+5
-0
+5

Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkai, išanalizavę apie 700 tūkst. atvejų, nustatė, kad komplikacijų pavojaus po anestezijos baimė perdėta. Jų teigimu, rizika patirti pavojų dėl nejautrą sukeliančių injekcijų tėra vos 1 atvejis iš 23 tūkst. Tačiau baimės, susijusios su anestezija, vis dar išlieka. Žmonės bijo nežinios: kas bus, kai jie nugrims į narkozę. Vieni bijo neatsibusti, kiti – prabusti operacijos metu, treti – skausmo, ketvirti – žalos sveikatai. Ar anestezija išties pavojinga ir kenkia sveikatai?

Baimė prabusti operacijos metu

Pirmasis garinis anestetikas – eteris – atsirado 1845–1846 m., vėliau klinikinėje praktikoje pradėtas naudoti azoto suboksidas (linksminančios dujos). Tuomet anestezija buvo monokomponentė. Tai reiškia, kad anesteziologo rankose buvo tik vienas vaistas, kuris, visų pirma, sukeldavo miegą, o didesnės jo dozės – kitus operacijai atlikti reikalingus reiškinius, pvz., raumenų atsipalaidavimą.

Tačiau to nebuvo gana, ir 1942-aisiais į pagalbą atėjo kiti vaistai – raumenų relaksantai, ir anestezija tapo daugiakomponentė. Dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anesteziologijos klinikos vadovo dr. Andriaus Maco teigimu, bendroji anestezija – tai dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas, kuris pasireiškia sąmonės(narkozė) ir jutimų (skausmo) išnykimu (analgezija), skersaruožių raumenų atsipalaidavimu (miorelaksacija) ir vegetacinių funkcijų slopinimu.

Kiekvienam reiškiniui pasiekti naudojamos skirtingos medikamentų, kurie pacientams skiriami pagal kūno masę arba koncentraciją kvėpuojamajame mišinyje, grupės.

„Tiesą sakant, niekas negali būti užtikrintas 100 proc., kad niekada joks pacientas operacijos metu neprabus. Tad ši baimė kažkiek pagrįsta, nors tokie atvejai ir pasitaiko itin retai. Kita vertus, prabudęs žmogus tikrai nieko nejaus, nes veiks kitos anestezijai vartojamų medikamentų grupės vaistai“, – sako dr. A.Macas.

JAV atlikti tyrimai parodė, kad net 54 proc. pacientų prieš operaciją klausia gydytojo, ar jie neprabus operacijos metu. „Lietuvoje šie skaičiai gerokai mažesni, manęs to paklausia apie 1–2 proc. pacientų“, – sako anesteziologas.

Anestezija atsilieps sveikatai?

„Dar viena dažna baimė – kad anestezija pakenks sveikatai, – sako LSMU Anesteziologijos klinikos Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus vadovė doc. Diana Bilskienė. – Jeigu grįžtume į praeitį, kada visas anestezijos funkcijas, t.y. užmigdymą, nuskausminimą ir raumenų atpalaidavimą, atlikdavo vienas anestetikas, išties buvo galima kalbėti apie žalą sveikatai. Rimtų didelės apimties tyrimų, kurie pagrįstai įrodytų, kad anestezija kenkia sveikatai, nėra atlikta.“

Kita vertus, anot dr. A.Maco, nei gydytojai, nei anesteziologai nėra visagaliai, todėl komplikacijų, rizikos tikimybė visuomet išlieka. „Yra žmonių, alergiškų medikamentams, ir niekas nėra apsaugotas, kad nors ir ypač retais atvejais, kils alerginė reakcija. Ir tai pacientai irgi turėtų suprasti“, – sako medikas.

Tačiau komplikacijų baimė yra perdėta. Minėtas JK tyrimas nustatė, kad didžioji dalis komplikacijų būna neišvengiama ir yra asmens reakcija į procedūrą, o ne anesteziją.

Pablogės atmintis, kitos svarbios funkcijos

„Neretai vyrai bijo, kad narkozė pakenks jų lytinei funkcijai. Galiu juos nuraminti – tikrai nepablogins. Dar vienas gajus mitas – kad sušlubuos atmintis. Ši baimė kone dažniausia, tačiau irgi nėra pagrįsta. Galimi trumpalaikiai įsiminimo sutrikimai, tačiau anestezijai suversti kaltės dėl atminties sutrikimų negalima“, – teigia dr. A.Macas.

„Vis dėlto anestezijoje vartojami medikamentai nėra vitaminai, bet vaistai, kurie sukelia dirbtinį miegą, stabdo kitus fiziologinius procesus, žmogus pats nekvėpuoja ir pan. Tačiau visi šie vaistai pasišalina iš organizmo, nesukeldami jokių nepageidaujamų poveikių“, – pažymi doc. D.Bilskienė.

Esame girdėję, skaitę, kad patyrusieji klinikinę mirtį žmonės išgyvena ypatingas vizijas, girdi balsus, mato šviesas. Kalbintų medikų teigimu, bent jau jų praktikoje, nė vienas atgaivintas pacientas nėra nieko panašaus pasakojęs: nei apie šviesą tunelio gale, nei apskritai ką nors prisiminęs. „Dirbu ir kardiologijoje, kur gana dažnai gaiviname pacientus. Dauguma jų nieko neatsimena arba teigia, kad labai skaniai miegojo“, – sako dr. A.Macas.

Perdėta drąsa

Kartu su baimėmis, anesteziologai pastebi ir perdėtą drąsą – nepamatuotą norą taikyti bendrinę anesteziją procedūroms, kurioms jos tikrai nereikia, pvz., traukiant dantį. „Pats danties rovimas susijęs su maža komplikacijų rizika, bet, kartu sudėjus danties rovimo, anestezijos, infekcijų riziką, galima ją tiek padidinti, kad atliekama nesudėtinga procedūra taps pakankamai rizikinga“, – pastebi dr. A.Macas.

Anot doc. D.Bilskienės, dalis pacientų nuvertina anesteziją, manydami, kad tai visiškai natūralus procesas. „Aš tik pamiegosiu, – sako jie. Atrodo, lyg išjungei šviesą ir pacientas užmigo, įjungei – prabudo. Taip nėra, yra užmigdymo procesas ir prabudimo procesas. Vieno mygtuko paspaudimu negalima valdyti organizmo. Anestezija nėra fiziologinis miegas, tai yra dirbtinis miegas, kuris turi trukti tiek, kiek reikia chirurgui“, – aiškina anesteziologė.

Anestezijos rūšį parenka tik gydytojas

Yra dvi pagrindinės anestezijos rūšys: bendroji, kai paveikiamas visas organizmas, ir regioninė, kai paveikiama tam tikra organizmo dalis (ranka, koja ir pan.).

„Pacientai apsišvietę, todėl neretai išsako pageidavimus dėl vienokios ar kitokios anestezijos. Be abejo, pavyksta įtikinti, kad tik gydytojas gali žinoti, kokios jam reikia ir kad tai priklauso nuo sveikatos būklės, gretutinių ligų, operacijos sudėtingumo, ir kad jo pažįstamam taikyta anestezija pačiam gali visai netikti. Tačiau neretai pacientai ateina nusiteikę griežtai, ir gydytojas tampa įkaitu tarp paciento norų ir to, kas jam geriausia. Aišku, kad gydytojas vis tiek pasirenka pacientui optimalią anesteziją, tačiau patiria tam tikrą psichologinį spaudimą“, – darbo momentus vardija dr. A.Macas.

Priemonės baimėms įveikti yra

Deja, bet Lietuvoje gydytojų ir medikų santykiai nėra labai geri, vyrauja nepasitikėjimas. Iškilus kad ir nedideliam nesklandumui, bendražmogiškam etikos pažeidimui, puolama į kraštutinumus. Gydytojas nuolat jaučiasi nesaugus, jį vargina nepamatuotos pacientų pretenzijos, galimybė nepagrįstai pasipelnyti iš medikų klaidų. Kita vertus, neretai pacientų pretenzijos būna pagrįstos, jie neretai stokoja dėmesio, bendravimo, tinkamos priežiūros.

„Tačiau pacientai gali pasakoti ir nebūtų dalykų, pvz., kad jautė skausmą operacijos metu ar pan., ko tikrai nebuvo. Juk turime pakankamai įrangos, kuri anestezijos metu matuoja ir stebi paciento miego gylį, ir tikrai galime pasakyti miega pacientas ar ne. Miorelaksaciją kontroliuojame naudodami raumenų stimuliatorius ir irgi galime pasakyti, ar raumenų relaksacija yra pakankama, ar ne. Paciento širdies veiklos, kraujo spaudimo pokyčiai rodo, ar pacientas jaučia skausmą“, – pažymi doc. D.Bilskienė.

„Iš vienos pusės, yra pacientų baimės, iš kitos pusės, turime visas priemones toms baimėms įveikti, t.y. šiuolaikinę įrangą, saugius medikamentus, kvalifikuotus anesteziologus, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas kokybiškai anestezijai užtikrinti“, – pabrėžia LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas.

Anesteziologas – ne vien migdytojas

Dr. A.Macas pritaria, kad negalima nuvertinti anesteziologo darbo svarbos ir sudėtingumo. Pasak jo, net ir medikų bendruomenėje yra manančių, kad anesteziologas vienu metu galėtų dirbti kone 5-se operacinėse.

„Anesteziologas nėra vien migdytojas ar žmogus, skiedžiantis vaistus, kaip žmonės kartais mano. Jis nuolat turi stebėti paciento būklę, nes, kaip minėjau, niekada negali būti užtikrintas, kad neprireiks skubių sprendimų. Todėl kiekvienam pacientui jis turi paskirti laiko prieš operaciją, stebėti operacijos metu ir prabundant, užtikrinti, kad jo nepykintų, nepakiltų kraujospūdis, neskaudėtų ir t.t. Suprantama, tam reikia laiko. O jeigu anesteziologas turės lakstyti iš vienos operacinės į kitą, jį slėgs nenudirbti darbai, augs įtampa, jis taps mažiau dėmesingas, ir galiausiai tai didins riziką pacientui. Kai kurie kolegos mato tik kaip anesteziologai sėdi ir stebi monitorius. Tačiau darbo atlikto iki tol, kad operacijos metu jie galėtų šiek tiek laiko būti ramus, nepastebi. Norisi supratimo, kad ir mūsų darbas reikalauja pasirengimo, kad jis nesutampa su operacijos ar procedūros pradžia ir nesibaigia jai pasibaigus. Nemanau, kad pacientas norėtų, kad jį operuojant anesteziologas prie jo nebudėtų visą laiką, nes tuo pačiu metu turėtų prižiūrėti dar ir kitus ligonius“, – sako dr. A.Macas.

Mokslo pažanga – arčiau žmogaus fiziologijos

Anesteziologija ir intensyvioji terapija – vienos sparčiausiai besivystančių mokslo sričių. Anesteziologai gerai žino, kaip visi mokslo pasiekimai lemia medicinos įrangos tobulinimą ir naujų medikamentų diegimą į klinikinę praktiką.

Doc. D.Bilskienė prisimena, kad pradėjus dirbti, anesteziologui tekdavo pačiam rankiniu būdu matuoti kraujospūdį, pulsą. „Šiandien visą paciento gyvybinių funkcijų stebėjimą ir registravimą operacinėje atlieka moderni anesteziologinė aparatūra. Paciento gyvybinių funkcijų stebėjimas taip prasiplėtė, kad galime stebėti ir raumenų relaksaciją, ir miego gylį, ir temperatūrą, ir įvairių dujų koncentracijas tiek įkvėpiamajame, tiek iškvėpiamajame mišinyje, kraujo įsotinimą deguonimi, ir net smegenų įsotinimą deguonimi, ir t.t. Ir, kas svarbiausia, akimirksniu į tai reaguoti“, – vardija pašnekovė.

„Šiuolaikinė aparatūra artėja prie fiziologinių žmogaus procesų, dėl to anestezija tampa dar saugesnė. Taip pat gerėja paciento duomenų registravimas, stebimi ne vienas, o keletas širdies veiklos, kvėpavimo rodiklių, įsotinimas deguonimi ir pan. Taigi mokslo pažanga į praktiką eina dviem kryptimis: pirma, priartinant anestezijos metodus prie žmogaus fiziologijos, antra, kuriant veiksmingesnius ir saugesnius medikamentus. Jau turime vaistų ne tik pacientui užmigdyti, bet ir lengviau pažadinti“, – sako dr. A.Macas.

Natalija Voronaja

Šiuolaikinė anestezija: ar yra ko bijoti?