Klinikinio tyrimo OLIVUS-Ex 4 metų stebėsenos rezultatai
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka svarbiausia ir dažniausia sergamumo ir mirčių priežastis visame pasaulyje, nepaisant plačiai taikomų pažangiausių terapinių priemonių. Didelė dalis šių sunkių pasekmių susijusios su išemine širdies liga, kurios atsiradimą lemia daug vadinamųjų rizikos veiksnių, kaip antai dislipidemija, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija.
Vis dėlto morfologinis šios ligos substratas yra vainikinėse arterijose susiformavusi aterosklerozinė plokštelė, ateroma. Klinikiniai tyrimai rodo, kad optimali ateromos kontrolė yra labai svarbi strategija, galinti apsaugoti nuo pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų ar bent atitolinti jas.
Ankstesni tyrimai, kuriuose buvo taikoma vidukraujagyslinė vainikinių arterijų echoskopija (angl. IVUS), atskleidė, jog kai kurie vaistai gali lėtinti vainikinių arterijų ateromos progresavimą ar netgi sukelti jos regresiją. Perspektyviajame atsitiktinių imčių daugiacentriame tyrime OLIVUS (angl. impact of Olmesartan on progression of coronary atherosclerosis), taikant serijinę volumetrinę (tūrinę) IVUS, nustatyta, kad, vartojant angiotenzino II blokatorių olmesartaną, galima pasiekti vainikinės ateromos progresijos sulėtėjimo pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir stabilia krūtinės angina (KA), kuriems reikalinga perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika (PTVAA). Ketverių metų OLIVUS rezultatų analizė parodė, kad, keičiantis ateromos dydžiui, kinta ir klinikinės baigtys.
OLIVUS tyrimo apžvalga
Tyrime dalyvavo 205 stabilia KA ir hipertenzija sergantys pacientai, kuriems buvo atliekama PTVAA. Pacientai atsitiktine tvarka buvo atrinkti į kontrolinę arba olmesartano grupę. Jie buvo gydomi beta adrenoblokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais, diuretikais, nitratais, antidiabetiniais vaistais, statinais. Absoliuti dauguma olmesartano grupės (84,9 proc. iš 93,6 proc. baigusiųjų visą gydymo kursą) tyrimo dalyvių vartojo terapines olmesartano dozes (20–40 mg/d.) ir tik 3,2 proc. – sumažintas vaisto dozes. Olmesartano vartojusių pacientų grupė statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės. Tūrinės IVUS duomenų analizė parodė, kad:
. kontrolinės grupės pacientų vainikinė ateroma per 14 mėnesių nuo tyrimo pradžios reikšmingai padidėjo (nuo 208,8 +- 151,5 iki 215,9 +- 156,8 mm3; procentais: nuo 40,6 +- 10,8 iki 41,7 +- 11,5);
. olmesartano vartojusių pacientų vainikinė ateroma nepadidėjo ir netgi kiek sumažėjo (nuo 230,2 +- 151,7 iki 227,6 +- 145,8 mm3; procentais: nuo 43,8 +- 10,2 iki 43,7 +- 10,4, p = 0,03) (1 ir 2 lentelės).
. Vėlesni serijiniai ateromų dydžio kitimai olmesartano vartojusių pacientų grupėje buvo reikšmingai mažesni, lyginant su kontrolinės grupės asmenų (atitinkamai 0,6 +- 12,9 ir 5,4 +- 15,5 proc.).
Reikšmingi tyrimo rezultatai
Įdomu tai, kad ateromų dydžio progresija statistiškai nekoreliavo su arterinio kraujospūdžio sumažėjimu. Olmesartano vartojusių pacientų grupėje reikšmingai rečiau nei kontrolinėje užregistruota širdies ir kraujagyslių sistemos bei smegenų išemijos komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, KA, širdies ir inkstų nepakankamumo bei mirties atvejų. Santykinė šių komplikacijų rizika olmesartano vartojusiems asmenims buvo 0,54, lyginant su kontroline grupe. OLIVUS tyrimo duomenimis, sergančiųjų hipertenzija ir stabilia KA po PTVAA gydymas olmesartanu buvo susijęs su ilgalaikiu širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų dažnumo sumažėjimu. 14 mėnesių IVUS stebėjimo analizė parodė, kad asmenys, kuriems nustatyta spartesnė ateromų progresija, turėjo atitinkamai didesnę vėlesnių širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų riziką. Jau per pirmuosius 14 tyrimo mėnesių gydymas olmesartanu sukėlė reikšmingą ateromų regresiją, lyginant su kontrolinės grupės asmenimis. Išplėstinė OLIVUS rezultatų analizė parodė, kad gydant olmesartanu visą tyrimo laiką (4 metus) išliko stabilus minėtų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų dažnumo sumažėjimas.
Angiotenzino receptorių blokatorių poveikis aterosklerozinių plokštelių tūriui
Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) yra vieni dažniausiai vartojamų antihipertenzinių vaistų. Jie ne tik veiksmingai mažina padidėjusį kraujospūdį, bet ir pasižymi organoprotekciniu veikimu, kuris galimai susijęs su oksidacinio streso ir uždegimo slopinimu. Klinikinėje praktikoje vartojami keletas ARB preparatų. Olmesartanas išsiskiria stipresniu antihipertenziniu poveikiu. Be to, kaip parodė OLIVUS ir keletas ankstesnių tyrimų, olmesartanas gali sumažinti vainikinių aterosklerozinių plokštelių tūrį, lyginant su kontrolinės grupės asmenimis.
Palankus širdies ir kraujagyslių sistemai olmesartano veikimas gali būti įvairialypis: ryškus antihipertenzinis, ateromines plokšteles stabilizuojantis ir jų progresavimą mažinantis. Tyrimas parodė, kad ateromos dydis, atspindintis aterosklerozinės plokštelės sąveiką su arterijos sienele, kartu liudija ir klinikinės komplikacijos tikimybę. Volumetrinės IVUS analizės metu buvo vertinamos >40 mm spindžio vainikinės ir smegenų arterijos ir jose esančių ateromų progresija, tačiau gerai žinoma, kad aterosklerozė progresuoja sistemiškai. Vis dėlto ateromų dydžio kitimai, įvertinti serijine IVUS, gali būti patikimas būsimųjų didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų prognozės žymuo šių pacientų kohortoje. OLIVUS tyrimas parodė, kad esti statistiškai reikšmingas ryšys tarp vainikinės aterosklerozės progresavimo, nustatyto IVUS būdu, ir būsimųjų širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų rizikos.
Taigi gydymo strategijos, galinčios sulėtinti išeminės širdies ligos progresavimą arba apsaugoti nuo jo, yra kliniškai labai svarbios, nes mažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų riziką. OLIVUS yra pirmasis klinikinis tyrimas, kuris įrodė, kad ilgalaikis gydymas ARB gali lemti ilgalaikes palankias klinikines baigtis ir aterosklerozinių plokštelių tūrio mažėjimą, nustatytą IVUS būdu.
Apibendrinimas
Pacientų, sergančių arterine hipertenzija ir stabilia krūtinės angina, po atliktos PTVAA gydymas olmesartanu buvo susijęs su ilgalaikiu širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų dažnumo sumažėjimu. Vainikinių arterijų ateromų dydžio kitimai, įvertinti serijine IVUS, gali būti patikimas būsimųjų didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų bei smegenų išemijos komplikacijų prognozės žymuo šių pacientų grupėje.
Pagal Impact of Olmesartan in Progression of Coronary Arherosclerosis. JACC, 2010, parengė gyd. J. Kastys
Šaltinis: „Lietuvos gydytojų žurnalas”, Nr.2, 2016m.
