+2
-0
+2
Tarptautinė nerūkymo diena

Įvadas

Norėtųsi priminti, kad tabako rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardijama kaip Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Ši priklausomybė kelia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu kartu sudėjus visas kitas legalias ir nelegalias narkotines medžiagas. Blogiausia, kad į šį žalingą įprotį mūsų visuomenė žiūri pro pirštus ir nepagal­voja, kad tai yra viena narkomanijos formų. Nepai­sant to, kad tiek žiniasklaidoje ar televizijoje, tiek viešose vietose dažniau kalbama ir perspėjama apie rūkymo pavojų, gydytojai nepastebi pacientų inici­atyvumo mesti rūkyti. Tikėtina, kad neurofiziolo­ginių žinių nesupratimas ir neteisingas suvokimas apie nikotino veiksmingumą lemia nesidomėjimą rūkymo žala. Kiekvieno gydytojo pareiga yra su­teikti suprantamą ir tikslią informaciją apie rūky­mo poveikį organizmui, nes rūkymas yra pagrindi­nis veiksnys, lemiantis daugelį plaučių bei širdies ir kraujagyslių ligų.

 

Klinikinė problema – didėjantis tabako vartojimas

Plintantis tabako vartojimas tampa vis aktuales­ne pasaulio gyventojų sveikatos problema dėl didė­jančio sergamumo ir mirtingumo nuo tabako sukeltų ligų. Pasaulyje rūko apie 1 mlrd. vyrų, t. y. 35 proc. išsivysčiusių ir 50 proc. besivystančių šalių gyvento­jų. Rūkančių moterų yra apie 250 mln. – 22 proc. iš­sivysčiusių ir 9 proc. besivystančių šalių gyventojų.

Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontro­lės departamentas paskelbė duomenimis, gautus iš įmonių, turinčių licencijas verstis didmenine pre­kyba tabako gaminiais: per 2014 metus įmonėms, turinčioms mažmeninės prekybos licencijas, reali­zuotų cigarečių skaičius, palyginti su 2013-aisiais, padidėjo net 0,4 proc. (1 lentelė).

Tarptautinė nerūkymo diena

Didėjant rūkančiųjų skaičiui, per ateinančius me­tus pasaulyje pranašaujama rūkymo epidemija. XX amžiuje tabako vartojimas lėmė apytiksliai 100 mln. mirčių. Manoma, kad XXI amžiuje mirčių skaičius dėl rūkymo pasieks 1 mlrd. Didelė dalis šių mirčių bus dėl plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų kompli­kacijų bei onkologinių ligų.

 

Tabakas ir jo istorija

Tabakas – bulvinių šeimos daugiametis žolinis augalas, paprastai auginamas kaip vienmetis. Ta­bako tėvynė yra tropinė Amerika. Tabako vaisius – dėžutė, pilna labai smulkių pilkšvai rudų sėklų. Au­ginamas daigais, derlius – lapai. Vėliau tabako la­pai ruošiami, vytinami, fermentuojami, džiovinami ir siunčiami į tabako fabrikus, kur juos atitinkamai susmulkina ir gamina cigaretes, papirosus, kt.

Europoje tabakas pasidarė žinomas, kai 1496 metais grįžę antrosios Cristoforo Colombo ekspe­dicijos dalyviai parvežė jų sėklų. Tabako rūkymas europiečiams buvo naujas paprotys. Rūkymo žala suvokta iš karto, tačiau net ir tuomet tabakas buvo pradėtas naudoti kaip vaistas, malšinantis skausmą ir padedantis atsikratyti nuovargio, gydantis rožę ir pūlinius.

Po kurio laiko tabakas pasidarė madingas: iš pradžių – kaip uostomieji milteliai, paskui – kaip rūkalai.

Tabaku prekiauti pasidarė pelninga, jo pasėliai vis plėtėsi, užimdami vis naujus plotus. Kartu augo ir tabako vartojimo tradicijos. Pasidarė madingos ele­gantiškos uostomojo tabako dėžutės, išrastos pyp­kės, tabokinės, kt. Galų gale tabakas tapo tradicine žemės ūkio kultūra, kur jo pasėliams skiriamos vie­nos geriausių dirvų, o tabako gaminiai tvirtai įėjo į daugelio žmonių gyvenimus.

Šiuo metu Lietuvoje rūko apie 53 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų. Per pastaruosius 5 metus vis daugiau rūko jaunų (25–29 metų) moterų ir šis ro­diklis padidėjo nuo 5 proc. iki 17,9 proc. Apmaudu, bet net 61,5 proc. 15–16 metų moksleivių yra ban­dę rūkyti, iš jų 25 proc. rūko nuolatos.

 

Tabako dūmų sudėtis

Rūkant tabaką, susidaro dujų ir įvairių dalelių. Pačiuose tabako produktuose yra apie 4 tūkst. che­minių medžiagų. Iš jų 40 yra gerai žinomos medžia­gos, galinčios sukelti vėžį. Svarbiausios rūkant su­sidariusios dujos yra: anglies monoksidas ir dioksi­das, azoto oksidai, amoniakas, vandenilio cianidas ir dalelės – nikotinas, vanduo, dervos.

Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklio­ji medžiaga. Prie jos priprantama kaip prie bet ko­kio narkotiko. Rūkantiesiems atsiranda potraukis ir priklausomybė. Taip atsitinka dėl to, kad nikotinas, stimuliuodamas galvos smegenų veiklą, trumpam sumažina nuovargį, padidina darbingumą, sukelia pakilią nuotaiką, suteikia malonumo ir pasitenkini­mo jausmą. Nikotinas dalyvauja žmogaus organiz­mo medžiagų apykaitoje ir tampa būtinas.

Anglies monoksidas yra bekvapės, bespal­vės ir nuodingos dujos. Jos susijungia su he­moglobinu ir taip pablogina audinių aprūpini­mą deguonimi, todėl ląstelių funkcijos sutrinka. Dervos priskiriamos stipriausioms medžiagoms, ga­linčioms sukelti vėžį. Į jų sudėtį įeina tokios vėžį su­keliančios medžiagos kaip benzenas, toluenas, nafta­linas, asilenas, kt. Ant cigarečių pakelių gamintojai paprastai nurodo maždaug 10 mg dervų kiekį, bet atlikus testus nustatyta, kad faktiškai jis būna per­pus ar net 3 kartus didesnis.

Rūkymo neurofiziologija ir priklausomybė nuo nikotino

Rūkyti dažniausiai pradedama paauglystėje. Pradėjus reguliariai rūkyti, greitai adaptuojasi neu­rofiziologiniai mechanizmai, todėl rūkymas tampa įpročiu. Dažnai rūkant, nikotinas greitai atkeliau­ja į arterinę kraujotaką, patenka į galvos smegenų kamieną ir prisitvirtina prie α4β2 nikotininių ace­tilcholino receptorių. Šiuos receptorius veikia niko­tino ligandas, dėl to aktyvinamas jonų transportas ir neuronų stimuliacija. Nervinė stimuliacija smegenų kamiene skatina dopamino ir kitų neurotransmiterių (serotonino, gliutamato ir γ-amino sviesto rūgšties) atsipalaidavimą smegenų pusrutuliuose. Žmogaus smegenys greitai pripranta prie reguliarios nikoti­no receptorių stimuliacijos ir padidėjusių dopamino, kitų veiksnių organizme. Sumažėjus nikotino stimu­liacijai ir dopamino bei kitų neurotransmiterių kon­centracijai, kyla noras vėl užsirūkyti. Priklausomybę nuo bet kurios narkotinės medžiagos iš dalies lemia medžiagos vartojimo greitis. Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas greitai atgabenamas į arterinę kraujotaką. Tokį pristatymo procesą palengvina specialiai su­kurta cigaretė. Rūkant nikotino koncentracija arteri­nėje kraujotakoje yra 10 kartų didesnė nei veninėje. Priklausomybės nuo nikotino simptomai išsivys­to jau po kelių valandų užrūkius paskutinę cigaretę. Simptomai būna skirtingi: vieni gali pasireikšti la­bai trumpai, kiti užtrunka kelis mėnesius (2 lentelė).

 Tarptautinė nerūkymo diena

Rūkymo žala organizmui

Reguliaraus rūkymo padariniai sveikatai priklau­so nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, patenkančių į organizmą kenksmingųjų medžiagų kiekio, rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne

visiems rūkaliams rūkymo sukelti padariniai pasireiš­kia vienodai. Tabako dūmai labiausiai pažeidžia kvė­pavimo takus. Apie 80 proc. įkvėptos dervos susikau­pia kvėpavimo takuose, daugiausiai trachėjoje ir stam­biuosiuose bronchuose. Po 10–20 rūkymo metų pa­kinta visi bronchų gleivinės elementai. Todėl rūkymas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rū­kymo trukmės, cigarečių rūšies, dūmų įkvėpimo gy­lio. Santykinė mirštamumo nuo plaučių vėžio rizika rūkaliams išauga 9–14 kartų, o jei surūkoma daugiau nei 40 cigarečių per dieną – net 19–24 karto, palygin­ti su nerūkančiaisiais. Metus rūkyti, tikimybė susirgti plaučių vėžiu smarkiai sumažėja tik po 5 metų, tačiau išlieka didesnė nei niekada nerūkiusiems asmenims.

Tabako rūkymas tiesiogiai ir netiesiogiai sukelia lėtinį bronchitą, gerklų, burnos, lūpų, kasos, stem­plės, skrandžio, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų, gim­dos kaklelio vėžį, išeminę širdies ligą, aortos aneu­rizmą, skatina cukrinio diabeto komplikacijas, kepe­nų cirozę, ūmines ir lėtines kvėpavimo takų infekci­jas, skrandžio opas ir kitas sunkias ligas.

Ryšys tarp rūkymo, aterosklerozės išsivystymo bei širdies ir kraujagyslių ligų yra neabejotinas. Nu­statyta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 140 tūkst. žmonių, kurių mirties priežastimi įvardijamas rūky­mas. Net 52 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos Šiaurės Amerikoje įvyksta dėl rūkymo. Tokie rodikliai aptinkami ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Miokardo infarkto rizika atitinkamai didėja su kie­kviena surūkyta cigarete, priklausomai nuo nikoti­no dozės ir dažnio. Asmeniui, surūkančiam daugiau nei 40 cigarečių per dieną, yra 8 kartus didesnė ri­zika patirti miokardo infarktą.

Rūkymas nėštumo metu padidina aborto riziką pirmame nėštumo trimestre, sulėtina vaisiaus ir kū­dikio raidą. Rūkančios moterys dažniau gimdo neiš­nešiotus ir mažesnio svorio naujagimius.

Bendrasis rūkalių mirtingumas yra 1,7 karto di­desnis už nerūkančiųjų mirtingumą. Įvairių autorių duomenimis, rūkymas iki 10–25 metų sutrumpina gyvenimo trukmę. Nerūkantys žmonės vidutiniškai 7,5 metų gyvena ilgiau.

 

Gydytojo pareiga – padėti mesti rūkyti

Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kurią įveikti be pagalbos pajėgia tik maža dalis rūkalių, to­dėl daugumai reikalingas gydymas. Pagalba metan­tiesiems rūkyti yra vienas veiksmingiausių būdų, pa­dedančių sumažinti mirčių skaičių. Kiekvienas gydy­tojas, nesugaišęs daug laiko, gali padėti rūkantiems pacientams. Įrodyta, kad vien gydytojo patarimas pa­didina tikimybę, kad mesti rūkyti pavyks sėkmingai. Ketinančiojo mesti rūkyti konsultacijai reikėtų skirti kuo daugiau laiko. Tyrimais patvirtinta, kad tarp kon­sultacijos trukmės ir metimo rūkyti sėkmės yra tiesio­ginė priklausomybė. Net minimali konsultacija (iki 3 min.) sėkmės tikimybę padidina iki 1,6 karto, o in­tensyvi (ilgesnė kaip 10 min.) – iki 2,7 karto. Lietu­voje priklausomybės nuo tabako gydymo algoritmo nėra, todėl vadovaujamasi kitų šalių praktika (1 pav.).

Pacientui nerūkius 6–8 val., nikotino koncen­tracija kraujyje sumažėja 75 proc., žmogus pajun­ta abstinencijos požymius: nerimą, įtampą, dirglu­mą, depresiją, nuovargį, sutrikusį miegą ir dėmesio koncentraciją, pagerėjusį apetitą, padidėjusį kūno svorį, prakaitavimą, galvos svaigimą. Nikotino abs­tinencijos simptomai greitai progresuoja, stipriau­si būna praėjus 24–36 val. po paskutinės surūkytos cigaretės. Ryškiausi nikotino abstinencijos simpto­mai trunka 7–10 dienų. Maždaug per 2 savaites jie pamažu išnyksta, todėl rūkaliams reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprin­ti jų motyvaciją, kitiems, jau norintiems ir pasiryžu­siems mesti rūkyti, reikalinga įvairaus lygio medi­cininė ir psichologinė pagalba (gydytojo konsulta­cija, farmakologinis gydymas, psichoterapija, ano­niminės grupės, pagalbos telefonai, kt.).

Medikamentinis priklausomybės nuo nikotino gydymas padidina sėkmingų bandymų mesti rūky­ti skaičių ir sumažina nikotino abstinencijos simp­tomus. Vaistais rekomenduojama gydyti vidutinę ir didelę priklausomybę nuo nikotino. Pacientai, ku­rie surūko mažiau kaip 10 cigarečių, nėščios mote­rys, vaikai ir paaugliai turėtų mesti rūkyti be medi­kamentų. Pirmo pasirinkimo vaistai: pakaitinė niko­tino terapija, bupropionas, vareniklinas.

Pakaitinę nikotino terapiją sudaro pleistrai ir kramtomoji guma. Paskyrus pakaitinę nikotino te­rapiją, rūkyti negalima. Jei pasirenkamas gydymas nikotino pleistrais, būtina gydyti 8 savaites, dozę mažinti po 4, 2 ir dar po 2 savaičių.

Tyrimai parodė, kad rūkantys žmonės labiau lin­kę į depresiją, juos dažniau vargina bloga nuotaika. Bupropionas yra atipinis dopaminerginį ir adrener­ginį poveikį turintis antidepresantas. Mokslininkai išsiaiškino, kad buropionas antagonistiškai veikia nikotino receptorius ir blokuoja sustiprintą nikoti­no poveikį, todėl jis gali būti vartojamas norint mes­ti rūkyti. Bupropionas tinka pacientams, norintiems sumažinti rūkymo dažnį arba visiškai nustoti rūky­ti. Pradėti vartoti vaistą reikia 2 savaites iki rūky­mo metimo datos

Vareniklinas, dalinis α4β2 nikotininių acetilcho­lino receptorių agonistas, yra veiksmingas vaistas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių li­gomis. Stimuliuojant šiuos receptorius, varenikli­nas sukuria į nikotiną panašų poveikį ir, manoma, mažina norą rūkyti bei kitus su rūkymo metimu su­sijusius simptomus. Skirtingai nei pakaitinė niko­tino terapija, vartojant vareniklino, jaučiamas ma­žesnis malonumas rūkant cigaretę. Vartoti vareni­klino pradedama 1 savaitę iki rūkymo metimo da­tos. Jei pacientui nepavyksta mesti rūkyti po 12 sa­vaičių, vareniklino skiriama dar tokį pat gydymo laikotarpį, siekiant palaikyti didesnę rūkymo abs­tinencijos trukmę.

Kokie sveikatos pokyčiai vyksta metus rūkyti?

  • Po 20 min. susinormalizuoja kraujo spaudimas ir pulsas.
  • Po 8 val. kraujyje perpus sumažėja nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsisotinimas deguonimi, pradeda mažėti širdies priepuolio tikimybė.
  • Po 24 val. anglies monoksidas pasišalina iš or­ganizmo, plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinių irimo.
  • Po 48 val. nikotinas pasišalina iš organizmo, todėl pagerėja uoslės ir skonio jutimai.
  • Po 72 val. pagerėja kvėpavimas, atsiranda dau­giau energijos.
  • Po 2–12 savaičių pagerėja kraujo cirkuliacija organizme.
  • Po 3–9 mėnesių sumažėja kosulys, dusulys, švokštimas.
  • Po 5 metų perpus sumažėja širdies priepuolio tikimybė.
  • Po 10 metų perpus sumažėja plaučių vėžio tiki­mybė, o širdies priepuolio tikimybė tampa tokia pat kaip ir niekada nerūkiusio žmogaus.

Gyd. Rūta Nutautienė

Respublikinė Kauno ligoninė

Šaltinis: „Internistas“