Užkrečiamasis odos moliuskas (molluscum contagiosum) – ganėtinai dažnai, ypač tarp mokyklinio amžiaus vaikų, pasitaikanti didžiausio žmogų infekuojančio viruso, vienintelio molluscipox genties nario, sukelta odos liga. Šis virusas priklauso Poxvirus šeimai. Virusai į odą prasiskverbia pro mikroskopinius odos barjero pažeidimus, ir po inkubacinio periodo bet kurioje kūno vietoje pastebimas moliuskų augimas.
Odos moliusku vadinami dažniausiai 2–5 mm dydžio ant odos paviršiaus iškilę apvalūs mazgeliai, kurie dažniausiai išsidėstę grupėmis. Šie dariniai yra kūno spalvos arba rausvi, jų paviršius yra blizgus arba perlamutrinis. Viduryje dažniausiai mažas įdubimas su angele. Mazgeliai aptinkami įvairiose kūno vietose, ypač odos lenkiamuosiuose paviršiuose (rankoje, kirkšnyje). Ligoniams, kurių imuninė sistema nusilpusi, odos moliuskai gali būti labai dideli, ypač gausu jų veido srityje.
Didesnė rizika susirgti vaikams
Kiekvienam, kuris turėjo „odos su oda“ kontaktą su asmeniu, sergančiu odos moliusku, yra didesnė rizika susirgti. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu, tiesioginio odos kontakto metu sportuodami (imtynės, lengvoji atletika), taip pat buitiniu keliu.
Užkrečiamuoju odos moliusku vaikai serga dažniau negu suaugusieji, visų pirma dėl to, kad jų imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi. Taip pat jie dažniau patiria tiesioginį odos su oda kontaktą su kitais žmonėmis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti jiems ir yra tiesioginio kontakto metu per odą ar naudojantis sergančio asmens buitiniais daiktais. Pastebėta, kad didesnis viruso paplitimas šiltuose ir drėgnuose kraštuose.
Užkrečiamojo odos moliusko gydymas
Nors odos moliuskas dažniausiai ir nesukelia simptomų bei diskomforto, dermatologai rekomenduoja
gydyti ir užkirsti kelią moliusko augimui ir plitimui. Gydymo metodikos panašios į karpų gydymą, galimas moliusko šaldymas skystu azotu, naikinimas įvairiomis rūgštimis ar labai karštais skysčiais ar gramdymas aštria kiurete. Įvairių cheminių medžiagų: podofilino, tretinoino, trichloracto rūgšties, sidabro nitrato ir kt. vartojimas teikia daugiau ar mažiau naudos gydant šią odos ligą. Taip pat taikomi naujesnieji metodai: elektrokauteris, kriochirurgija, lazeris.
Kai kurių gydytojų nuomone, prieš skiriant specifinį odos moliusko gydymą, rekomenduojama vartoti imuninę sistemą moduliuojančius preparatus. Gydymą reikia kartoti, tai priklauso nuo odos moliuskų kiekio odoje ir reakcijos į gydymą.
Šios procedūros gali būti atliekamos tik gydymo įstaigose, todėl buvo ieškoma naujų gydymo metodų, kuriuos galima būtų taikyti buitinėmis sąlygomis, tai ypač aktualu gydant vaikus. Taigi buvo pradėti tyrimai su tokius reikalavimus atitinkančiu kalio hidroksido tirpalu.
Gydymo kalio hidroksidu naudą įrodo atlikti tyrimai
Vaikų dermatologai Brazilijoje 1999 m. atliko tyrimą su 10 proc. kalio hidroksido tirpalų. Moliusko pažeistos odos vietos tirpalu buvo tepamos du kartus per dieną. Tačiau tyrimo metu dauguma vaikų skundėsi geliančiu skausmu tirpalo užlašinimo vietoje ir odos hipo- ar hiperpigmentacija buvusio pažeidimo vietose. Todėl, norint susilpninti deginimo jausmą užtepus KOH, buvo atliktas kitas tyrimas (2000 m.) vartojant 5 proc. kalio hidroksido tirpalą. Šios koncentracijos tirpalas buvo lašinamas taip pat du kartus per dieną. Per šešias savaites pacientai visiškai pasveiko, geliančio skausmo atvejų buvo tik keletas, o pigmentacijos pokyčių nepastebėta.
Naudojant 5 proc. tirpalą netgi gleivinėse nemalonių pojūčių nebuvo užfiksuota. 2006 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas dvigubai aklas atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas su 10 proc. kalio hidroksido odos moliuskui gydyti. Pažeistos odos vietos buvo tepamos du kartus per dieną. KOH naudojusių grupėje 70 proc. pacientų visiškai pasveiko, 10 proc. pacientų pasitraukė iš tyrimo dėl odą dirginančio KOH poveikio.
Placebo vartojusiųjų grupėje per tą laikotarpį visiškai pasveiko 20 proc. pacientų. 2007 metais atlikto tyrimo metu buvo tiriamas 5 proc. kalio hidroksido efektyvumas ir tolerancija gydant vaikus, užsikrėtusius odos moliusku. 2–8 mėn. laikotarpiu visi vaikai visai pasveiko, recidyvų nebuvo. Dauguma vaikų teigė geliančio pobūdžio skausmą moliuskų pažeistoje vietoje iškart po KOH panaudojimo.
2003 m. Indijos – šalies, kurioje liga paplitusi labiau ir kuri turi tradicijas taikyti naujausią šios ligos gydymą, dermatologai tyrė ir gydė vaikus, užsikrėtusius odos moliusku, 20 proc. kalio hidroksido (KOH) tirpalu. Tėvams buvo liepta pažeistas odos vietas vatos tamponu tepti vieną kartą per dieną. Vidutiniškai per 17 dienų buvo pasiekta, kad vaikas visiškai pasveiko. Didesnių šalutinių reakcijų nebuvo, keletas vaikų skundėsi deginančio pobūdžio skausmu iškart po tirpalo užlašinimo.
Apibendrinimas
Užkrečiamasis odos moliuskas (molluscum contagiosum) – ganėtinai dažnai pasitaikanti viruso sukelta odos liga. Ji jau daug metų buvo bandoma gydyti įvairiais fiziniais metodais ir cheminėmis medžiagomis, tačiau gydyti ligą namų sąlygomis (tai itin aktualu labiausiai užkrečiamai pacientų grupei – mokyklinio amžiaus vaikams) rastas vienintelis tinkamas preparatas – kalio hidroksido tirpalas.
Tirtas įvairių koncentracijų tirpalas: koncentracija varijuoja nuo 20 iki 5 proc. Tyrimų metu nustatyta, kad veiksmingas įvairių koncentracijų KOH tirpalas. Tačiau didelės koncentracijos tirpalas daug dažniau sukelia dirginantį odos pojūtį, ypač esant dideliam odos pažeidimo plotui. Todėl pastaruoju metu naudojamas 5 proc. KOH tirpalas – „auksinis gydymo standartas“, kuris pasižymi pakankamu efektyvumu ir retais šalutiniais poveikiais.
Žurnalas “Gydymo menas”