• 2008-11-12 20:00:00

Anot Vilniaus universiteto Ausų, nosies, ger­klės ir akių ligų klinikos docento med. dr. Eu­genijaus Lesinsko, sergant LOR uždegimi­nėmis ligomis, neretai tenka skirti uždegimo, skausmo ir padidėjusios kūno temperatūros malšinamųjų vaistų

 

Etiologija

 

Ūminiams LOR sistemos uždegimams priskiriami:

·           rinitas;

·           sinusitas;

·           otitas;

·           laringitas;

·           tonzilitas;

·           faringitas.

Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko aso­cijuoti šių LOR sistemos dalių uždegimai, kaip antai: tonzilofaringitas, rinosinusitas, rinosinusootitas ir pan. Tokį uždegimo sistemiškumą lemia keletas veiksnių:

·           struktūrinis LOR sistemos dalių artumas, jų anatominiai ir funkciniai ryšiai;

·           histologinis integralumas (tokia pati ar labai pa­naši gleivinė iškloja ir nosies ertmę, ir sinusus, ir tonzilofaringinę sritį);

·           bendri patogeniniai veiksniai (su oru įkvėpiami virusai, bakterijos, alergenai).

Dėl šių priežasčių bet kurioje vienoje LOR sistemos dalių (pavyzdžiui, nosies ertmėje) prasidėjęs uždegi­mas, infekcija linkę plisti į kitas sritis – sinusus, nosia­ryklę, gerklas.

Kiek labiau anatomiškai ir funkciškai izoliuota vi­durinė ausis, todėl vidurinis otitas gali būti ir kaip sa­varankiška liga.

Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos docentas med. dr. Eugenijus Lesinskas sako, kad ūminės LOR ligos dažniausiai būna infekci­nės kilmės, tačiau dažnėja ir alerginės etiologijos pa­žeidimų. Be to, alerginis uždegimas sudaro palankias sąlygas infekcijai (ypač bakterinei) prisidėti.

Infekciniai LOR organų uždegimai pagal etiologiją skirstomi į:

·           virusinius,

·           bakterinius ir

·           grybelinius.

Infekciniai patogenai (ypač grybeliai) gali sensibilizuoti organizmą, paskatinti alerginio uždegimo atsiradimą.

Anot doc. E.Lesinsko, etiologinė uždegimo diag­nostika labai svarbi, nes nuo jos priklauso gydymo tak­tika, vaistų parinkimas.

Sunkesnės eigos, labiau linkęs komplikuotis bakteri­nis uždegimas (rinosinusitas ar kt.). Jis turi būti aktyviai gydomas veikliais antibakteriniais vaistais. Virusiniai uždegimai neturi etiotropinio gydymo, jie gydomi simp­tomiškai (dekongestantais, antipiretikais). Virusiniai uždegimai gali komplikuotis bakterine superinfekcija. Superinfekciją reikėtų įtarti, jei uždegimas (sloga, sinu­

sitas ar kt.) užtrunka 5 dienas ar ilgiau, jei paciento būklė ne gerėja, o netgi blogėja, atsiranda papildomų simpto­mų ar jie pasikeičia (uždegimas tampa labiau lokalizuo­tas, skaidrios vandeningos nosies išskyros tampa tirštos, gelsvos pūlingos, aukščiau pakyla temperatūra, stiprėja intoksikacija ir kt). Bakterinė LOR infekcija visada „gra­sina“ komplikacijomis, kurios, ypač vaikams, gali pasi­reikšti labai netikėtai ir sparčiai progresuoti.

Virusiniai uždegimai dažniausiai būna lengvesnės eigos negu bakteriniai. Išimtį sudaro gripo viruso (epi­demijos metu) sukelti rinosinusitai. Gripo infekcija toksiškesnė, linkusi komplikuotis ausų, plaučių užde­gimu, meningitu ir kt.

 

Sergamumas

 

Pasak doc. E.Lesinsko, ūminiais infekciniais LOR or­ganų uždegimais sergama visus metus, tačiau dažniau šaltuoju laiku. Pastebimi sergamumo pakilimai, susiję su sezonų (orų) kaita, žmogaus organizmo atsparumo, adaptacijos sutrikimais. Būdingi trys sergamumo pikai:

·           žiemos pradžia (lapkričio–gruodžio mėnesiai);

·           per viduržiemio šalčius (sausis);

·           baigiantis žiemai, pavasario pradžioje.

·          Alerginiai LOR uždegimai gali būti sezoniniai, pa­vyzdžiui, susiję su augalų žydėjimu, arba nesezoniniai (jei alergenas nuolat persistuoja individo aplinkoje – buityje, namuose, darbo vietoje).

·          Rizika susirgti rinosinusitu ar kitokia LOR patolo­gija priklauso nuo:

·           organizmo imlumo, imuniteto;

·           patogeno virulentiškumo;

·           predisponuojančių nepalankių veiksnių (perša­limo, oro teršalų ir kt.).

Pasak doc. E.Lesinsko, sloga yra įprasta, nors ir rimta, rūpestingo gydymo reikalinga liga. Net visiškai normalios sveikatos ir imuniteto vaikai sloga gali sirgti iki 10 kartų per metus, o suaugusieji – 1–2 kartus per metus. Kitų LOR organų uždegimai negali būti verti­nami kaip „norma“.

 

Gydymo principai

 

Virusiniai uždegimai. Etiotropinio gydymo nėra. Esant gripo infekcijai, gali būti veiksmingi priešviru­siniai preparatai (remantadinas, zanamiviras ir kt.). Simptomiškai skiriama lokalių arba geriamųjų dekon­gestantų, nuo uždegimo vaistų, antipiretikų.

Gydant bakterinį rinosinusitą ar kitų lokalizacijų LOR uždegimą svarbiausias – etiotropinis antibakterinis gydymas, be to, skiriama minėtų simptominių vaistų.

Alerginis rinitas ir sinusitas gydomi lokaliais (purš­kiamaisiais) kortikosteroidų preparatais, sisteminiais antihistaminais, dekongestantais.

 

Priešuždegiminio gydymo reikšmė

 

Anot doc. E.Lesinsko, sergant LOR uždegiminėmis ligomis, ypač ūminėmis ar lėtinėmis paūmėjusiomis, neretai tenka skirti uždegimo, skausmo ir padidėjusios kūno temperatūros malšinamųjų vaistų. Ypač stipriu skausmu gali pasireikšti ūminis vidurinis otitas, sinusitas, mastoiditas. Esant bakteriniam rinosinusitui, anal­getikų / antipiretikų skyrimas kartu su antibiotikote­rapija yra privalomas, įtrauktas į šiuolaikinio gydymo algoritmus.

Uždegimui slopinti dažniausiai pasirenkami neste­roidiniai vaistai nuo uždegimo, nes jie universaliausi:

·           efektyviai slopina skausmą;

·           mažina padidėjusią kūno temperatūrą;

·           sumažina dėl uždegimo padidėjusį kraujagyslių (kapiliarų) sienelių laidumą ir uždegiminę eksu­daciją (rinorėją ir kt.).

Farmacijos rinkoje yra nemažai nesteroidinių vais­tų nuo uždegimo. Anot doc. E.Lesinsko, pasirinkti rei­kėtų tokį, kuris:

·           aktyviai mažina skausmą, uždegimą, pakilusią kūno temperatūrą;

·           saugus;

·           patogus vartoti.

Vienas tinkamiausių preparatų LOR uždegiminių ligų gydymo praktikoje yra nimesulidas („Nimesil“). Jis priskiriamas selektyviųjų COX-2 inhibitorių grupei, tai yra aktyviau slopina prouždegiminę COX fermento izoformą (COX-2), beveik neslopina konstitucinės izo­formos COX-1.

„Nimesil“ tarsi užima tarpinę vietą tarp stipriai prie­šuždegimiškai veikiančių neselektyviųjų COX inhibito­rių ir specifinių COX-2 inhibitorių. Nimesil yra išsau­gojęs abiejų šių grupių vaistų gerąsias savybes: pirmųjų priešuždegiminį ir antipiretinį analgezinį aktyvumą, ant­rųjų – saugumą virškinimo traktui ir inkstams.

Ryškus nimesulido priešuždegiminis, analgezinis ir antipiretinis veikimas gerai įrodytas daugeliu kliniki­nių studijų.

Nimesulidas:

4 aktyviai slopina skausmą, uždegimą, karščiavimą;

4 nesukelia nepageidaujamų gastroenterotoksi­nių reakcijų (gleivinės išopėjimo, kraujavimo ir kt.).

Nimesulidas išleidžiamas tirpių vandenyje granu­lių pavidalo (citrinų skonio), todėl organoleptiškai pa­trauklus, gerai toleruojamas ir ligonių noriai vartoja­mas.

 

Parengė Jonas Kastys