Bendras šlapimo tyrimas yra paprastas, greitas ir informatyvus būdas įvertinti inkstų iršlapimo takų pažeidimą. Vidutiniškai per parą išsiskiria 1,5–2 l šlapimo. Kiekis priklauso nuo suvartotų skysčių, inkstų veiklos, aplinkos temperatūros, prakaitavimo. Šlapimo tyrimas yra atliekamas profilaktinio sveikatos tikrinimo metu arba įtariant ligą. Profilaktinį šlapimo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus žmonėms, kuriems yra didelė rizika susirgti inkstų nepakankamumu. Tai sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ir šlapimo takų ligomis. Ankstyva ligų diagnostika ir laiku pradėtas gydymas užkirs kelią ligos progresavimui.
Reikalavimai pacientui
Norint gauti kuo tikslesnius šlapimo tyrimo rezultatus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
• Išvakarėse vengti intensyvaus sporto bei sunkaus fizinio darbo.
• Tyrimo rezultatams gali turėti įtakos maistas, išgertų skysčių kiekis, vartojami vaistai, vitaminai, maisto papildai. Tačiau pacientas turi gyventi bei valgyti įprastu režimu.
• Moterys turėtų žinoti, kad negalima tirti šlapimo menstruacijų metu ar 2–3 dienas po jų.
• Labai svarbi tiriamojo higiena. Prieš renkant šlapimą, pacientas privalo nusiplauti rankas muilu ir vandeniu, išorinius lyties organus apiplauti vandeniu be jokių dezinfekuojamųjų medžiagų ir nusausinti.
• Bendram šlapimo tyrimui rekomenduojama šlapimą rinkti ryte (po nakties miego).
• Pradėjus šlapintis, pirmajai šlapimo porcijai leisti nutekėti į tualetą. Tyrimui rinkti vidurinę šlapimo porciją apie 50–100 ml į švarų indelį. Likusį šlapimą nuleisti į tualetą.
• Šlapimą reikia pristatyti į laboratoriją per 2 valandas nuo mėginio paėmimo.
Šlapimo spalva
Normali šlapimo spalva gali būti įvairių geltonos spalvos atspalvių, kurie priklauso nuo koncentracijos. Šlapimo spalvos pokyčiai gali būti tiek dėl vartojamų vaistų bei mitybos ypatumų, tiek esant patologiniams pigmentams.
Šlapimas nusidažo rausva spalva, ir tai ne visada būna dėl kraujo ar raudonųjų kraujo kūnelių dalių. Tai gali būti valgyto maisto ir jame esančių dažančių medžiagų, pvz., burokėlių, pasekmė.
Drumstas, pieno spalvos šlapimas būdingas sergant infekcinėmis ligomis.
Tamsus šlapimas gali būti dėl geltos, kepenų uždegimo.
Putotas šlapimas gali būti dėl jame esančio baltymo.
Jei šlapimas pakeičia spalvą staiga, nevartojus tam tikrų produktų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad ištirtų išsamiau. Daugelis vaistų, pvz., nuo tuberkuliozės, antibiotikai, antinavikiniai, vaistai skirti šlapimo takų infekcijoms gydyti, gali sukelti šlapimo spalvos pokyčius, todėl visada prieš pradedant vartoti vaistus reikėtų pasidomėti šalutiniu vartojamų vaistų poveikiu.
Šlapimo tyrimo rodikliai bei jų reikšmės
Bendras šlapimo tyrimas atliekamas laboratorijoje automatiniu šlapimo analizatoriumi. Šlapimo tyrimo atsakyme yra nurodomas santykinis tankis, baltymo, eritrocitų, leukocitų, nitratų, gliukozės, ketonų, kiekis. Jei analizatorius fiksuoja pakitimus (leukocitus, eritrocitus), tada atliekamas šlapimo mikroskopinis tyrimas.
Santykinis tankis
Santykinis tankis priklauso nuo suvartoto skysčių kiekio ir inkstų funkcijos. Normalus yra 1,010-1,025 g/cm3. Padidėjęs santykinis tankis reiškia nepakankamą skysčių suvartojimą ar padidėjusį netekimą prakaituojant, vemiant, sergant cukriniu diabetu. Sumažėjęs jis gali būti vyresniems žmonėms, kurie vartoja daug skysčių, mažai baltymų ir druskos, vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, taip pat gali rodyti inkstų funkcijos nepakankamumą, sukeltą įvairių lėtinių inkstų ligų.
Baltymas
Sveiko žmogaus šlapime baltymo neturi būti. Profilaktinio šlapimo tyrimo metu yra naudojamos specifinės juostelės baltymui aptikti, kurios nepasižymi dideliu jautrumu, ir rezultatai, esant mažam baltymo kiekiui, gali būti neigiami. Jei šlapime nuolat randama baltymo, vadinasi, yra inkstų pažeidimas, todėl būtina kreiptis į nefrologą, kad ištirtų išsamiau. Rizikos grupės ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu bei arterine hipertenzija, rekomenduojama surinkti paros šlapimą ir tirti paros baltymo kiekį.
Eritrocitai
Normaliai eritrocitų šlapime neturėtų būti, mikroskopuojant leistina norma yra iki 5 ertirocitų regėjimo lauke. Šlapime gali būti eritrocitų dėl daugybės priežasčių. Tai
• Vartojami kraują skystinantys preparatai.
• Inkstų ligos: glomerulonefritai, dauginės cistos.
• Šlapimo takų, pūslės, prostatos ligos: akmenligė, navikai, uždegimai, trauma.
Norint nustatyti priežastį, reikia atlikti kitus reikalingus instrumentinius tyrimus.
Infekcinės kilmės pokyčiai šlapime
Šlapimo takų infekciją galima įtarti radus šlapime leukocitų ir nitritų. Normaliai nitritų šlapime nebūna, jie atsiranda tada, kuomet bakterijos skaldo nitratus ir atpalaiduoja nitritus. Leukocitų leistina norma mikroskopuojant yra iki 10 leukocitų regėjimo lauke. Jei šlapimo tyrime randamas padidėjęs leukocitų kiekis, reikia atlikti šlapimo pasėlį, kad išskirti esantį mikroorganizmą.
Gliukozė bei ketonai
Gliukozės bei ketonų nustatymas šlapime yra svarbus sergantiesiems cukriniu diabetu. Sveiko žmogaus šlapime šių medžiagų šlapime nebūna. Gliukozė šlapime atsiranda dėl padidėjusios gliukozės koncentracijos kraujyje, kai nepakankama cukrinio diabeto kontrolė. Ketonų šlapime gali būti esant grėsmingai cukrinio diabeto komplikacijai ketoacidozei bei esant kitoms būklėms: vemiant, karščiuojant, nėštumo metu, badaujant.
Negalima diagnozuoti ligų, remiantis vien šlapimo tyrimo rezultatais. Šlapimo tyrimas neatspindi inkstų funkcijos, t.y.gebėjimo išvalyti kraują nuo galutinių medžiagų apykaitos produktų (šlapalo ir kitų šlakų). Inkstų funkcijai įvertinti reikia atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti kreatinino koncentraciją. Prieš vertindamas šlapimo tyrimo rezultatus, gydytojas privalo įvertinti paciento būklę remdamasis jo nusiskundimais, ligos anamneze, medicininiu ištyrimu. Šis tyrimas yra tik pradinis žingsnis ligų diagnostikoje. Įtariant ligą, reikia kruopštesnio ligonio ištyrimo instrumentiniais tyrimais.
Parengė Marta Kudžmaitė
Konsultavo Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja nefrologė Jūratė Venterienė
Jei jus vargina:• dažnas ir skausmingas šlapinimais,
• tenka šlapintis naktimis,
• šlapimas būna drumstas ar tamsus,
• šlapimo kiekis mažas ir rytais būna paburkę paakiai,
• silpnumas ir burnos džiūvimas, blogas apetitas ir pykinimas,
• neaiškios priežasties mažakraujystė (mažas hemoglobino kiekis kraujyje)
Jums reikėtų išsitirti:
• šlapimą,
• kreatinino kiekį kraujyje (inkstų darbui įvertinti),
• atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą.
