiūriu turime rezultatą frovatriptano naudai, nežiūrint to, kad frovatriptanas, kaip ir visi kiti triptanai, turi labai aiškiai apibrėžtas kontraindikacijas ir atsargumo priemones, esant ar buvus kardiovaskulinėms rizikoms, ligoms ir komplikacijoms“, – aiškina pranešėja.
Dar viena gera vaisto savybė – jam būdinga „sava“ metabolinė sistema. Kodėl tai svarbu? „Todėl, kad migrena sergantys pacientai vartoja nepaprastai daug vaistų. Tikrai nereti atvejai, kai pas gydytoją atėjęs pacientas sako, kad išgėrė 3 g ibuprofeno ar 4 tabletes paracetamolio, tačiau nepadėjo. Taigi vaistų tarpusavio sąveika gydant migreną itin reikšminga. Frovatriptanas veikia sinergiškai su NVNU (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo) ir antiemetikais. Vadinasi, šis vaistas turi gerą saugumo profilį“, – pabrėžia medikė.
Nepageidaujamas triptanų poveikis, palyginti su 100 mg sumatriptano, yra mažesnis frovatriptano grupėje, o parestezijos, skeleto skausmų ir kąsnio gerklėje pojūtis 2–3 kartus statistiškai patikimai mažesnis tarp vartojusių frovatriptaną, palyginti su 100 mg sumatriptano grupe. Dar vienas pranašumas – kad frovatriptanas veikia ilgai, dėl to beveik 2/3 pacientų pakanka vienos tabletės migrenos atakai gydyti. „Tačiau turime pacientą įspėti, kad tai nėra vaistas, kuris pradeda veikti labai greitai. Jis pradeda veikti maždaug per valandą, bet puikiai veikia ilgą laiką, o tai ypač svarbu gydant menstruacinę ar ilgai trunkančią migreną, siekiant kuo ilgiau išlaikyti beskausmį langą“, – sako J. Pečeliūnienė.
Tyrimais įrodyta, kad nestiprų skausmą pradėjus gydyti frovatriptanu tik 5 proc. pacientų galvos skausmas pasikartoja, o 80 proc. pacientų nebereikia papildomo gydymo NVNU. „Visai nauji duomenys: Nyderlanduose buvo patikrina 6,5 mln. triptanų receptų dėl vaistų pervartojimo ir nustatyta, kad frovatriptano pervartojimo rizika yra pati mažiausia visoje triptanų klasėje. Prevencinės terapijos požiūriu šio preparato rezultatai irgi geriausi: 2 tab./d. prevenciškai 6 dienas prieš menstruacijas 50 proc. moterų, sergančių menstruacine migena, leidžia gyventi be migrenos arba sumažina galvos skausmą ir migrenos lydimuosius reiškinius“, – aiškina gydytoja.
„Apibendrindami galime teigti, kad frovatriptanas turi didelį afinitetą tiems receptoriams, kurie dalyvauja vystantis migrenai, o tai reiškia, kad didelį efektyvumą pasiekiame skirdami mažą dozę. Taip pat vaistas pasižymi aukštu selektyvumu intrakraninei, bet turi mažesnę įtaką periferinei kraujotakai. Ilgą pusinės eliminacijos laiką galima sieti ne tik su efektyvumu, bet ir su ilgu veikimu. Be to, vaistas turi „savo“ metabolinę sistemą, vadinasi, yra saugus, taip pat skiriant kartu su standartiniais vaistais migrenai gydyti“, – pranašumus apibendrino J. Pečeliūnienė.
Svarbu skausmą diferencijuoti
Chirurginių manipuliacijų sukelto skausmo gydymo ypatumus pristatė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktorius doc. Vytautas Kasiulevičius. Prelegentas priminė skausmo apibrėžimą pagal Europos regioninės anestezijos ir skausmo terapijos draugijos rekomendacijas: „Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emocinis jutimas, susijęs su tikru ar menamu audinių pažeidimu arba nusakomas tais pačiais terminais kaip tikrasis pažeidimas. Ūminis skausmas – iki 3 mėn. (dažniausiai nocicepcinis skausmas). Lėtinis skausmas – daugiau kaip 3 mėn. trunkantis nocicepcinis ar neuropatinis skausmas. Tad kalbėdami apie pooperacinį skausmą dažniausiai susiduriame su trumpiau negu 3 mėn. trunkančiu nocicepciniu skausmu, t. y. proporcingu dirginimui skausmu nepakitusioje nervų sistemoje, kylančiu dėl audinių pažeidimo.“
Anot doc. V. Kasiulevičiaus, gana dažnas šeimos gydytojo praktikoje ir neuropatinis lėtinis skausmas. „Neuropatiniam skausmui būdingi įvairūs kriterijai ir mums svarbu į juos atkreipti dėmesį bei laiku diagnozuoti. Todėl, kai NVNU nepadeda numalšinti skausmo, reikia išsiaiškinti, ar nėra šių požymių: alodinijos (skausminis atsakas į neskausminį dirgiklį), hiperestezijos (perdėtas skausminis atsakas į skausminį dirgiklį), hiperpatijos (skausmo sindromas, pasireiškiantis stiprėjančiu atsaku į pasikartojantį dirgiklį) ar parestezijos (spontaniniai jutimai, apibūdinami kaip tirpimas, adatėlių badymas, pasireiškiantys ramybės metu ar kaip atsakas į neskausmingus dirgiklius)“, – aiškina medikas.
Lėtinį skausmą gali lemti pakartotinės operacijos, įvairūs vaistai (citostatikai) ir gydymo būdai (radioterapija), taip pat reikšmės turi asmenybės psichologinis pažeidžiamumas bei genetiniai veiksniai.
Skausmo gydymas turi būti kompleksinis ir neturėtų būti pamirštos nemedikamentinės galimybės: gydymas šalčiu, šiluma, distrakcija, relaksacija, imobilizacija, hipnoze, trankutanine elektrine nervo stimuliacija (TENS), be abejo, ir mankšta.
Medikamentinio gydymo galimybės
Anot doc. V. Kasiulevičiaus, minėtų rekomendacijų skausmo gydymo medikamentais dalyje minimi neopioidiniai analgetikai, NVNU, iš kurių išskirtas gabapentinas ir pregabalinas, kaip vaistai, kurie veiksmingi neuropatiniam skausmui gydyti, aptarti opioidai (kodeinas, tramadolis, paracetamolio derinys su kodeinu). Taip pat stiprieji opioidai (plačiausiai vartojamas – morfinas) ir adjuvantai: ketaminas, klonidinas, kurių šeimos gydytojai skiria mažiau. Skausmo malšinimo būdai ir metodikos labai įvairios, svarbi vieta jį gydant tenka Skausmo klinikoms.
„Šeimos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su Skausmo klinikomis. Anksčiau daugeliui pacientų skausmo specialisto pagalbos buvo ieškoma tik ligai pasiekus vėlesnę stadiją, o dabar skausmo malšinimas į gydymo procesą įtraukiamas daug anksčiau, – sako gydytojas. – Skausmas po operacijos dažnai susijęs su gyvybiškai svarbių rodiklių pokyčiais: kraujospūdžio, pulso, net kardiovaskuline rizika. Tai dar kartą įrodo, kad skausmo kontrolei turi būti teikiamas prioritetas.“
Dažniausiai skiriami vaistai – NVNU
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – pagrindinė skausmą malšinančių vaistų grupė. Atsiradus selektyviems ciklooksigenazės 2 (COX-2) inhibitoriams, NVNU pradėti klasifikuoti pagal selektyvumą ciklooksigenazėms į 4 grupes. Pirma grupė – selektyviai slopinantys ciklooksigenazę-1 (mažos aspirino dozės), antra – neselektyvūs ciklooksigenazės inhibitoriai, t. y. slopinantys abu fermentus beveik vienodai arba daugiau slopinantys ciklooksigenazę-1 (dauguma tradicinių NVNU – indometacinas, piroksikamas, naproksenas, diklofenakas ir kiti). Trečia grupė – santykinai stipriau slopinantys ciklooksigenazę-2 (nimesulidas, nabumetonas, meloksikamas, etodolakas), ketvirta grupė – selektyvūs ciklooksigenazės-2 inhibitoriai (valdekoksibas, etorikoksibas, celekoksibas, rofekoksibas ir kiti).
„Labiausiai COX-2 slopina koksibai, COX-1 – ketorolakas ir pan. Ilgai galiojo įsitikinimas, kad COX-2 grandį veikiantys vaistai geresni ir yra pirmo pasirinkimo. Ilgainiui pamatyta, kad santykis, kiek vaistas veikia COX-1 ir COX-2, toli gražu visko neatspindi, nors jam nustatyti taip pat naudojama daug įvairių metodų“, – sako doc. V. Kasiulevičius.
„Koks tikrasis NVNU efektyvumas? Vaistas gali stipriai blokuoti COX-1, bet kartu taip pat stipriai blokuoti COX-2. Arba labai silpnai blokuoti COX-1 ir taip pat silpnai COX-2. Tokiu atveju COX-2 ir COX-1 santykis bus toks pat. Taigi ciklooksigenazių santykis nėra absoliutus kriterijus, kuris apibūdina vaistų poveikį, o silpnas COX-1 poveikis nebūtinai reiškia stiprią COX-2 blokadą“, – tęsia pranešėjas.
Nepageidaujamas NVNU poveikis
Kraujavimas iš virškinamojo trakto – rimčiausia NVNU komplikacija. „Kiekvienas per savo praktiką turėjome tokių pacientų. JAV apie 15 tūkst. žmonių kasmet miršta dėl šio kraujavimo. Įrodyta, kad koksibai daug mažiau susiję su kraujavimo dažniu, taip pat ir diklofenakas, ir meloksikamas rečiau sukelia kraujavimą, palyginti su ketoprofenu, ketorolaku, piroksikamu ir kt.“, – teigia prelegentas.
Ne mažiau svarbu, kaip NVNU veikia kardiovaskulinių ligų (KV) riziką. Ilgą laiką manyta, kad COX-2 atsiranda tik uždegimo vietoje, bet vėliau paaiškėjo, kad šio fermento yra ir kai kuriuose organuose bei audiniuose: smegenyse, inkstuose, kasoje, kraujagyslių endotelyje. Būtent dėl kraujagyslių endotelio COX-2 poveikio pasigaminęs prostaciklinas (PGI2) slopina trombocitų agregaciją, plečia kraujagysles bei slopina kraujagyslių lygiųjų raumenų proliferaciją. Blokuojant COX-2, PGI2 poveikis silpnėja. Labai svarbi yra TxA2 ir PGI2 poveikio pusiausvyra. Vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, ši pusiausvyra gali būti pažeista. Jei COX-2 slopinama stipriau negu COX-1, TxA2 poveikis tampa stipresnis nei PGI2, todėl gali padidėti trombozės pavojus.
„Beveik visi NVNU yra susiję su KV rizika. Žinoma, kad geriau už juos – placebas. Kalbant apie COX, svarbu santykis ir pusiausvyra organizme, nes pažeidus šią pusiausvyrą galima trombozė. Iš pradžių manyta, kad COX-1 slopinimas labai aiškiai susijęs su šios pusiausvyros pažeidimu, bet paaiškėjo, kad ir kiti NVNU susiję su KV rizika“, – sako doc. V. Kasiulevičius.
Ateitis – azoto oksido donorai
Dar vienas diskusijų aspektas – kad vaistų nuo skausmo ateitis galbūt yra azoto oksido donorai. Vienas iš CINODs (angl. COX-inhibiting nitric oxide donors) – naproksinodas, šiuo metu jau įvertintas
3 fazės tyrimu ir pasižymėjo geru saugumu. Aiškėja labai įdomi tiesa, kad kai kurie NVNU gamina šiek tiek azoto oksido (nimesulidas) ir skatina azoto gamybą. Galbūt dėl to šių vaistų nėra tarp tų, kurie didina KV riziką.
Tyrimai atliekami ir su kitais vaistais, net su indometacinu, kuris žinomas kaip ypač nesaugus KV požiūriu, nes dar prieš 20 metų įrodyta, kad jo vartojant sistolinis kraujospūdis gali padidėti iki 15 mm Hg. „Tačiau ir indometacino pagrindu kuriamas preparatas. Jau atlikus eksperimentus įrodyta, kas naujas preparatas ne tik nedidina AKS, bet netgi pasižymi spaudimą mažinančiu poveikiu. Vadinasi, azoto oksido donorystė išties perspektyvi“, – sako Šeimos medicinos centro vadovas.
Deksketoprofenas pooperaciniam skausmui
Anot doc. V. Kasiulevičiaus, vienas iš galingų vaistų pooperaciniam skausmui malšinti, kurį dažnai skiria šeimos gydytojai, yra deksketoprofenas. „Izomerų technologijos pasitvirtino ne vienos specialybės medikų praktikoje. Pvz., omeprazolis ir esomeprazolis, kurio stipresnį poveikį lemia kitas izomeras. Taip pat visi gerai žinome stiprų uždegimą slopinantį ketoprofeno poveikį, tačiau vaistas gana toksiškas. Tad būtent dėl kito izomero deksketoprofenas toksinio poveikio turi mažiau. Todėl jis rekomenduojamas migreniniam skausmui gydyti, taip pat efektyviai malšina pooperacinį skausmą ir dažnai yra pirmo pasirinkimo vaistas“, – teigia doc. V. Kasiulevičius.
Deksketoprofeno efektyvus skausmo malšinimas įrodytas daugybe tyrimų, kurie parodė, kad vaistas pradeda veikti greičiau, veikia efektyviau ir jo poveikis išlieka ilgiau. Deksketoprofenas pradeda veikti praėjus 30 min., t. y. yra geresnis už placebą.
Dar vienas šių metų tyrimas (Mehmet Akif Yazar, 2011 m.) lygino skausmo malšinimo efektą patyrusiems stuburo disko išvaržos operacijas, skiriant deksketoprofeno, diklofenako ir placebo. „Tokių pacientų tikrai turime daug, ir tyrimas parodė, kad deksketoprofeno poveikis, palyginti su diklofenako, yra daug geresnis“, – sako doc. V. Kasiulevičius.
Žurnalas "Internistas"
migrena/4394″>Migrena
testas—galvos-skausmai/61723″>Testas – galvos skausmai
